Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Yra tik viena Lietuva

Pagal   /  2014 birželio 6  /  Komentarų nėra

Lietuvių tauta, kaip ir kiekviena tauta, turi istorinių datų, kurių prasmė neišblėsta laikui bėgant.

Tilžės Akto 85-mečiui

Lietuvių tauta, kaip ir kiekviena tauta, turi istorinių datų, kurių prasmė neišblėsta laikui bėgant. Prieš penkerius metus, 1998 m. birželio 25 d. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Seimo priimtą Atmintinų dienų papildymo ir pakeitimo įstatymą. Tokia prasminga buvo šiuo įstatymu įteisinta atmintina Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto, t. y. 1918 m. Tilžės Akto, diena.

Kalbant apie 1918 metų Tilžės Aktą, jo kilmę, negalima jo negretinti su tų pačių metų Vasario 16 d. Aktu. 1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus konferencija išrinko didlietuviškąją lietuvių tautos dalį atstovaujančią Lietuvių Tarybą. Kaip visi žinome, dar vykstant II pasauliniam karui, ji 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo aktą. Didlietuvių pavyzdžiu kiek vėliau pasekė ir mažlietuviai.

Mažosios Lietuvos šviesuolių – iš Vilniaus grįžusio Erdmono Simonaičio, Jono Vanagaičio, Martyno Jankaus ir Enzio Jagomasto iniciatyva 1918 m. lapkričio 15 d., Vokietijai ką tik pralaimėjus karą, į Mažosios Lietuvos sostinę Tilžę buvo sukviesti aplinkinių valsčių mažlietuvių (lietuvininkų) atstovai. Susirinkimo dieną 100 tūkst. egz. tiražu E.Jagomasto leidyklos “Lituania” spaustuvėje išėjo kreipimasis “Pašaukimas lietuvininkams”, kuris priminė, kad “Ten kur Labguva, Vėluva, Įsrutis, Darkiemis, Galdapė, tai vis yra lietuviški kraštai, kur mūsų tėvų tėvai … lietuviškai gyveno. Dabar valanda parėjo pasauliui pasakyti, kad mes dar gyvi, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai”. Tuomet, susirinkę lietuvininkų atstovai, Vilniaus pavyzdžiu, išsirinko Prūsų Lietuvos Tautinę tarybą (vėliau ji vadinosi Mažosios Lietuvos Tautinė taryba, dar vėliau, tiesiog Mažosios Lietuvos Taryba). Taigi, ši institucija ėmėsi ginti mažlietuvių tautinius interesus prieš Vokietiją ir Antantę.

1918 m. lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos prezidiumas (Tilžės lietuvių klubo pirmininkas E.Simonaitis, būsimasis Lietuvos diplomatas, tuomet teisininkas absolventas, Viktoras Gailius ir “Birutės” draugijos pirmininkas J.Vanagaitis) sukvietė Tarybos narius ir pasiūlė pasirašyti pareiškimą apie mažlietuvių ryžtą būti vienoje atkuriamoje valstybėje su didlietuviais. Taip gimė 24 signatarų pasirašytas istorinis Tilžės Aktas.

Literato ir teosofo Adomo Jakšto žodžiais “Dievas, sukurdamas Lietuvą į dalis jos nedalino” (į Didžiąją ir Mažają. Lietuvą padalino ir po to ją draskė svetimieji – lenkai, rusai, vokiečiai. Tilžės aktas – tai teisinis dokumentas grindžiamas vietos gyventojų (ne atėjūnų) teise spręsti savo tėvų žemės likimą. Už tai, kad šiandien patys valdome šiaurinę Mažąją Lietuvą – Klaipėdos uostą, Kuršių merija, Nemuno žemupį turime būti dėkingi Tilžės Akto signatarams, Mažosios Lietuvos Tarybos nariams 1923 metų Klaipėdos sukilimo rengėjams. Ypač E.Simonaičiui, M. Jankui, J.Vanagaičiui, V.Gailiui, Jurgiui Lėbartui, Kristupui Paurai, Jurgiui Margiui ir, žinoma, E.Jagomastui.

Daugelio Mažosios Lietuvos tarybos narių likimas buvo nepavydėtinas. Antai, E.Simonaitis už lietuvišką veiklą buvo kalinamas Mathauzeno ir Dachau konclageriuose. Naciai buvo suėmę 80-ąjį dešimtmetį pradėjusį J.Lėbartą, tačiau kaip repatriantą į sovietų valdomą Lietuvą, paleido. Lietuvos vyriausybės komisaras Klaipėdoje V.Gailius 1941 m. repatriavo į Vokietiją ir ten gyveno nuolatinėje Gestapo priežiūroje, o jo brolis Albinas Gailius žuvo Dachau konclageryje. Suimtas K.Paura neišlaikė nacių kankinimų ir nusižudė. Suimtas J.Margis 1942 m. mirė nacių kalėjime Klaipėdoje. 78-ių metų sulaukęs J.Vanagaitis mirė Kaselio-Martenburgo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Kažkuriame nacių konclageryje kalėjo gydytojas signataras Valteris Didžys ir lietuvininkas Frydrichas Subaitis – ar tik ne Tilžės Akto signataras. Jau senelis M.Jankus iš pradžių buvo priverstas iš gimtųjų Bitėnų nuo nacių repatrijuoti į Kauną, o paskui nuo bolševikų trauktis į vakarus (mirė Flensburge, 1946 m. sulaukęs 88-ių). E.Jagomastą jau 1941 metais gestapininkai sušaudė (kartu su šeima) Aukštuosiuose Paneriuose prie Vilniaus. Tokia buvo Tilžės akte išreikšto pasižadėjimo “visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti” kaina.

Minime jau 85-tąsiais Tilžės Akto metines. Kiekviena Tilžės akto sukaktis, tai mūsų politinės brandos patikrinimas – ar išsiaiškinome ir perpratome Tilžės akto signatarų Testamento prasmę. Taip pat raginimas imtis atsakomybės už visišką jo įgyvendinimą! Ar visi suvokiame Tilžės Aktą – kaip įpareigojimą nepalikti Mažosios Lietuvos svetimųjų malonei, kovoti už geresnį jos likimą?

Tilžės Aktu, kaip ir Vasario 16 d. aktu, lietuviai, skirtingai nuo savo slaviškųjų kaimynų deklaravo tautinės valstybės, kuriamos savo istorinėse etninėse žemėse principą. Tilžės Aktas paliudijo, jog vokiečių valdžioje beveik 600 metų išbuvusios lietuvių tautos dalies atstovai, Mažosios Lietuvos tarybos nariai, suvokė, kad ne “piktoji pamotė” Vokietija, o Lietuvos valstybė yra mažlietuvių Tėvynė, kad visi lietuviai turi tik vieną Lietuvą.

Vytautas Šilas, Vilnius, 2003 m. lapkričio 27 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 6
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 6, 2014 @ 5:04 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →