Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Už ką baudžiama Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė?

Pagal   /  2014 gegužės 21  /  Komentarų nėra

Neseniai šalies žiniasklaida pranešė, kad Lietuvos konsulas Karaliaučiaus krašte apgailestauja, jog čia gyvenantys lietuviai vis labiau nutausta.

Neseniai šalies žiniasklaida pranešė, kad Lietuvos konsulas Karaliaučiaus krašte apgailestauja, jog čia gyvenantys lietuviai vis labiau nutausta. Ar iš tikrųjų taip? Juk krašte atsiranda vis daugiau žmonių, lyg ir besirūpinančių lietuvybės gaivinimu: bemaž visuose rajonų centruose susikūrusios lietuvių bendruomenės; veikia lituanistinės mokyklėlės ir lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvai, kur su vaikais dirba nemažas būrys mokytojų, susijungusių į asociaciją; neseniai Karaliaučiuje pradėjusi darbą lietuvių kultūrinė –tautinė autonomija; net keletas periodinių leidinių:“Donelaičio žemė“, Naujoji aušrelė“. „Gintaras“, „Naujasis varpas“. Tad ko gi trūksta lietuvių tautinei savimonei išsaugoti, jai gaivinti ar net formuoti? Kokia čia Karaliaučiaus krašto lietuvių tautinės –kultūrinės autonomijos įtaka – ką ji priglobusi po savo sparnu visas lietuvių bendruomenes, veikiančias krašte, lietuvių kalbos mokytojų asociaciją, visas draugijas, nuveikia lietuvybės labui?

Į šį ir kitus aktualius klausimus tikėjosi gauti atsakymą Panemunėje – Karaliaučiaus kraštas čia pat, tik reikia pereiti karalienės Luizos tiltą – susirinkę krašto Lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos išplėstinio posėdžio dalyviai, kurių suvažiavo nemažas būrys. Buvo birželio 5-oji, pati vasaros pradžia.

Per 15 metų nueitas kelias

Karaliaučiaus krašto Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis prisiminė tai, kas vyko čia prieš 15 metų, kai visa Lietuva, pašaukta Atgimimo Sąjūdžio, pakilo ginti savo teisių į Laisvę ir Nepriklausomybę. Tą sąjūdžio kvietimą Karaliaučiaus krašte išgirdo Tilžės (Sovetsko) ir Ragainės (Nemano) lietuviai. Anot Sigito Šamborskio, kaip tik tada Karaliaučiaus krašte prasidėjo Didžioji lietuvių veikla: prie Vydūno namo Tilžėje pritvirtintas bareljefas; į renginį tada suvažiavo net keturiolika ansamblių; iškilminga eisena, kurios avangardą sudarė raitelių ant baltų žirgų kolona, plevėsuojant Lietuvos trispalvei, nusidriekė per visą Luizos tiltą; buvo uždegti laužai Rambyne (Pagėgių savivbaldybė) – tai buvo be galo įspūdinga, nepakartojama, neužmirštama.

Kaip teigė Sigitas Šamborskis, per tuos 15 metų Karaliaučiaus krašto lietuviai drauge su lituanistinių įvairaus lygio mokyklėlių mokytojais, tarp kurių yra ir puikių meno kolektyvų vadovų, organizavo per šimtą šaunių renginių, šiame krašte reprezentavusių Nepriklausomybę atgavusią Lietuvą, jos kultūrą. Už tai jie visi dabar buvo apdovanoti Lietuvių bendruomenės valdybos padėkos raštais „Už pasiaukojamą darbą vardan lietuvybės suklestėjimo Mažojoje Lietuvoje“ , akcentuojant ir tai, kad šių žmonių dėka čia vis garsiau, vis drąsiau skambėjo lietuvių kalba ir lietuviškos dainos. Todėl dauguma šių žmonių tikrai nusipelnė tokio įvertinimo: „Jūs – Lietuvos garbė“. Kartu su jais buvo pagerbtos ir kaunietės: ansamblio vadovė Birutė Vaišvilaitė bei“Liktužės‘ vadovė Jūratė Svidinskienė, kurios dainininkai čia pat parodė, ką gali ir buvo sutikti nuoširdžiais plojimais kaip geri draugai, ne kartą koncertavę Karaliaučiaus krašte įvairiose šventėse ir lietuvių bendruomenių organizuojamuose renginiuose. Skambėjo tremtinių, partizanų dainos. O kai visi drauge užtraukė „Rankšluostin įausiu „Lietuva, Tėvyne, tu – didvyrių žemė, mes – tavo vaikai“, ne vienas ir susigraudino…

Nepamiršti artėjantys rinkimai

Po to prasidėjo pokalbis apie artėjančius LR Prezidento ir Europos parlamento rinkimus. Ne vienas pritarė baigusio kadenciją Prezidento Valdo Adamkaus kandidatūrai: jis pasiryžęs dirbti Lietuvai, kurioje nebūtų pamirštų žmonių.

Apmaudžios smulkmenos

Perėjus prie Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės reikalų, paaiškėjo, jog šį pavasarį susiklostė nenormali, įtempta situacija tarp krašto bendruomenės valdybos pirmininko ir Regioninės lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos. Apie tokią padėtį informavo pats Sigitas Šamborskis, pirmiausia pareiškęs, kad „iškilo reali grėsmė lietuviškajai veiklai Karaliaučiaus krašte. Dėl Regioninės Karaliaučiaus krašto lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos valdymo problemų lietuviai patiria materialinių nuostolių ir moralinę skriaudą“. Sigitas Šamborskis pateikė eilę faktų, kuriais įrodinėjo šio teiginio teisingumą, viską apibendrindamas vienu sakiniu:“Tai įrodo praeitų bei šių metų mūsų problemas organizuojant renginius bei vykdant kitus lietuvybės išsaugojimo bei puoselėjimo projektus, gaunant lėšas ir atsiskaitant už jas mūsų veiklos rėmėju – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui.“

Valdybos pirmininkas teigė, kad dėl sumų, gautų pagal projektus, ir dėl finansinių ataskaitų, atsiskaitant už gautų lėšų panaudojimą nesutapimo arba dėl netinkamai paruoštų finansinių ataskaitų Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas atmetė net keliolika projektų. Viena iš tokio neatitikimo priežasčių buvo ir ta, kad Lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos vadovybės atstovai projektų vykdytojams išmokėdavo ne visą paskirtąją sumą, motyvuodami būtinybe 5-10 proc. projektinių lėšų palikti pačiai autonomijai administravimo išlaidoms, nors tokios išlaidos niekaip nepateisinamos.

Pasak Sigito Šamborskio, esama ir kitokios netvarkos: autonomijos buhalterė nepaaiškindavo, kaip tiksliai įforminti ataskaitas už panaudotas lėšas; iš buhalterijos dingo finansinių dokumentų originalai apie paramą, kurią Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas suteikė Karaliaučiaus krašto meno saviveiklos kolektyvams, vykstantiems į Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventę 2003 metais. Tik šių metų sausį paaiškėjo, kad dokumentų originalų buhalterijoje nėra, o tai labai sugadino ir šventėje patirtą džiaugsmą. Sigitas Šamborskis tiesiog „nedovanotina provokacija“ pavadino autonomijos vicepirmininko Eugenijaus Čajausko, tariamai už gerą darbą apdovanojusio pinigine premija Tilžės Vydūno lietuvių kultūrinės draugijos pirmininką Teodorą Budrį, neatsakingą poelgį. Dėl jo Teodoras Budrys „ ne savo noru tapo nusikaltėliu“, mat autonomija, atsiskaitydama Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, tuos pinigus jau parodė kaip projektines lėšas, skirtas Vydūno draugijai remti, o ne jos lyderiui, kaip teigė pinigus jam asmeniškai įteikdamas Eugenijus Čajauskas.

Sigitas Šamborskis pateikė ir daugiau konkrečių pavyzdžių, liudijančių, pasak jo, kad „blogą pavyzdį rodė ir pati autonomijos vadovybė, kai kurių projektų lėšas panaudodama ne pagal paskirtį“: tai ir lėšos, skirtos kelio ženklui į Lazdynėlius, Kristijono Donelaičio gimtinę (jos, deja, buvo panaudotos autonomijos ofisui įrengti); nebuvo ir numatytos lietuvių radijo laidos „Mes gyvename kaimynystėje“, nors tokiai laidai lėšos irgi buvo numatytos…

Keisčiausia tai, kad daugelio projektų finansinės ataskaitos nepristatytos ir iki šiol, nors atsiskaitymo terminas 2003 m. gruodžio 15 d.

Be to, autonomijos vadovybė neskubėjusi perregistruoti Karaliaučiaus krašto lietuvių draugijų pagal naujai veikiantį Rusijos Federacijos visuomeninių organizacijų įstatymą, o to pasekmės skaudžios: jos neteko juridinio asmens statuso ir prarado galimybę savarankiškai spręsti savo problemas. Tuo pačiu susilpnėjo ir jų įtaka autonomijos sprendimams.

Taigi nesutarimų nemažai. Blogiausia, kad dėl jų kenčia net lituanistinėse mokyklėlėse besimokantys vaikai: negražių nesusipratimų būta šiemet organizuojant vaikų ir jaunimo lietuviškos dainos bei raiškiojo skaitymo konkursą. Pagal projekto autoriaus bei renginio režisieriaus sumanymą jis turėjo vykti Gumbinėje (Guseve) balandžio 17 dieną. Bet aktyviai įsikišus tam pačiam Eugenijui Čajauskui, tik dėl jam vienam žinomų priežasčių viskas susimaišo: pasipyla jo skundai su nepagrįstais kaltinimais ir renginio režisieriui Algirdui Karmilavičiui, ir renginio rėmėjui departamentui; Eugenijus Čajauskas įspėja Gumbinės valdžią, Karaliaučiaus krašto administracijos švietimo valdybos viršininką, kad mokyklų vadovai neišleistų mokinių į numatytąjį renginį, ir pasiekia, kad šis renginys vyktų jau Karaliaučiuje, 35 licėjuje, gegužės 22 dieną. Taigi buvo visiškai nesiskaitoma su daugelio meno kolektyvų planais – seniai numatytais koncertais, išvykomis net į užsienį ir pan.

Sigitas Šamborskis susirinkusiems pateikė ir daugiau konkrečių pavyzdžių apie šį nepagrįstą ir nepateisinamą autonomijos savivaliavimą.

Už ką taip baudžiama?

Skaudžiausia tai, kad tokia negatyvi Eugenijaus Čajausko veikla asmeniškai palietė ir patį Sigitą Šamborskį: gegužės 1 dieną jis buvo sulaikytas Tilžės (Sovetsko) pasienio poste, kur išgirdo, kad jam, Lietuvos piliečiui, uždrausta vykti į Rusiją ir neribotam laikui anuliuojama jo daugkartinė Rusijos viza. Nepadėjo ir Rusijos vidaus pasas, įrodantis dvigubą Sigito Šamborskio pilietybę, ir tai, kad Karaliaučiaus krašte jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei verslą. Pagaliau nepadėjo net tai, kad jis – Rusijos visuomeninės organizacijos lyderis. Jam beliko viena: „Teko pripažinti, kad Rusijos specialiųjų tarnybų sprendimas turi didesnę galią nei Konstitucija bei naujasis Pilietybės įstatymas“, priimtas 2002 metų gegužės 30 dieną…

Sigitui Šamborskiui beliko tokį neteisėtą sprendimą apskųsti įvairioms Rusijos teisinėms institucijoms, tai jis ir padaręs.

Beje, tokiomis pat personomis „non grata“ tapo ir Vydūnietis dr. Vacys, Bagdonavičius ir dr. Algirdas Matulevičius, ir Vytautas Šilas, ir Martynas Purvinas su žmona ir kiti grasūs Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo tyrėjai ir puoselėtojai…

Štai, kodėl šis išplėstinis posėdis vyko ne Karaliaučiaus krašte, o Lietuvoje.

Kad būtų tęsiama lietuvybės gaivinimo veikla Sigitas Šamborskis pasiūlė remiantis krašto Lietuvių bendruomenės nuostatais įsteigti jos atstovybę Lietuvoje. Posėdžio dalyviai, atsižvelgdami į šiuo metu Karaliaučiaus krašte susiklosčiusią lietuvybės veiklai nepalankią situaciją, pritarė tokiam žingsniui: 32 balsavo už, 6 susilaikė; prieš niekas nebalsavo.

Pildosi liūdnos prognozės

Esama nemažai ir kitų problemų, aišku, ir finansinių. Štai, keletas jų: dirbti Karaliaučiaus krašto lituanistinėse mokyklėlėse iš Lietuvos vyksta keletas mokytojų, o automobilių draudimas kainuoja nemažus pinigus – menką atlyginimą gaunantiems pedagogams jie tikrai nemaži, meninių kolektyvų vadovai krašte dirba negaudami už tai jokio atlyginimo.

Pasigirdo ir priekaištų Lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos adresu už tai, kad ji nesiima spręsti juridinių klausimų, kurių vis dėlto esama. Buvo kritinių pastabų ir dėl to, kad į autonomiją susijungus kelioms institucijoms, jų vadovai nekoordinuoja, nederina veiksmų: neaišku, kas už ką atsakingas, neapibrėžiami veiklos barai, o vieną kartą derėtų tai padaryti. Būta ir daugiau kritinių pastabų, o jos visos tarsi buvo apibendrintos vieno posėdžio dalyvio tokia aštria kritika:“Iš autonomijos negauname nieko – viskas lieka Kaliningradui“.

Žmonės piktinosi ir tuo, kad Karaliaučiaus krašto Lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos suvažiavimas, turįs vykti kartą per dvejus metus, iki šiol dar nesušauktas – įvyko tik steigiamasis suvažiavimas, o tai yra aiškus pažeidimas. Todėl būtų teisinga atsiriboti nuo autonomijos, kol jos darbas nebus organizuojamas taip, kaip reikalauja nuostatai.

Visa tai girdint, negalima neprisiminti šviesaus atminimo Juozo Miliūno perspėjimo nesijungti prie autonomijos. Jau tada, kai kilo ši idėja, ir jam ir kai kuriems kitiems įžvalgesniems žmonėms buvo neaišku, kam bus parankus tas autonomijos tarpininkavimas, ypač tvarkant finansines problemas. Deja, neįsiklausyta laiku, o dabar visi mato, kam šitoks „bendradarbiavimas“ patogus…

Savo mintis ir nuomones svarstomais klausimais išsakė krašto Lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas Regimantas Savickas, Vanda Čiursina, Jonas Daukšys, Jonas Glinskis, Rūta Leonova, kiti išplėstinio posėdžio dalyviai.

Einamieji reikalai irgi nepamiršti

Šia proga paruoštas Kreipimasis į LR premjerą Algirdą Brazauską bei švietimo ir mokslo ministrą Algirdą Monkevičių dėl Tilžės lietuviškos vidurinės mokyklos–internato statybos paspartinimo. Nutarta kreipimosi tekstą su jam pritarusių parašais išsiųsti adresatams.

Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis informavo saviveiklinių meno kolektyvų vadovus apie jiems organizuojamą seminarą, kuris numatomas liepos mėnesį; krašto Mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas pakvietė lietuvių kalbos mokytojus ir kitus lituanistinių mokyklėlių pedagogus rugsėjo 4 dieną dalyvauti naujųjų mokslo metų pradžios šventėje; ji turėtų vykti Tilžėje.

„Skaldyk ir valdyk?“

Išplėstinio posėdžio dalyviai turėjo progos aplankyti Rambyną, kur lietuvių draugijų 15 metų jubiliejui buvo parodytas ypač didelis dėmesys: žmonės galėjo pasiklausyti Kauno folkloro klubo „Liktužė“ atliekamų dainų, pasigėrėti panorama, atsiveriančia nuo Rambyno, pasidžiaugti Martyno Jankaus muziejumi, drauge padainuoti, pabendrauti.

Bet nuosėdų širdyje liko ne vienam ir ne vienam nedavė ramybės nelinksmas klausimas: ko siekiama tokiais nesusikalbėjimais, apie kuriuos čia buvo užsiminta?

Dar 1991 metų liepą vienas Latvijos laikraštis išspausdino Jevgenij Gordejevo straipsnį apie nepriklausomybės siekiančias (ir jau jas pasiekusias) Pabaltijo valstybes. Štai, kaip jis vertino pabaltiečius, taigi ir mus (cituoja P.Katinas straipsnyje „Žlungančios iliuzijos“,“ XXI amžius“, 2004 01 30):“ Visos jūsų svajonės ir viltys, visas jūsų buitinis poreikis sukasi apie duonos kąsnį ir skudurus. Jūsų gobšumui, geiduliams ir kvailumui nėra ribų. Ir tai – galingas ginklas mūsų rankose. Visa, ką mes darome, darome apgalvotai ir genialiai paprastai (…) jūs galėsite nepaliaujamai, tačiau be pasekmių kovoti už teisybę (…) Mes turime didžiulį ginklą – bekraštį ir gudrų melą, kantrybę, sugebėjimą prisitaikyti, žaibišką reakciją ir mokėjimą veikti. Mes turime didžiulį patyrimą, kaip su minios pagalba išstumti iš gretų kovotojus, patiems liekant šešėlyje. Mes tęsime jūsų lyderių nuvertimą, bet tai tik pradžia. Jūs greitai išgirsite ir apie kitas eilines aukas ir nerasite būdų, padedančių to išvengti.“

Pasibaisėtina, bet atrodo, kad šie „ buvusio aukšto partinio funkcionieriaus ar kagebisto“ (vėl pacituoju P. Katiną) pažadai – gal labiau tiktų juos pavadinti grasinimais? – virto tikrove šiandien, praėjus bemaž trylikai metų nuo straipsnio pasirodymo spaudoje. Ir panašu, kad netik Lietuvoje: tą pajuto ir Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė.

Ką tai galėtų reikšti?

Gaila, kad išplėstiniame posėdyje nedalyvavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės atstovai; ko gero, jie tikisi, kad išeitį ir dabartinės painios situacijos suras kiti?Tiesa, Sigitas Šamborskis užtikrino, kad departamentas jį pripažįsta ir remia, tad norėtųsi tuo tikėti. Posėdyje nedalyvavo ir Lietuvos konsulato Karaliaučiaus krašte atstovai. Ką jau kalbėti apie autonomijos vadovus. Gal ir teisūs tie, kurie teigė, kad autonomijos galva Alvydas Muliuolis neturi savo nuomonės dėl šios sumaišties…

Ko gero, būtent tokie nesusikalbėjimai ir spartina lietuvių nutautimą.

Zenona Jurevičiūtė, 2004 m. rugpjūčio 23 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 21
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 21, 2014 @ 6:34 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →