Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Tradicinių giedojimų popietė „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“

Pagal   /  2017 kovo 20  /  Komentarų nėra

www.mazoji-lietuva.lt

2017 m. kovo 25 d., šeštadienį, 14.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Tradicinių giedojimų popietę „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“. Šį gavėnios šeštadienį drauge giedosime su folkloro ansambliu „Remolee” (vad. Gintautas Griškėnas) iš Sedos (Mažeikių r.). Renginį ves kun. dr. Saulius Stumbra.

Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą. Kas yra tie „Kalnai“? Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje.

Vyskupas M. Valančius rašo, kad jis pats „pirmą kartą Kalnus vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo.“ („Žemaičių vyskupystė“).

Iš popiežiaus Urbono VIII vysk. J. Tiškevičius gavo atlaidus kelioms koplyčioms. Šventojo Kryžiaus relikviją parvežė iš Liublino dominikonų vienuolyno ir 1649 metais įnešė ją į atstatytą bažnyčią, uždraudęs dalyti ar pergabenti į kitą vietą. Ši relikvija yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia Pabaltijyje. Vyskupas norėjo atgaivinti dėl reformacijos įtakos silpstantį katalikų tikėjimą. Jo sumanymas buvo sėkmingas – noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių. Kalnai ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią.

Žemaičių Kalvarijos Kalnai – yra gyvas pamaldumo ir nematerialiaus paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika yra gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Galime didžiuotis, kad iki šių dienų išliko gyva Kalnų giedojimo tradicija, ir budėkime, kad ji kaip tikėjimo paminklas būtų gyvas mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose.

Kviečiame giedoti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10)

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

„VYNERIO ARBATĖLĖ“ Klaipėdos skulptūrų parke

Plačiau →