Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Surastas nežinomas piliakalnis Akmeniškuose

Pagal   /  2014 birželio 1  /  Komentarų nėra

Šiemet kovo 1 d. iš oro fotografuojant jau žinomą Akmeniškių piliakalnį Katyčių sen. Šyšos pakrantės miškuose buvo identifikuotas nežinomas piliakalnis.

Šiemet kovo 1 d. iš oro fotografuojant jau žinomą Akmeniškių piliakalnį Katyčių sen. Šyšos pakrantės miškuose buvo identifikuotas nežinomas piliakalnis. Kad tai tikrai piliakalnis, įsitikinta balandžio 2 d. apsilankius vietoje. Paaiškėjo, kad 600 m į pietvakarius nuo saugomo ir tvarkomo Akmeniškių piliakalnio yra kitas piliakalnis, įrengtas atskiroje kalvoje Šyšos dešiniajame krante.

Piliakalnio aikštelė trapecijos formos, pailga rytų-vakarų kryptimi, Šyšos ir į ją iš kalno bėgančių šaltinių nuplautu šiauriniu šonu. Ji 60 m ilgio, 20 m pločio rytiniame gale ir 45 m pločio vakariniame. Aikštelės vidurinė dalis šiaurinėje pusėje įdubusi iki 1 m. Jos rytiniame pakraštyje supiltas 12 m pločio ties pagrindu 1 m aukščio 18 m ilgio pylimas, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas pereina į nuolaidesnį 4 m aukščio kalvos šlaitą.

Aikštelės vakariniame gale supiltas puslankio formos 14 m pločio ties pagrindu 1,5 m aukščio pylimas 3 m aukščio išoriniu šlaitu. Piliakalnio pietinis šlaitas 6 m aukščio, iš kurių viršutinėje 4 m aukščio dalyje dirbtinai statintas. Šiaurinio piliakalnio šlaito į Šyšą aukštis net 14 m.

Pagal išorinę išvaizdą surastą piliakalnį galima datuoti geležies amžiumi (I tūkstantmečiu), o apleistas jis galėjo būti jau kovų su kryžiuočiais laikais XIII a.

Piliakalnis apaugęs tankiu lapuočių mišku, tai jį ir paslėpė nuo žmonių akių. Tačiau anksčiau ši vieta aiškiai buvusi plika ir dirbama. Tai matyti ir iš to, kad iš pietvakarinės pusės per pylimą į piliakalnį padarytas kelias įvažiavimui, ariant nuskleisti pylimai, apardyti aikštelės kraštai.

Nepagailėjo piliakalnio ir Antrasis pasaulinis karas – visu jo šiauriniu pakraščiu iškastas apkasas. Dabartiniu metu piliakalnį ardo urviniai žvėreliai, jų urvų yra šlaituose.

Akmeniškių antrasis piliakalnis tapo pirmuoju Lietuvos piliakalniu, surastu Lietuvoje sparčiai populiarėjančios aerofotografijos pagalba.

Kaip toks nemažas piliakalnis liko iki šiol nepastebėtas?

Pasigilinus į literatūrą pavyko rasti atsakymą. Akmeniškių kaimas yra jau Klaipėdos krašte, o čia piliakalnius jau nuo XIX a. kruopščiai registravo Rytprūsių archeologai. 1908 m. vienas jų Emilis Holakas (Emill Hollack) (1860-1924) parengė Rytprūsių archeologinį žemėlapį, kuriame Akmeniškių kaime nurodė esant du piliakalnius. Tai žinojo ir ne kartą savo darbuose kartodavo ir kiti tyrinėtojai. Tačiau visus klaidino kitas nuo seno apylinkėse žinomas piliakalnis, esantis Lazduonėnų kaime, maždaug per 1,5 km į šiaurės rytus nuo Akmeniškių pirmojo piliakalnio. Jis ir buvo palaikytas tuo antruoju Akmeniškių piliakalniu, manant, kad vokiečių archeologai tiesiog supainiojo kaimus. Šią nuomonę galutinai įtvirtino 1963 m. Lietuvos istorijos instituto žvalgomoji archeologinė ekspedicija, lankiusi visus Šilutės rajono piliakalnius.

Tačiau toks antrojo Akmeniškių piliakalnio tapatinimas su Lazduonėnų piliakalniu vienu aspektu buvo nelabai įtikinamas: Lazduonėnai nebuvo Klaipėdos krašte, o kruopštūs vokiečių tyrinėtojai jokių archeologinių objektų už Rytprūsių ribų jiems skirtuose darbuose nenurodydavo. Tikrinant šią abejonę 2005 m. rengiant Lietuvos piliakalnių atlasą šio straipsnelio autorius kartu su Zenonu Bauboniu žinomo Akmeniškių piliakalnio aplinkoje bandė ieškoti kito piliakalnio, tačiau nežinant, kur jis gali būti, raižytame reljefe ir tankiame miške tuomet jo surasti nepavyko.

Trečio nemažo ir gerai įtvirtinto piliakalnio suradimas Šyšos pakrantėse tarp Vainuto ir Katyčių leidžia smarkiai padidinti šios vietovės reikšmę priešistoriniame regiono apgyvendinime ir galbūt net ankstyvajame kovų su kryžiuočiais laikotarpyje. Kadangi visi trys čia esantys piliakalniai nėra tyrinėti, neįmanoma pasakyti, nei kada tiksliau jie buvo naudojami, nei kokiai genčiai priklausė.

Dėmesys atkreiptinas tik į faktą, kad piliakalnių poros labiausiai būdingos Žemaitijai. Tačiau, kad ir kas būtų palikę šiuos piliakalnius, šiandien tai daugiau mokslinių diskusijų reikalas. O mums svarbu, kad ir šis naujai aptiktas krašto senovės liudininkas atsiskleistų savo didybėje, kaip kad atsiskleidė nuo menkaverčių želdinių apvalyti Lazduonėnų ir jau žinomas Akmeniškių piliakalniai.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Gintautas Zabiela, „http://www.silutesnaujienos.lt/?straipsnis=6753“, 2009 m. birželio 22 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 1
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 1, 2014 @ 7:58 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →