Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Senosios krašto mokyklos ir jų likimai. Rambyno apylinkė

Pagal   /  2014 lapkričio 10  /  Komentarų nėra

Buvusi Bardėnų (Lumpėnų kaimo antroji) mokykla

Buvusi Bardėnų (Lumpėnų kaimo antroji) mokykla

 

Buvusi Šereiklaukio mokykla

Buvusi Šereiklaukio mokykla

Senųjų baltų genčių gyventą kraštą vietos žmonių platesnio švietimo idėjos pasiekė XVI amžiuje, kai buvusios Kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybės valdose buvo įkurta naujoji Prūsijos kunigaikštystė, savo valstybine religija pasirinkusi liuteronybę. Anuomet revoliucingas protestantizmas (ir liuteronybė, kaip viena iš jo pakraipų) siekė priartinti Dievo Žodį prie vietos žmonių, išmokyti juos pačius skaityti religinius tekstus. Todėl prie krašte kuriamų bažnyčių steigtos parapinės mokyklos, kuriose bent nedideli vietinių vaikų būreliai mokyti rašto ir kitų dalykų. Vėliau krašto švietimo sistema laipsniškai plėsta, gausėjo mokyklų ir jose besimokančiųjų.

Veikiausiai pirmoji (pagal krikščioniškosios Europos civilizacines nuostatas kurta) mokykla Rambyno apylinkėse buvo įsteigta XVI a. antroje pusėje Vilkyškiuose prie ten pastatytos liuteronų bažnyčios. Kol visos apylinkės priklausė Ragainės parapijai (jai netrumpai vadovavo lietuviškosios raštijos pradininkas Martynas Mažvydas), kur dar XVI a. viduryje veikė mokykla, galėtume spėti, kad toje mokykloje galėjo mokytis ir vaikų iš Rambyno apylinkių.

Žymesnis mokyklų steigimo vajus pradėtas XVIII a. pirmoje pusėje, kai po didžiosios maro epidemijos užsiimta krašto atkūrimu ir jo pertvarkymu. Manoma, kad apie 1726 m. mokykla įkurta Keleriškiuose, 1739 m. Lumpėnuose, gal 1740 m. Bitėnuose.

Dar vienas naujų mokyklų steigimo vajus pradėtas XIX a. pirmoje pusėje. 1835 m. mokykla įsteigta Šereiklaukyje, vėliau Opstainyje ir Lumpėnuose (tai jau buvo antroji mokykla toje vietovėje).

Anuometinį gyvenimą Rambyno apylinkėse apibūdina to laiko duomenys apie atskiras gyvenamąsias vietas ir ten buvusias mokyklas.

Antai XIX a. viduryje Bardėnų kaime gyveno 217 žmonių. Tenykščiai vaikai lankė Didžiųjų Lumpėnų mokyklą, kuriai jų tėvai kasmet privalėjo pristatyti daugiau kaip po 4 „šėpelius“ rugių, 2 „šėpelius“ miežių, nemažus kiekius šieno ir šiaudų. Tos mokyklos mokytojui bardėniškiai kasmet dar surinkdavo po 9 talerius ir 10 sidabro grašių. Pats Bardėnų kaimas anuomet priklausė atokesnei Piktupėnų parapijai, bet mokykla jau veikė arčiau – Lumpėnuose.

Tada Bitėnuose – Užbičiuose gyveno 449 žmonės, kaimas turėjo savo mokyklą. Kaimiečiai jai turėdavo kasmet surinkti po daugiau kaip 5 „šėpelius“ rugių, daugiau kaip 2 „šėpelius“ miežių bei nemažus kiekius šieno ir šiaudų mokytojo laikomiems gyvuliams ir kitoms reikmėms. Užbičių gyventojai kaimo mokytojui kasmet dar surinkdavo po 19 talerių, 4 sidabro grašius ir 2 pfenigius.

Tą pačią mokyklą tuomet lankė ir vaikai iš gretimo Bitėnų – Šilėnų kaimo, kuriame gyveno 253 žmonės. Jie mokytojui kasmet surinkdavo po daugiau kaip 3 „šėpelius“ rugių, daugiau kaip vieną „šėpelį“ miežių, nemažą kiekį šieno ir šiek tiek šiaudų. Šilėniškiai mokytojo atlyginimui dar kasmet surinkdavo po 11 talerių. Abejų Bitėnų kaimai tada priklausė Ragainės parapijai.

Sovietmečiu sunaikintame Jogaudų kaime ir tenykščiame dvare XIX a. viduryje gyveno 118 žmonių, jų vaikai lankė Bitėnų mokyklą. Patys Jogaudai tuomet priklausė Vilkyškių parapijai, bet Bitėnų mokykla gal buvusi arčiau. Kasmet Jogaudų žmonės mokyklai surinkdavo po daugiau kaip 2 „šėpelius“ rugių, daugiau kaip vieną „šėpelį“ miežių, daug šieno ir šiaudų. Mokytojui kasmet dar reikėdavo mokėti po 7 talerius ir 20 sidabro grašių atlyginimo.

XIX a. viduryje Keleriškiai priklausė Vilkyškių parapijai, kaime gyveno 455 žmonės (įskaitant ir Klausiškių perkėlos sodybų gyventojus). Dideliame kaime veikė sava mokykla. Kasmet jos mokytojui buvo surenkama daugiau kaip 8 „šėpelius“ rugių, o miežių neduota visai (juokauta, kad to laiko mokytojas nedaręs naminio alaus ir jo negėręs, tikriausiai nelaikęs vištų). Matyt, mokyklos sodyboje nelaikyta ir žolėdžių gyvulių, nes mokytojas nereikalavęs pristatyti šieno, o tik šiaudų (galbūt kiaulių pakratams). Užtat mokytojui rinktas solidus atlyginimas – kasmet po 28 talerius, 18 sidabro grašių ir 4 pfenigius.

XIX a. viduryje Didžiuosiuose Lumpėnuose, kurie priklausė Piktupėnų parapijai, gyveno 480 žmonių. Dideliame kaime veikė sava mokykla. Jos mokytojas tada buvo ūkiškas žmogus – kasmet kaimiečiai jam surinkdavo po daugiau kaip 5 „šėpelius“ rugių, daugiau kaip 2 „šėpelius“ miežių, daug šieno, mažiau šiaudų. Mažiau mokėta piniginio atlygio – kasmet po 17 talerių ir 10 sidabro grašių.

Didžiųjų Lumpėnų mokyklą tuomet lankė ir vaikai iš gretimo Mažųjų Lumpėnų kaimo, kur gyveno 30 žmonių. Už negausų būrelį moksleivių tuomet rinktas nedidelis metinis atlygis – mažiau kaip po „šėpelį“ rugių ir miežių, šiek tiek šieno ir šiaudų. Pinigais tada mokėta tik 15 sidabro grašių.

XIX a. viduryje Opstainys ir juose buvę du dvareliai priklausė Vilkyškių parapijai, kaime iš viso gyveno 463 žmonės. Tuomet ten veikė sava mokykla, kurios mokytojui kasmet surinkdavo 12 „šėpelių“ rugių, 6 „šėpelius“ miežių, daug šieno ir nemažai šiaudų. Mokėtas ir didžiulis piniginis atlygis (jis skirtas gal ne vienam mokytojui) – kasmet po 62 talerius.

Puslapiai: 1 2 3 4

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →