Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Valstybinė orientacija Kaliningrado srities klausimu

Pagal   /  2014 gegužės 21  /  Komentarų nėra

Dabartinis Kaliningrado srities klausimo sprendimas vyksta organizuotos valstybinės orientacijos sąlygomis. Tai pasakytina tiek valstybių, kurių teritorinėje priklausomybėje ji šiuo metu yra, tiek ir valstybių, kurių sudėtyje yra buvusi arba valstybių, kurios yra dalyvavusios jos priklausomybės sprendime atžvilgiu.

Dabartinis Kaliningrado srities klausimo sprendimas vyksta organizuotos valstybinės orientacijos sąlygomis. Tai pasakytina tiek valstybių, kurių teritorinėje priklausomybėje ji šiuo metu yra, tiek ir valstybių, kurių sudėtyje yra buvusi arba valstybių, kurios yra dalyvavusios jos priklausomybės sprendime atžvilgiu. Taip pat šios srities klausimas aktualus visoms Baltoskandijos valstybėms ir Europos valstybėms bendrai imant.

Šiame kontekste Lietuvos Respublikos valstybinė orientacija dabartinės Kaliningrado srities reikalu yra organizuota, tačiau būtinas reljefiškesnis šios orientacijos formavimas, siekių ir pastangų organizavimas, valstybės ir galimo tarptautinio lygmens jungimas bei dalyvavimas.

Kaliningrado srities klausimo sprendimas 1989 – 2003 m. Lietuvoje ir tarptautiniame lygmenyje parodė, kad tai ilgalaikė problema galinti apimti keleto dešimtmečių laiko perspektyvą, tačiau jos valstybinės orientacijos formavimas dabar – šio regiono siekių ir ateities pagrindas.

Įsitikinęs, kad jis turi vykti atsižvelgiant į tarptautines žmogaus teisių normas, paveldo apsaugos konvencijas (dalyvaujant ir stebint UNESCO), įtraukiant į Europos Sąjungos plėtros darbotvarkes ir investicinius projektus demokratijos ir ekonominio savistovumo pagrindais.

Mokslo, švietimo, kultūros, verslo europinė plėtotė turi apimti ir šį regioną, kelti gyventojų pragyvenimo ir kultūrinį lygį, tausoti vietos ir viso regiono ekosistemą. Politinę šio regiono ateitį spręsti tik demokratinių susitarimų būdu, vengiant padidinto atskirų valstybių suvereno įtvirtinimo ar peržiūrėjimo – siekius ir pastangas projektuoti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos galimybių kontekste.

Atsižvelgiant į tarptautines žmogaus teisių normas, regiono likiminiuose procesuose sudaryti sąlygas dalyvauti tiek šio regiono šiandienos gyventojams, tiek ir iš šio regiono išvarytiesiems gyventojams, nesiekiant buvusių ir esamų valstybinių darinių restauravimo ar išlaikymo – formuoti demokratinę Europos regiono ateitį.

Įsitikinęs, kad Europos, o taipgi ir Lietuvos mokslo, švietimo, kultūros, verslo ir diplomatinių tarnybų specialistai bei veikėjai jau yra pakankamai pasidarbavę kurdami naujosios Europos viziją, kurioje yra ir turi būti vietos Kaliningrado srities klausimui spręsti.

Jie gali ir turi atlikti lemiamą vaidmenį dabarties ir ateities siekių organizavime.

Veiksmų planavime, prognozavime bei prioritetų ir priemonių organizavime, žinoma, būtinas išsamesnis aptarimas bei formulavimas – šiai veiklai galėčiau skirti ir savo žinias, patirtį.

Pagarbiai bei dėkodamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovui prof. Raimundui Lopatai už galimybę suformuluoti ir išdėstyti šias mintis,

P. S. Šį rašinį autorius buvo parengęs ir įteikęs adresatui, t.y. prof. R. Lopatai 2004 m. kovo mėnesį, tikintis atsako, veikimo.

Apie autorių. Gimė 1953 m. Klaipėdoje, 1971 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo Finansų ministerijoje, Valstybinio spaudos komiteto Darbo ir gamybos mokslinio organizavimo laboratorijoje, Valstybiniame bibliotekų kolektoriuje, nuo 1994 m. – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos dokumentų komplektavimo padalinio vadovas.

1980 – 82 m. buvo pašauktas atlikti karinę intendanto tarnybą SSRS karinėse pajėgose (Kaliningrado srityje, vykstant „Solidarumo“ judėjimui Lenkijoje). Dalyvavo kraštotyrinėse ekspedicijose Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte, publikuoja kraštotyrinius, publicistinius, literatūrinius darbus, dalyvauja konferencijose Mažosios Lietuvos temomis. Veikė Mažosios Lietuvos reikalų taryboje (1989 – 95 m.), yra Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys (nuo 1989 m.), Mažosios Lietuvos enciklopedijos (pradėta rengti 1996 m.) ats. sekretorius.

Vytautas Gocentas, Vilnius, 2006 m. gruodžio 6 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 21
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 21, 2014 @ 7:03 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →