Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Vydūno dvasios pakylėtasis

Pagal   /  2014 birželio 6  /  Komentarų nėra

„Ne sau – žmonėms“ – Vydūno siekis.

„Ne sau – žmonėms“ – Vydūno siekis.

Dvyliktoji Bernardo Aleknavičiaus knyga „Adomas Brakas – Vydūno dvasios pakylėtasis“* išleista 2007 m. Klaipėdoje. Jos autorius – žurnalistas, daugiau nei keturis dešimtmečius, gyvendamas Klaipėdoje nuolat domisi šio krašto praeitimi bei kaupia medžiagą apie Mažosios Lietuvos šviesuolius. Parengė ir išleido šias knygas „Donelaitis ir mes“ (1989), „Vakarė žvaigždė“ (1998), „Vydūnas“ (1999); Zanavykų kraštui skirtus du leidinius: „Kai laisvės rytas aušo“ (2002), „Lekėčių sakmės“ (2006). Kartu su broliu Vincentu Aleknavičiumi parengė daugiatomį Zanavykų krašto šviesuolių enciklopedinį leidinį „Novužės krašto vaikai“ (1999 ir 2002 m. išleisti 1-3 t.).

Adomo Brako asmenybė

B. Aleknavičiaus leidinys skiriamas praėjusiai Adomo Brako (1886-1952) gimimo 120 m. sukakčiai, „nepretenduoja į išsamią jo biografiją ar daugiabriaunės veiklos analizę“ (p. 6). Šitoje apybraižoje pateikiami tik jį pažinojusių asmenų prisiminimai ir trumpa jo darbų apžvalga. Pateiktoje medžiagoje išryškėjus A. Brako charakterio bruožams, jie bandyti apibendrinti. Leidinys iliustruotas jo paties kūrinių reprodukcijomis.

Ši apybraiža – nėra mokslinė studija, nes skiriama plačiam skaitytojų ratui. Tikėtina, kad ateityje atsiras mokslininkų, kurie dar tyrinės A. Brako gyvenimą bei jo kūrybos palikimą. Todėl ir šita knygutė pasitarnaus ateičiai.

Būdamas savo kūrybine prigimtimi kraštotyrininkas ir „enciklopedininkas“, B. Aleknavičius suranda gyvuose liudininkuose, istoriniuose šaltiniuose, to meto periodikoje medžiagos savo gyvam A. Brako paveikslui. Šita asmenybė drąsiai statytina šalia Vydūno: A. Brakas buvo Vydūno bendražygis, pasekėjas ir daugelio idėjų pildytojas, švietęs klaipėdiškius per chorus, susirinkimus, spaudą, dailę. Jis Mažajai Lietuvai yra toks pats svarbus, kaip Vincas Kudirka – visai Lietuvai.

Deja, A. Brakas buvo pamirštas. Bet 17 nepriklausomybės metų nesugebėjo pašalinti užmaršties šydo nuo kilnios asmenybės. Kažkodėl to nepadarė ir po kraštą išsibarstę mažlietuviai.

Į kaizerinės Vokietijos kariuomenę mobilizuotiems mažlietuviams ir pabuvojusiems Didžiojoje Lietuvoje I pasaulinio karo metais atsirado žymiai didesnė traukos jėga išlikti savimi ir gyventi vienoje valstybėje. Apie dviejų tautos dalių gyvenimą venoje valstybėje mąstė mažlietuviai, vokiečių karines uniformas bedėvintys. Prie jų prisijungė ir iš Makedonijos grįžęs karo felčeris A. Brakas.

Suvokiant didžiulę Klaipėdos miesto ir krašto vertę Lietuvai ekonominiu, kultūriniu ir dvasiniu požiūriu, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėjimas, lietuvininkų patriotų gyvenimas ir likimo atminimas turi pirmaeilę reikšmę. A. Brako, gimusio Klaipėdos apylinkėse, gyvenimo bei veiklos pavyzdys rodo, kad 1918 m. Tilžės Aktas buvo ne vien dokumentas, o dvasinis Mažosios Lietuvos kelrodis.

Jo veikla

1919 m. A. Brakas Klaipėdoje įkuria lietuvių kultūros draugiją „Aida“ ir ima plėtoti lietuvišką veiklą. 1922 m. jis kartu su J. Stiklioriumi ir kitais tautos kultūrai kelti įkuria „Aukuro“ draugiją. Tais pačiais metais ima veikti pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje, tarp kurios pedagogų – A. Brakas. 1922 m. Klaipėdos krašto politinio gyvenimo galutiniam apsisprendimui į Ambasadorių konferenciją vyksta Vilius Gaigalaitis, A. Brakas ir kt. Pagaliau 1923 m. sausį kuriasi Gaivinimo komitetas, o jo priešakyje vėl eina A. Brakas.

Du dešimtmečius, 1919-1938 m. laikotarpiu, Klaipėdos krašto mažlietuvių gyvenimui neoficialiai vadovavo ištikimas Mažosios Lietuvos sūnus A. Brakas. Jis buvo ir Klaipėdos muzikinio gyvenimo organizatorius, ir „Aukuro“ vaidybos mokyklos bei moksleivių „Aušros“ draugijos įkūrėjas, ir Mažosios Lietuvos jaunųjų susivienijimo „Santara“ vadovas, krašto kultūrinio gyvenimo puoselėtojas, knygos dailininkas, režisierius, žurnalistas, architektas, pagaliau ir 1941 m. Sibiro tremtinys.

XX a. I p. A. Brako politinė veikla buvo suaugusi su Mažosios Lietuvos gyvenimu. Mažlietuvių gyvenime jis vaidino išskirtinį vaidmenį ir visada buvo ten, kur susipratusiam lietuvininkui esamu momentu būti buvo svarbiausia.

Brako talentas ir darbai

Straipsnyje „Kultūra ir civilizacija“ aprašoma, kaip A. Brakas, vėl apsigyvenęs Tilžėje, retkarčiais bendravo su Vydūnu, kuris padarė didelį įspūdį ir iškėlė klausimus, kurie jaunuolio gyvenime tapo svarbiausiais: Kaip gelbėti savo tapatumą prarandančią Mažąją Lietuvą? Kokias kurti draugijas? O gal mes jau pavėlavome? Gal mūsų tautinei kultūrai atėjo laikas susilieti su kažkada į Europą įsiveržusių barbarų germanų kultūra? Didelė Mažosios Lietuvos jaunimo dalis tuo metu dar apimta letargo miego.

A. Brakas, studijuodamas dailę Paryžiuje, iliustruoja Vydūno rengiamą „Vadovą lietuvių kalbos pramokti“, norėdamas padėti gaivinti lietuviškumą Mažojoje Lietuvoje esantiems draugams. Straipsnyje „Studento Adomo Brako ir dr. Vinco Kudirkos idėjų draugystė“ aprašoma, kaip Paryžiuje pas dailininką knygų iliustratorių E. Levį knygos meną studijavusiam 23-ejų metų A. Brakui patikimas V. Kudirkos „Raštų“ iliustravimas, žinoma, nepaliekant jo tik Dievo valiai. 1909 m. sukurti jo kūrinėliai yra verti dėmesio ir dėl to, kad tai – pirmieji išspausdinti dailininko darbai, kurie padeda mums suvokti ir tolimesnį kūrėjo kelią.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai dr. Jonas Remeika ir dailininkas A. Brakas su ribotais ištekliais parengė ir išleido tris kuklias knygeles apie Mažosios Lietuvos legendas ir padavimus: „Ką kalneliai pasakoja“ (1938), „Lietuvos praeities vaizdai“ (1939), „Kai dar amžinoji ugnis ruseno“ (1940). Ši trilogija nesukėlė didelės simpatijos ir 1940 m. okupavusiems Lietuvą bolševikams. 1939 m. nuo nacių iš Klaipėdos pasitraukusį didelį patriotą A. Braką 1941 m. Kaune jau sudorojo bolševizmas. Proletariškai nusiteikęs dailininkas atsidūrė Sibiro tremtyje. Vėliau už tautinio pobūdžio piešinius jis buvo uždarytas į Barnaulo kalėjimą.

A. Brakas – Vydūno siekio „Ne sau – žmonėms“ praktinio gyvenimo vykdytojas. Ir Sibiro tremtyje neįsižadėjo Vydūno principų: savo tautiečiais rūpinosi labiau negu savimi. Jis – daugiabriaunė asmenybė, todėl ir šitame leidinyje norėtas pristatyti plačioje erdvėje, visos Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimo kontekste. Visą savo gyvenimą A. Brakas degė Tautos ugnimi. Ant šio Tautos aukuro jis ir suliepsnojo.

*Adomas Brakas – Vydūno dvasios pakylėtasis : istorinės apybraižos / Bernardas Aleknavičius. – Klaipėda : Eglės leidykla, 2007. – 166, [1] p. : iliustr., faks., portr.

Voruta. – 2008, spal. 22, nr. 22 (664), p. 2.

Birutė Žemaitaitytė, Vilnius, „Voruta, 2008-11-22, nr. 22, p. 2“, Nr. 22 (664), 2008 m. gruodžio 7 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 6
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 6, 2014 @ 10:55 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →