Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Kultūra  >  Aktualus straipsnis

Antanas Verkelis. Svetimi didvyriai. III dalis

Pagal   /  2019 vasario 4  /  Komentarų nėra

Šis dokumentas vaizdžiai rodo SS vadovybės rezgamas intrigas. Vokiečiai iš šalies stebi lietuvių ir lenkų konfliktą, lyg patys būtų niekuo dėti. Lietuvoje jie įvedė „civilfervaltungą“ – civilinę okupacinę valdžią, kuriai pajungė lietuvių vietinę savivaldą ir policiją. Ir štai šią vokiečių valdomą savivaldą, vokiečiams leidžiant ir toleruojant, AK naikina?! Skamba absurdiškai, nes oficialiai okupantai akovcus vadino banditais, o lietuvius – sąjungininkais. Jei vokiečių planas buvo galutinai sukiršinti lenkus ir lietuvius, tai jiems puikiai pavyko. E. Banasikovskis rašo:

[…] Vokiečiai, kurstantys prieš mus lietuvius, tuo pat metu mums pataikavo. Siūlydami išvien veikti prieš sovietų partizanus, mėgino su mumis susitarti […].75

Tai vokiečiai keršijo lietuviams už sužlugdytą mobilizaciją į SS divizijas. Armijai Krajovai buvo numatytas katalizatoriaus vaidmuo. Okupantai manė vienu šūviu nušovę du zuikius: pamokė neklusniuosius lietuvius, išstumdami juos iš tam tikrų Vilniaus krašto vietovių, ir tuo pačiu metu, AK padedami, užsitikrino karo prievolių vykdymą. Žinoma, lietuvių–lenkų santykiai ir ligi tol nebuvo puikūs, bet po to, kai akovcai gavo iš vokiečių ginklų ir pradėjo telkti savo būrius, lietuvių padėtis tapo tiesiog nepakenčiama. Geopolitinių milžinų – Trečiojo reicho ir SSRS dvikovos šešėlyje – vietinė kova dėl Vilniaus tapo vis žiauresnė. 1944 m. balandžio 29 d. pogrindinio Lietuvių fronto biuletenyje pranešama:

[…] jau buvo per vėlu. Lenkų partizanų Vilniaus krašte keliolika tūkstančių [skaičiai padidinti – tuo metu buvo keli tūkstančiai akovcų – aut. pastaba]. Jie siaučia visur, paralyžiuoja bet kokios administracijos veiklą […]. Tačiau pirmiausia ir daugiausia nuo jų nukenčia lietuviai […].76

  1. Balbusas rašo:

[…] 1944 m. pirmojoje pusėje per lenkų surengtas operacijas į nelaisvę patekę lietuviai dažnai būdavo vietoje (arba nuvesti į mišką) sušaudomi. Karo brutalumas ir daugelį metų kaupta neapykanta sparčiai didėjo […].77

Okupantai savo slaptą sumanymą galutinai supjudyti besikivirčijančias tautas pradėjo 1944 m. pradžioje. Frontas nenumaldomai artėjo, ir vokiečiams katastrofiškai trūko žmonių. Tuo pačiu metu, kai derėjosi su lenkais, jie vėl griebėsi jau kartą žlugusių mėginimų įtraukti lietuvius į karą. Nacių koncentracijos stovykloje kalintas plechavičiukas žurnalistas Henrikas Žemelis rašė:

[…] Vokiečių okupacinė valdžia atakavo vadovaujančius visuomenės asmenis naujais siūlymais – organizuoti ginkluotąsias Lietuvos pajėgas. Vokiečiai savo siūlymuose jau buvo nuolaidesni ir po ilgų derybų sutiko su pagrindiniais lietuvių reikalavimais. […] Lietuvių tauta sutinka su vokiečiais derėtis, jeigu leidžiama jai organizuoti teritorinius lietuviškus dalinius su vien lietuviška vadovybe kovai su besiplečiančiu banditizmu Lietuvoje. Šie daliniai […] virstų reguliariosios kariuomenės vienetu, kuris, priartėjus bolševikams prie Lietuvos sienų, būtų panaudojamas fronte ginti Lietuvos žemę nuo įsibrovėlių bolševikų […].78

1944 m. vasario 16 d. generolas Povilas Plechavičius per radiją kvietė Lietuvos vyrus stoti į jo vadovaujamą Vietinę rinktinę (LVR):

[…] Pirmasis Rinktinės uždavinys – kova su banditizmu. Į Stalino pasikėsinimą mus išnaikinti visi lietuviai buriasi į Vietinę rinktinę […], jos veikimo plotas – Lietuvos teritorija. Be mano sutikimo iš Lietuvos ribų joks dalinys negali būti paimtas kur nors nusiųsti. […] Tat vyrai, – už ginklų […].79

Visuomenė karštai pritarė Lietuvos kariuomenės atkūrimo ir gynybos nuo bolševikų invazijos idėjai. Prie lietuvių nesėkmingų mobilizacijų įpratusių vokiečių nuostabai, į Vietinę rinktinę iki kovo 1 d. užsirašė beveik 20 tūkst. vyrų. Didelę dalį savanorių sudarė gimnazistai ir studentai. Nutarta organizuoti 13 batalionų po 750 karių. Okupantai, išvydę lietuvių troškimą burti tautinius dalinius savo teritorijai ginti, nusprendė, prisidengdami Vietine rinktine, įvykdyti Lietuvoje visuotinę mobilizaciją. Tiesioginio konflikto su vokiečiais besistengiantis išvengti Plechavičius buvo priverstas laviruoti ir vilkinti laiką. Vietinės rinktinės drama vis artėjo. Vilnijoje jos laukė rimtas išbandymas – neišvengiamas susidūrimas su Armija Krajova. Akovcų teroro išvarginti lietuviai lyg išganymo laukė pasirodant LVR. 1944 m. balandžio 5 d. kunigas P. Bieliauskas savo dienoraštyje rašė:

[…] Buvau sutikęs kun. Kretavičių […] Atsakau: […] „Labiau svarbu, kad lenkai partizanai šaudo mūsų (lietuvių) policininkus. O gen. Plechavičius ateina šimteriopai atsimokėti. Čia man, sakau jam, tai nesmagi istorija – broliška kova, iš to pasinaudos kas kitas.“[…] [kalba netaisyta – aut. pastaba].80

Lietuvių siundymas prieš lenkus, o lenkų – prieš lietuvius niekam nebuvo paslaptis. Susitarti neįmanoma, nes Vilniaus priklausomybės klausimas nenumatė išlygų, ir vokiečiai tuo sėkmingai naudojosi. Tuo pat metu, kai naciai siekė paversti lietuvius patrankų mėsa Rytų fronte, vietiniai Vilnijos gyventojai, tyliai pritariant okupantams, buvo telkiami į Armijos Krajovos gretas. Jiems mobilizacija į vokiečių kariuomenę negrėsė. Pavyzdžiui, balandžio 28 d. Szczerbiecas išsiuntė tokį šaukimą:

Ponui H[…] B[…],

gyvenančiam Maišiagaloje,

… gatvėje Nr….

Remiantis Armijos Krajovos Vilniaus apygardos vadovybės įsakymu, esate kviečiamas per 10 dienų nuo šio šaukimo datos užsiregistruoti Kovojančios Lenkijos dalinyje. 10 dienų termino Jums užteks visiškai pasirengti ir sutvarkyti asmeninius reikalus. Pageidautina ekipuotė: auliniai batai […] ar kitoks panašaus tipo apavas, kariškas švarkas ir kelnės, odinis diržas, kuprinė, puskojinės […], rankšluostis, būtini smulkieji asmens reikmenys. Ginklai: kariškas pistoletas apsiginti, iki užmegsite ryšį su daliniu. […] Vos tik gavęs šį šaukimą, Jūs tampate pavaldus galiojančiai Lenkijos karo teisei. Jei šis įsakymas nebus įvykdytas, Jums visu karo teisės griežtumu bus pritaikytos sankcijos, o bet koks šios pareigos vengimas bus laikomas dezertyravimu ir baudžiamas pagal karo metu galiojantį įstatymą.81

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)

Plačiau →