Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Kultūra  >  Aktualus straipsnis

TOKIA BUVO SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA KAUNE

Pagal   /  2017 gegužės 16  /  Komentarų nėra

Ilgą ir nelengvą kelią per okupacijas, tremtis nuėjo lietuvių tauta. Paminklai, kryžiai žymi netekčių vietas. Parašyta ne viena knyga, ne vienas tomas prisiminimų, daugybė dokumentų saugojami muziejuose, archyvuose, bibliotekose, kolekciniuose rinkiniuose. XXVII knygos mėgėjų draugija – išskirtinė bibliofilinė organizacija, jau dvidešimt trečią kartą pakvietė knygius, kūrybinių sąjungų žmones į tarptautinę knygos šventę „Laikas gyvena knygose“, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Pilnutėlė Kauno įgulos karininkų ramovės salė svečių iš visos Lietuvos, iš Mažosios Lietuvos klausėsi prasmingų brolio Sauliaus Pauliaus Bytauto palaiminimo žodžių, kuriuos skyrė Motinoms, knygnešių ainiams, knygos kūrėjams ir puoselėtojams.  

Spaudos draudimo laikotarpįo iškilių žmonių kūrybą, atkurtosios nepriklausomos Lietuvos poetų eiles skaitė aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas.

Žodžiai knygai, Lietuvai byloja apie raštijos pradžią, kai prieš 500 metų Reformacijos dvasia nušvito daugelį amžių tautinę priespaudą kentusioje Prūsijoje. Martyno Mažvydo šviesa iš Mažosios Lietuvos šviečia iki dabar. Šiais metais minime pirmosios lietuviškos knygos 470 metų sukaktį. Išleistas unikalus faksimilinis „Katekizmo“ leidinys. Kokia šviesa nušvietė knygos kelią, kai 1544 m. paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštis Gediminaitis Albrechtas Brandenburgietis įkūrė Karaliaučiaus Albertinos universitetą. Jo pakviesti iš LDK į Karaliaučių atvyko Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis bei kiti, vėliau tapę mažosios Lietuvos kultūros šviesuliais. O mūsų raštijos pradininkų-Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio „Katekizmas“, „Metai“ – mūsų pradžiamoksliai.

Neįkainojami lobiai atėjo iš to dabar mums „svetimo“ krašto , kur stiprybės sėmėsi iš Prūsų lietuvių šviesuolių spaustuvininkų ir bebaimių knygnešių gyvenimo ir veiklos lietuviškų draugijų Tilžėje, Ragainėje. Lazdynuose. Stalupėnuose ir kitų Karaliaučiaus krašto lietuviai.

Lietuviškos knygos kelias nelengvas ir dabarties laikais, kai jau į buvusį lopšį, stengiantis išsaugoti lietuvybę, mokyti protėvių kalbos ir papročių vyksta savotiški „knygnešiai“, gabendami vadovėlius, knygas, telkdami bendruomeninei veiklai mokytojai. Apie tai savo pranešime kalbėjo Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis. Temą apie Raštijos pradžią Lietuvoje tęsė bibliofilas, vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių Vidmantas Staniulis. Įdomų straipsnį pateikė Punsko „Aušros“ leidyklos vadovas Sigitas Birgelis.

Artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui Draugija parengė šeštąjį metraščio tomą. Knygą ketinta išleisti iki Šventės, tačiau, negavus finansavimo iš valstybės institucijų, rėmėjų, knygos redkolegija, sutelkusi pajėgas, leidinį pilnai parengė spaudai. Jį pristatė virtualiai. Metraščio redaktorius Laimonas Inis apžvelgė šio bibliofilinio leidinio struktūrą, autorius, pagrindines temas. Daugiau kaip 50 autorių – akademikas, profesoriai, mokslų daktarai, kolekcininkai, muziejininkai, bibliotekų vadovai, kraštotyrininkai aktualiomis (daugelis medžiagos skelbiama pirmą kartą) knygų, spaudos, bibliotekų istorijos temomis pateikia unikalią medžiagą dešimtyje skyrių.

Išskirtinas skyrius „Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvą“, skirtas keturiems iš dvidešimties Vasario 16 akto signatarams – Draugijos nariams – Kaziui Bizauskui, Jurgiui Šauliui, Mykolui Biržiškai. Metraščio pristatyme dalyvavo straipsnių autoriai: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos atstovai, iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos – Alvydas Surblys, Draugijos nariai – Kęstutis Subačius, Gediminas Zemlickas, PerpetuaDumšienė, Henrikas Kebeikis, Vladimiras Beresniovas, kolekcininkai Ričardas Vainora, Romas Dobrovolskas, muziejininkė Jūratė Jagminienė. (ir kt.), Jie mielai pasidalijo mintimis apie savo darbus. Leidinys iliustruotas archyvine, rankraštine medžiaga.

Ėjome, einame kultūros, istorijos keliu ir tikime, kad knygos šventoves lankantys susidomėję ir su meile atvers šeštąjį tomą, kurį Draugijos nariai tiki, sulaukę paramos, išleis ir padovanos bibliotekoms, muziejams.

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir kultūros dieną, kitas šių – 2017 metų minėtinas datas, nepamiršome ir akcijos „Lietuva skaito. Čia – skaitymų erdvė- prisijunk!“, į kurią savo narius pakvietė LRS Kauno skyrius.

Malonu, kad šiais metais drauge į prasmingą šventę įsijungė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Nacionalinės trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities nariai. Jų indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą apžvelgė ir apie Sibiro tremtyje, kalėjimuose išsaugotą tikėjimą Laisve, tikėjimą lietuviško žodžio – stipriausio ginklo galią kalbėjo LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius.  

Šventinį koncertą, skirtą Tautinio kostiumo metams, dovanojo Kauno ansamblis „Pinija“, vadovaujamas Teofilės Vozbutienės.

Šventės organizatoriai XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras dėkoja geros valios žmonėms, geradariams J.Gulbinienės IĮ, Kauno Europos informacijos centrui „Europedirect“, visų dvidešimt trijų švenčių vedėjui aktoriui Petrui Venslovui, Kauno įgulos karininkų ramovei, Metraščio šeštojo tomo autoriams, padėjusiems surengti tradicinę Knygos šventę.

Dalia POŠKIENĖ, XXVII knygų bičiulių draugijos pirmininkė  

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Tarptautinis festivalis Pagėgių krašte „Poezijos pavasaris 2017“

Plačiau →