Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Vilniuje atidaryta Mažosios Lietuvos ambasada

Pagal   /  2014 birželio 6  /  Komentarų nėra

Nuo šiol vilniečiai ir sostinės svečiai galės iš arčiau susipažinti su Mažosios Lietuvos paveldu ir šiandiena.

Nuo šiol vilniečiai ir sostinės svečiai galės iš arčiau susipažinti su Mažosios Lietuvos paveldu ir šiandiena. 2011 m. balandžio 15 d., švenčiant Tarptautinę kultūros dieną, Vilniaus senamiestyje Vokiečių g. 22, greta evangelikų liuteronų bažnyčios, iškilmingai atidaryta Mažosios Lietuvos ambasada.

Šiuo skambiu vardu pasivadinusi viešoji įstaiga sieks reprezentuoti penktojo etnografinio Lietuvos regiono savitumą, priminti jo reikšmę mūsų istorijai, skleisti informaciją apie krašto dabartį, skatinti turizmą.Tą pačią dieną Vilniuje vyko Šilutės – 2011 m. Lietuvos kultūros sostinės pristatymo renginiai, prasidėję Kultūros ministerijoje. Teatralizuotos ceremonijos metu, skambant Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ (vad. Gražvydas Raila) maršui, kultūros ministras Arūnas Gelūnas gausiai šilutiškių delegacijai įteikė simbolinę kultūros sostinės vėliavą.

Po pietų Šilutės dienos renginiai persikėlė į Vokiečių gatvę. Čia džiugino G. Railos vadovaujamas orkestras „Pamarys“ bei šokėjos, apsilankyti Šilutėje ir dalyvauti jos 500-ųjų metų jubiliejaus programos renginiuose kvietė ryškiais apdarais vilkintys šilutiškiai jaunimo studijos aktoriai, praeivių akį traukė ant kojūkų žingsniuojanti Šilutės kamerinio dramos teatro aktorių pora, nešina Šilutės savivaldybės ir Kultūros sostinės vėliavomis. Prie į bažnyčią vedančio kiemo vartų masino tradicinius pamario krašto dirbinius išdėlioję ir jų kūrimo procesą demonstruojantys tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai.

16.00 val. „Mažosios Lietuvos ambasados“ atidarymo ceremoniją gražia šišioniškių tarme pradėjo šilutiškė etnografė Indrė Skablauskaitė. Po trumpos įžangos, į susirinkusiuosius kreipėsi LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir antrasis Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigas Ričardas Dokšas. Po Dievo žodžio skaitinių ir maldos, vyskupas pasidžiaugė, kad daugybę tragiškų išmėginimų patyrusios Mažosios Lietuvos kultūra tebėra gyva, jos gyvybę tęsia ir Lietuvos ev. liuteronų bažnyčia, kurios pamaldose šiandien giedamos giesmės daugelis buvo sukurtos Mažojoje Lietuvoje. Dabar Vilniuje bus dar viena šios kultūros dalelė, – prieš pašventindamas „Mažosios Lietuvos ambasadą“ kalbėjo vyskupas.

Naująją įstaigą ir „kolegas“ pasveikino Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, kuriam yra tekę dirbti buvusioje Mažosios Lietuvos kultūros sostinėje – Karaliaučiuje. Diplomatas buvo generalinis Lietuvos Respublikos konsulas Kaliningrade.

Sveikinimo žodį tarė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto bendradarbis, Mažosios Lietuvos Enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, istorikas dr. Algirdas Matulevičius, atstovavęs ir Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybai.

Renginiu pasidžiaugė ir apie numatomus šių metų Kultūros sostinės planus papasakojo Šilutės r. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

„Tikimės, kad Vilniuje liks labai mažai žmonių, kurie nežinos, kas yra Mažoji Lietuva,“ – sakė „Mažosios Lietuvos ambasados“ direktorė Kristina Toleikienė, viena iš 17 oficialiai Šilutės savivaldybės patvirtintų ambasadorių, kurie turi pranešti žinią pasauliui apie šiais metais vyksiantį Šilutės miesto 500 metų jubiliejų.

Ambasados atidarymo ceremoniją baigė Šilutės Vydūno gimnazijos ir F. Bajoraičio bibliotekos atstovai, paskaitę žodinių pamario krašto iliustracijų. Tada visi susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti pirmosios ambasadoje pristatytos ekspozicijos – fotografijų ciklo „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“ bei parodos „Šilutė: dvidešimtmečio knyga ir knygininkai“, pastarojoje buvo ir Vilniaus parapijiečių Evos Labutytės ir Vytauto Gocento kūrybos darbų.

Toliau šventinė programa kvietė į ev. liuteronų bažnyčią. Iš gatvės pro vartus įžengus į kiemelį, kūrybiškumu nustebino Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai: išsirikiavę mimai su originaliomis skrybėlėmis, vaizduojančiomis išskirtiniausius Šilutės pastatus. Bažnyčioje kilnojamąją parodą „Šilutės raida per 500 metų“ išsamiai pristatė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Ekspozicijos stendus parapijiečiai ir bažnyčios svečiai galės apžiūrėti dar keletą savaičių. Pristačius parodą, bažnyčią užliejo muzikos garsai: Šilutės meno mokyklos jaunųjų pianisčių bei vokalinių ansamblių „Vaivora“ ir „Mingė“ koncertas, skambėjo tiek savitos pamario, tiek plačiai žinomos dainos bei giesmės. Koncertui pasibaigus, Šilutės r. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja V. Griškevičienė išsakė daug šiltų padėkos žodžių renginio organizatoriams, šeimininkams bei visiems dalyviams.

Tuo Šilutės dienos šventė nesibaigė – veiksmas vėl persikėlė į bažnyčios kiemelį, čia susirinkusieji galėjo pabendrauti su Rusnės kaimo turizmo draugijos, Salos etnokultūros ir informacijos centro atstovais, tautodailininkais… Ir ne tik pabendrauti, bet ir pasivaišinti šilutiškių paruoštomis vaišėmis. Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir Sonata Verbučianskė, pasipuošusios tradiciniais krašto drabužiais, kvietė pasivaišinti kafija. Ilga eilė nusidriekė prie ypatingos prūsiškos žuvienės, kurią virė rusniškiai Algimantas Dirsė ir Regina Juškienė. Teigiama, kad tokią žuvienę Mažosios Lietuvos žvejai virdavo tik dukart metuose – prasidėjus stintų žūklei ir gruodžio mėnesį, kai gaudomos vėgėlės. Žuvienė išskirtinė ir tuo, kad baigiant virti į ją įpilama pieno ar grietinėlės.

Kultūros sostinės renginiai į vakarų Lietuvą kvies visus metus, jų kulminacija – tradiciškai paskutinįjį gegužės savaitgalį rengiama Šilutės miesto šventė. Į Šilokarčemos pirmojo paminėjimo jubiliejaus renginius šiemet įsiterps ir LEBMS organizuojama kasmetinė evangeliškų giesmių šventė. Kultūros sostinės metams pasibaigus, unikalus pamario kraštas turėtų tapti geriau pažįstamas ir artimas įvairių Lietuvos kampelių gyventojams. Geresnį šio krašto pažinimą skatins ir Vilniuje atidarytoji VšĮ „Mažosios Lietuvos ambasada“. Šios įstaigos herbe įamžintas Prūsijos karalienės Luizės tiltas, dabar simboliškai jungiantis dvi Mažosios Lietuvos dalis abipus Nemuno.

Idėja įkurti krašto atstovybę Vilniuje kilo Kristinai Toleikienei, Šilutėje leidžiamo laikraščio „Šilokarčema“, pavadinto senuoju miesto vardu, redaktorei. Ėmus telkti bendraminčius, vienas pirmųjų idėją palaikė LELB vyskupas M. Sabutis, idėjai pritarė Vilniaus ev. liuteronų parapijos taryba bei diakoninė organizacija „Vilniaus sandora“, kurios patalpose ir prisiglaudė „Mažosios Lietuvos ambasada“. Viliamasi, kad ji taps vieta, kur žmonės galės ateiti, susitikti, sužinoti apie šį kraštą bei jame vykstantį gyvenimą, įsigyti apie jį knygų ar atvirukų, rasti įvairios kultūrinės, turistinės bei kitokios informacijos. Lietuvos sostinėje įsikūrusi Mažosios Lietuvos atstovybė turėtų sulaukti ir tarptautinio susidomėjimo. 30 kvadratinių metrų ekspozicijų salė yra labai tinkamai nedidelėms parodoms. Tikimasi, kad prireikus bus galima pasinaudoti kitomis Vilniaus ev. liuteronų parapijos patalpomis. Taip pat galvojama ieškoti ir daugiau vietų, kur Vilniuje būtų galima rodyti spektaklius bei rengti Mažosios Lietuvos įvykių ar asmenybių paminėjimo dienas ir kt. Ambasada savo veiklą pradeda visuomeniniais pagrindais, tikimasi, kad prisijungs nuo Klaipėdos krašto kilę Vilniaus parapijiečiai bei kiti Mažosios Lietuvos istorijai ir likimui neabejingi žmonės.

Autoriaus nuotr.

Kęstutis Pulokas, Vilnius, „http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-27-vilniuje-atidaryta-mazosios-lietuvos-ambasada/61931“, 2011 m. balandžio 27 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 6
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 6, 2014 @ 1:18 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →