Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Skaudi gegužės sukaktis – 1948 metų trėmimai iš Klaipėdos krašto

Pagal   /  2016 gegužės 31  /  Komentarų nėra

tremtys_is_klaipedos_krasto_lentos_atidengimas

Atminimo lentos tremčių aukoms atidengimas Šilutėje 2011 m. birželio 14 d.

1948 metų gegužės 22 d. sovietų valdžios organizuotų trėmimų, pavadintų „Vesna“ („Pavasaris“) metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterys ir vaikai. „Tarp ištremtųjų buvo beveik 11 tūkstančių vaikų, ne mažiau kaip 16,5 tūkst. moterų, beveik 9 tūkstančiai nebuvo sugauti“. (1) 9 tūkstančiai pasislėpė Klaipėdos kraštas iki pat 1944 metų spalio buvo Vokietijos dalis, tad gyventojai apie masinius trėmimus neturėjo jokio supratimo – jie, viską palikę, turėjo trauktis nuo Raudonosios Armijos į Vokietijos gilumą. Tuo tarpu Lietuvos gyventojai pirmąjį trėmimą patyrė dar 1941 metų birželį.

tremtys Klaipedos krasto tremtiniai 1948m birzelio 16. Artiuginas

1948 metų birželio 16 d. Krasnojarsko krašte, prie Angaros upės, išlaipinti tremtiniai iš Klaipėdos krašto laukia, kol kolūkių pirmininkai juos išsidalins. Artiuginas, Bogučianų r. Nuotrauka – iš asmeninio Vingių šeimos archyvo.

Dauguma Didžiosios Lietuvos šeimų, numanydamos, jog bus tremiamos, ir po karo džiovinosi duoną ir krovėsi būtiniausius daiktus, dalis šeimų slapstėsi ir, kaip minėta aukščiau, 9 tūkstančiai sąrašuose buvusių žmonių sugebėjo pasislėpti.

Klaipėdos krašto žmonės, po karo grįžę į gimtinę ir ėmęsi atkurti savo ūkius, sovietų kareivių buvo užklupti netikėtai, visai nepasiruošę ilgoms, kankinančioms kelionėms į kitą pasaulio kraštą. Todėl jiems 1948-ųjų metų trėmimai buvo itin pražūtingi.

Kaip vyko Klaipėdos krašto gyventojų trėmimas?

Nelabai yra ir ko paklausti, nes dauguma Klaipėdos krašto gyventojų, patyrę šį trėmimą į Sibirą, nebegrįžo į Lietuvą.

Įdomu yra tai, jog Lietuvoje Klaipėdos krašto gyventojai automatiškai tapo Lietuvos TSR piliečiais, tuo tarpu tremties vietose jie buvo registruojami kaip Vokietijos piliečiai. Grafoje pilietybė įrašoma „nemec“ (vokietis). Po Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio vizito į Maskvą 1955 metais ir sutarties dėl karo belaisvių paleidimo pasirašymo bei žodinio susitarimo dėl Vokietijos piliečių šeimų sujungimo 1958-1960 metais, šis įrašas ir sudarė galimybę vykti į Vokietiją. Tuo ir pasinaudojo dauguma ištremtų Klaipėdos krašto gyventojų, nes Lietuvoje jų „niekas nelaukė ir ne ilgėjosi“.

tremtys klaipedos kraste veirauch seima

Anna ir Kristupas Veirauch – tremtyje, Kaulicos mieste (Bogučianų r., Krasnojarsko kraštas), ir su giminėmis Vokietijoje, Emmeriche (1958 m.).

Apie mūsų rajono gyventojų trėmimus daugiausiai žinių turime iš ekspedicijų metu užrašytų pasakojimų. Štai ką apie 1948 m. gegužės mėnesio trėmimą iš Kintų apylinkės papasakojo tremtinė p. E.Laukat – Cirtautienė: „Iš Kintų apylinkės 1948 m. gegužės 20 d. surinkti žmonės buvo suvežti į Šilutės traukinių stotį, ir dvi dienas laukėme, kol suvežios visus tremiamuosius. Mes buvome iš Ventės kaimo, man tuo metu buvo 14 metų. Su manimi trėmė mamą (55 m.) ir brolį Heincą (11 m.), tėvas (72 m.) jau buvo miręs 1942 m. Iš Ventės kaimo buvo dar Meškys Vilius ir žmona Ursula.

Iš Kintų kaimo – Kvaukų šeima, jie turėjo didelį ūkį. Šeimą sudarė Kvauka Marija ir jos seni tėvai bei jos sūnus Vilius. Vyras buvo jau 1946 metais išvarytas į Latviją ir ten žuvo.

Iš Kiškių kaimo – Gižų šeima, abu tėvai ir keturi vaikai, penktasis, vyriausias sūnus Vilius, 1946 metais su Kintų vyrais išvarytas į Latviją, kur ir žuvo.

Iš Rugulių kaimo ištremta didelė šeima, kiek iš viso žmonių buvo, nežinau, buvo daug vaikų“.

Kintų apylinkių vietinių gyventojų – vyrų išvarymo į Latviją faktas, manau, dar istorikų nelabai ištirtas, tad pasidomėjus apie tai, atsakymas buvo paprastas: „Tiksliai kur vežė 1946 metais kaimo vyrus, negaliu pasakyti, nes buvau dar vaikas, žinojau, kad į Latviją. Kai praėjo frontas, žmonės išlindo iš savo slėptuvių, pelkių ir durpynų, tada rusai surinko vyrus ir išvarė į Latviją. Iš Kintų apylinkių (Kiškių kaimo) grįžo tik vienas Jokūbaitis ir papasakojo, jog jie buvo suvaryti Latvijoje į tvartą, ant jų pylė vandenį ir jie turėjo stovėti vandenyje, į juos mėtė runkelius, atseit valgykite. Greitai prasidėjo šiltinė ir dauguma išmirė“.

1948 m. gegužės 22 dieną į Rytų Sibirą (Krasnojarsko kraštą) buvo ištremta ir pagyvenusi ūkininkų Kristupo ir Annos Veirauch šeima iš Kurpių – Pašiliškių kaimo (Ramučių apylinkė). Jų istorija buvo pagarsinta laikraštyje Vokietijoje. Ponia Lydia Fröhlich, Kristupo Veirauch dukterėčia, buvusi Ramučių mokyklos mokinė, Šilutės muziejui perdavė šeimos nuotraukų kopijas ir net laikraščio „Šilutės tiesa“ 1948 m. rugpjūčio 24 dienos iškarpą, kurioje korespondentas H.Segenkrancas džiaugiasi, jog „Vairakų (reikia suprasti – Veirauch) šiandien Ramučiuose jau nėra, čia vyksta normalus gyvenimas ir niekas jų nepasigenda nei ilgisi“.

Puslapiai: 1 2

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →