Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Senasis Klaipėdos celiuliozės virimo cechas: pareigūnai ir atsakomybė? (atviras laiškas)

Pagal   /  2014 gegužės 24  /  Komentarų nėra

1899–1900 m. pastatytas buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko CVC stovįs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje (Nemuno g. 2b), yra pagrindinis unikalaus, analogų Lietuvoje neturinčio, industrinio paveldo senojo celiuliozės fabriko komplekso elementas.

LR Prezidentui Vl. Adamkui,

LR Ministrui pirmininkui G. Kirkilui,

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui prie LR Seimo,

Valstybinės kultūros paveldo komisijai,

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai,

Kultūros paveldo departamentui.

SENASIS KLAIPĖDOS CELIULIOZĖS VIRIMO CECHAS: PAREIGŪNAI IR ATSAKOMYBĖ?

(Atviras laiškas)

2007 – 06 – 05

Kreipiamės į Jus, kadangi šiuo metu vėl iškilo reali sunaikinimo grėsmė buvusiam Klaipėdos celiuliozės fabriko virimo cechui (toliau CVC). Skaudžiausia, kad šioje istorijoje svarbų vaidmenį, spaudžiant dabartiniams pastato savininkams bei prisidengiant ištrauktomis iš bendrojo konteksto, šališkomis ekspertizėmis, jau įsipynė ir Lietuvos respublikos paveldu turintys rūpintis bei saugoti pareigūnai.

1899–1900 m. pastatytas buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko CVC stovįs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje (Nemuno g. 2b), yra pagrindinis unikalaus, analogų Lietuvoje neturinčio, industrinio paveldo senojo celiuliozės fabriko komplekso elementas. Jo verte yra pabrėžęs vienas žymiausių Klaipėdos architektūrinio urbanistinio paveldo žinovų J. Tatoris. Tokią nuomonę patvirtino ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertai – CVC išsaugojimo būtinybę kėlė savo straipsniuose G. Drėmaitė, O. Stasiukaitienė (Technikos paminklai Lietuvoje, Vilnius, 2000) ir A. Gražulis (Kultūros barai 2006 nr.4-5). Tad šis pastatas, kartu su visu buvusiu celiuliozės fabriko kompleksu, turi neabejotiną istorinę, vizualinę bei kraštovaizdinę vertę. Klaipėdos miestas bei Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kurio teritorijoje stovi šis pastatas, turėtų būti suinteresuotas paversti jį Klaipėdos pramoninę bei uosto istoriją reprezentuojančiu objektu. Šie klausimai sulaukė didelio visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio. 2004 m. į CVC buvo atkreiptas dėmesys ir pradėta jo įtraukimo į kultūros vertybių registrą procedūra. 2006 05 19 Jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ įvykusio suinteresuotų pastato likimu pusių susitikimo metu buvo vieningai sutarta, jog CVC reikėtų išsaugoti. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pareiškė, kad į CVC išsaugojimą turi investuoti tiek valstybė, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Valstybė, 2006 06 13. įtraukdama šį statinį (MC17398), kaip sudedamąją Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų komplekso dalį (G82K; MC23210), į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, jau prisiėmė įsipareigojimą saugoti šį pastatą. Apie tai buvome informuoti raštais: Klaipėdos m. savivaldybės mero 2006 06 19 nr.(4.50)AD6-224); KPD direktoriaus 2006 06 05 nr.(7.12)-2-925.

Tačiau tiesiog nesuprantama tampa dabartinio KPD direktoriaus pozicija, kurią jis pateikė savo sprendimuose dėl CVC likimo, atsakymuose Klaipėdos miestiečių iniciatyvinei grupei bei komentaruose, skirtuose spaudai. KPD direktorius pats patvirtino: „Dėl „Begos“ galima pasakyti, kad šitas pastatas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Kai įtraukėme, tada sulaukėme daugybės kreipimųsi iš savininkų, šiuo atveju iš „Begos“. Buvau pats nuvažiavęs vieną kartą…“(Ričardas Čekutis, Atgimimas, 2007 04 13) Tačiau 2007 04 05 nr.(7.13)2.684, 2007 05 03 nr.(7.12)2-1005 savo atsakymuose KPD direktorius netikėtai pareiškė: „Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų kompleksas nėra paskelbtas paminklu“. Netrukus, 2007 05 16 rašte nr.(7.12)2-1092, jis vėl „prisiminė“, kad CVC yra „valstybės saugomame Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų komplekse“.

Tokie valstybės pareigūno „atminties praradimai“, nuoseklumo stoka verčia kelti klausimą – kas už to slypi?

1992 m. senuosius Celiuliozės fabriko pastatus perėmė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Žiniasklaidoje ne kartą pabrėžti kompanijos siekiai nugriauti jos veiklai trukdančius statinius. Tam palengvinti kompanija „Bega“ įsigijo net specialią techniką (Jūra, 2002 nr.1 ;Vakarų ekspresas, 2003 07 17, 2004 09 28). Todėl kompanija ėmėsi žingsnių, kurie turėtų įtikinti miestiečius, kad statinys kelia grėsmę ir jį esą būtina nugriauti. Prisidengiant aplaidumu imtasi naikinti vertes: iš pastato dingo dar 1898 m. naudoti celiuliozės virimo katilai, demontuota su jais susijusi konstrukcija, neprižiūrimas stogas, ardomos vidinės perdangos… Reikia paminėti, CVC šeimininkas – kompanija Jūrų krovinių kompanija „Bega“ 2006 m. savo rūpestį rodė ne remontuodama pastato stogą, o įdėdama fanerinius skydus į rytinio t.y. matomo iš miesto pusės fasado langus ir vidinių sienų ardymu. Nuo 2003 m. imta eskaluoti statinio „avarine būklė“, „grėsmė dirbantiesiems“ bei „toksinis užterštumas“.

Įdomu ir svarbu, kad tokią pat taktiką perėmė ir dabartinė KPD vadovybė. KPD vadovas tvirtino: „Dar toks niuansas – to pastato viduje nieko nebuvo, jis buvo tuščiaviduris. Jie [aut. – „Bega“ atstovai] dar pasakė, jog, papūtus stipresniam vėjui, jis visai gali nugriūti, ką nors sužaloti. Kitaip sakant, kam tokį pastatą laikyti, jei jis, neduok Dieve, gali ant ko nors užgriūti?” (Ričardas Čekutis, Atgimimas, 2007 04 13) Kompanija rėmėsi tuo tikslu jos samdytų UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ (Statinio bendrosios ekspertizės aktas nr.111-2003) ir „Klaipėdos visuomenės sveikatos centro“ (2003 11 28 raštas nr.4-6-1578) išvadomis. Reikia pažymėti, kad 2006 05 19 susitikimo su kompanijos „Bega“ vadovais metu susipažinus su situacija vietoje bei pateikta ekspertizių medžiaga, pastaroji neatlaikė kritikos dėl kokybės, objektyvumo, nešališkumo. Tačiau būtent šios tendencingos, akcentuojančios dabartinei moderniai architektūrai keliamus reikalavimus, istorinio pastato ekspertizės tapo pagrindu kompanijos „Bega“ inicijuotoms CVC naikinimą įteisinančioms procedūroms: verdiktą, be nepriklausomo vertinimo, paskelbė 2003 10 17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, 2004 03 18 raštu nr.(1.19)-D8-212 Aplinkos ministerija.

Kaip šioje kompanijos „Bega“ sukelto spaudimo atmosferoje reagavo paveldosaugos institucijos? 2004 02 10 Vyriausybės kancleris pavedė Kultūros ir Susisiekimo ministerijoms bei Valstybinei kultūros paveldo komisijai išnagrinėti ir spręsti dėl CVC tolimesnio likimo. 2004 06 28 rašte nr.v11-194-(1.13) dėl kompanijos „Bega“ paklausimo apie CVC detaliojo plano sprendinių derinimo Valstybinei kultūros paveldo komisija rekomendavo KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui nestabdyti derinimo proceso, o pateikti detaliojo plano vertinime paveldosaugines išvadas. Po to, destruktyvia veikla pagarsėjusi KPD direktorė D. Varnaitė nurodė teritoriniam padaliniui „derinti detalųjį planą išsaugant svarbius rytinio fasado elementus“, „derinti su sąlyga, kad bus atlikti fotogrametriniai apmatavimai“. Tai reiškė, kad KPD sutiko su pačio CVC sunaikinimu: Klaipėdos klimatinėmis sąlygomis bei vėjuotume vienintelės sienos saugojimas neturi perspektyvos, sunaikinama ir pačio objekto vertė kraštovaizdyje iš marių pusės. 2004 08 06 vykdydamas direktorės nurodymus KPD Klaipėdos teritorinis padalinys raštu nr.(12.12)-2-35 suderino detalųjį planą su sprendiniu: „avarinės būklės pastatas, buvęs celiuliozės virimo cechas, numatomas rekonstruoti uostinei paskirčiai, išsaugant reikšmingiausius fasado elementus“.

2006 05 19 CVC griovimo planus realizuoti sutrukdė visuomenės iniciuotas procesas, kurio pasekmėje 2006 06 13 KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba CVC įtraukė į kultūros vertybių registrą (už balsavo 6 komisijos nariai, du – susilaikė). Kartu paaiškėjo ir minėtų ekspertizių bei jomis paremtų išvadų nepatikimumas. Pagaliau atėjo metas KPD imtis iniciatyvos – tačiau ar tokia galimybė buvo išnaudota? Kompanija „Bega“ negalėjo susitaikyti su minėtu sprendimu. Uždaro pokalbio metu veltui buvo bandyta įtikinti Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės narius pritarti naikinimo nuostatoms. Kompanija „Bega“ ignoravo CVC statuso pakeitimą, pasirinko „pramintą“ kelią – 2006 07 17 raštu nr.01-261 nurodydama siekius „išsaugant rytinio fasado elementus įkomponuojant į naujai statomų statinių architektūrinį ansamblį“ kreipėsi į KPD prašydama atlikti dabartinės statinio būklės įvertinimą. Tam KPD pasamdė du atitinkamus „ekspertus“. Bent vienas jų – P. Ramonas jau liūdnai pasižymėjo kitų neseniai Klaipėdoje nugriautų kultūros paveldo vertybių (pvz. XVIII a. namo, Herkaus Manto g. 20 (S390) Klaipėdoje; Senojo Klaipėdos malūno Tilžės gatvėje) ekspertizių dalyvavime. Beje, Manto 20 griovėjai taip pat rėmėsi 2006 03 21 dabartinio KPD direktorius rašto (1.30)-2400 nuostata („leisti savininkams, valdytojams likviduoti kultūros paveldo avarinį stovį bei atkurti sunykusius elementus […] prašome nedelsiant pritarti pastato […] avarinės būklės likvidavimo darbams pagal 2003-03-16 technikinio įvertinimo stovio aktą reikalaujant atkurti sunykusias ar avarinės būklės metu nugriautus statinio elementus“). Tai leidžia galvoti apie sisteminius veiksmus ir suteikia pagrindą abejoti šių ekspertų kvalifikacija, nešališkumu, patikimumu. Minėti „ekspertai“ konstatavo pageidaujamą CVC avarinę būklę, stogo konstrukcijų pažeistumą ir net istoriniam pastatui pritaikė moderniems statiniams keliamus STR 2.01.01/1/i19999 kriterijus. KPD direktorius prisimena: „Kad šito pastato neįmanoma išsaugoti. Jie [aut. kompanija „Bega“] surašė savo motyvaciją. Aš nelabai ja patikėjau, todėl buvau nuvažiavęs, taip pat buvo nuvažiavę mūsų žmonės, samdėme dar du nepriklausomus ekspertus, nes prieš tai buvo daryta ekspertizė ir Aplinkos ministerijos, ir dar ten… Sveikatos apsaugos ministerijos padalinio. Bėda ta, kad tas pastatas yra gražus, jis yra didelis, bet jo būklė yra labai bloga.“ (Ričardas Čekutis, Atgimimas, 2007 04 13) Neaišku kodėl vertinant istorinio pastato fizinę būklę vėl buvo vadovaujamasi moderniems statiniams taikomais kriterijais? Kodėl nebuvo samdomi profesionalai iš VGTU? Kodėl KPD direktorius priėmė sprendimus nepasikonsultavęs su KPD teritoriniu padaliniu ir suinteresuota CVC išlikimu Klaipėdos visuomenės dalimi – iniciatyvine grupe? Atsakymo į šiuos klausimus ir po kreipimosi (Reg.Nr.Bar-7-59 KM raštas) tiesiogiai į LR Seimo Švietimo ir kultūros komitetą, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, LR Kultūros ministrą, KPD kontrolės skyriaus vedėją R. Kraujalį Klaipėdos iniciatyvinė grupė taip ir nesulaukė. KPD lygiagrečiai iniciavo komercinių pasiūlymų apklausą kuriame dalyvavo tik 2 specializuotos statybinės organizacijos AB „Klaipėdos restauratorius“ (su pastaruoju susijęs minėtas ekspertas) ir UAB „Kauno restauratoriai“ dėl avarinės būklės šalinimo, atstatant pastato stogą ir kt. darbus. Pateiktas darbų įvertinimas 28 milijonais litų – mūsų apklaustų kitų statybinių organizacijų atstovams sukėlė nusistebėjimą taip „išpūstais“ įkainiais. Visa tai leido abejoti viešumo bei skaidrumo buvimu organizuojant ir šį konkursą. „Iš piršto laužta“ kaina paskatino kompaniją „Bega“ skubiai nurodyti, kad ji nėra numačiusi skirti tiek lėšų minėtiems darbams atlikti ir toliau „marinti“ pastatą netvarkant stogo dangos, sienų. Tai pasitarnavo ir KPD direktoriui „nusiplaunant rankas“ nuo atsakomybės už tolimesnius veiksmus. Matydama KPD neveiklumą, tačiau dar nežinodama apie neišviešintus KPD direktoriaus sprendimus, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė 2007 02 06 pati kreipėsi į KPD teritorinį padalinį, Klaipėdos miesto savivaldybę, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (raštai nr.RS-269, nr.(7.13) 7-13) su pasiūlymais KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui inicijuoti valstybinių lėšų pritraukimo šio objekto stogo sutvarkymui procedūrą, nes kompanija „Bega“ nesugeba užlopyti didelio stoge esančio plyšio (į vidų per kiaurą stogą patenkanti drėgmė jau kelerius metus kenkia pastato konstruktyvinei daliai). Taip pat siūlė kooperuoti lėšas su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcija tam, kad būtų parengtas techninis projektas būtiniausiesiems šio pastato konservavimo darbams atlikti, pirmiausia – konstruktyvinei cecho daliai sustiprinti (pilnas objekto restauravimas galėtų būti atliktas ir vėliau). Miestiečių iniciatyvinė grupė prašė Klaipėdos miesto savivaldybę tarpininkauti derybose su KPD ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti. Gauti atsakymai nuteikė optimistiškai – Klaipėdos miesto meras patikino: „[…] paveldo išsaugojimas šiandien yra viena iš prioritetinių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos krypčių […] Norėtume, kad naujai išrinktoji Klaipėdos miesto savivaldybės taryba toliau tęstų paveldo išsaugojimo strategiją, skirdama pakankamai dėmesio šiam nykstančiam mūsų miesto industrinio paveldo objektui“ (2007 02 14 311-R32-170), o VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius nurodė, kad: „[…] sutinka bendradarbiauti su paveldosauginėms institucijomis […] Tačiau kol nėra nustatytos lėšų skyrimo ir panaudojimo šiems tikslams tvarkos, Uosto direkcija […] negali skirti lėšų“ (2007 02 27 (UD-7,3.68.726). Tuo tarpu KPD direktorius nubraukė Klaipėdos visuomeninių ir atliktą tikrųjų paveldosaugininkų darbą 2007 02 23 sugrąžindamas savo teisėto pirmtako – D. Varnaitės poziciją: „griaunant statinio dalis, pagal glimybę būtina išsaugoti rytinio fasado elementus, galinčius stovėti, nesukeliant griuvimo grėsmės. Informuojame, kad norint atlikti statybos darbus reikalinga atlikti fotogrametrinius tyrimus.“ (nr.(1.29)2-330) Nesulaukdama atsakymo iš KPD Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė 2007 03 07 raštu nr.(7.13)7.33 kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, KPD direktorių, KPD Klaipėdos teritorinį padalinį primindama CVC svarbą istoriniam Klaipėdos miestovaizdžiui bei kraštovaizdžiui, CVC vietą kultūros vertybių registruose, visuomenės pastangas ir pasiūlymus, suinteresuotų institucijų atsakymus. Be to, reikalauta pateikti sprendimus dėl tolesnio CVC likimo ir nustatyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai lėšų skyrimo paveldosaugos projektams uosto teritorijoje tvarką, kuri jau turėjo būti įteisinta po 2002 12 20. 2007 04 02 Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė su Lietuvos piliečių sąjunga reaguodama į KPD vadovo rašto(nr.(1.29)2-330 sprendimą ir delsimą imtis išsaugojimo veiksmų išreiškė nepasitikėjimą KPD direktoriui Albinui Kuncevičiui ir kvestionavo jo tinkamumą eiti šias pareigas (nr.Elert-7-43). 2007 04 04 šį protestą pradėjo nagrinėti to paties direktoriaus vadovaujamo KPD Kontrolės skyrius. Žinoma, kad tikėtis objektyvaus žemesnio lygio pavaldinio savo vadovo vertinimo būtų daugiau nei naivu. Netrukus po to, 2007 04 05 KPD direktorių ištiko minėta dalinė amnezija rašte nr.(7.12)2.684 prisimenamos pirmtako (D. Varnaitės) pareiškimai, 2003 – 2004 ir 2006 m. ekspertizės, tačiau pamirštos komplekso statusas G82K, CVC vertės bei 2007 05 19, 2007 06 13 sprendimai. Šiame KPD direktoriaus atsakyme į 2007 03 07 miestiečių paklausimą ignoruoti reikalavimai, pasiūlymai ir visai nutylėtas ekspertų patikimumo klausimas. 2007 04 26 Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Lietuvos piliečių sąjunga raštu nr.Bar-7-29 kreipėsi į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prie LR Seimo, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, LR kultūros ministrą, KPD kontrolės skyriaus vedėją plačiau pakartodami argumentus dėl CVC išsaugojimo būtinybės, galimybių bei ekspertų patikimumo. Pareikalauta sustabdyti KPD direktoriaus sprendimo veikimą, sudaryti kvalifikuotą ir visuomenės pasitikėjimą turinčių ekspertų komisiją CVC stoviui įvertinti (atlikti stabilumo, gniuždymo ir kt. tyrimus; parengti avarinės būklės likvidavimo programą), tolimesnį CVC likimą spręsti kartu su pastato išsaugojimu suinteresuota visuomene ir atsižvelgiant į ankstesnius siūlymus finansavimo klausimais, paskatinti savininkus skubiai imtis pirminių avarinio stovio likvidavimo darbų (uždengti stogo dangą, užkalti langus vakariniame fasade), įvertinti KPD direktoriaus veiksmus šiuo ir XVIII a. namo Klaipėdoje Manto 20 atveju. Tuo tarpu, KPD direktoriui amnezija tęsėsi – 2007 05 13 raštu nr.(7.12)2-1005 pakartojęs savo ankstesnius teiginius jis pabrėžė, kad jo raštas „nėra leidimas griauti, o tik galimybė gauti tokį leidimą“. Ar paveldo naikinimo galimybių sudarymas – pagrindinės paveldosaugos institucijos t.y. KPD direktoriaus tiesioginė pareiga? Kam toks sprendimas būtų naudingas? Dar įdomesnis direktoriaus nesugebėjimas perskaityti pateikiamų tekstų – net nepradėjus derybų Klaipėdos miesto savivaldybės pozicija atmetama kaip „abstrakti“, o VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus atsakyme sugebėta matyti tik sakinio pabaigą „negali skirti lėšų“ praleidžiant savo paties ir pirmtakų apleistą sritį – iki šiol nepradėtą kurti lėšų skyrimo tvarką. Ginti KPD direktoriaus munduro garbės ėmėsi pats Kultūros ministras. 2007 05 08 rašte nr.S2-1225 jis nesibodėjo pademonstruoti neinformuotumą ir padėties nesupratimą CVC atžvilgiu: „[…] Departamento direktorius nepritarė ir neišdavė leidimo kompanijai „Bega“ statyti naują daugiaaukštį celiuliozės virinimo cecho vietoje, o tik atlikti būtiniausius kultūros paveldo objekto tvarkymo darbus.“ Priminsime, kad tokių siekių kompanija „Bega“ neturėjo ir leidimo tam neprašė. Tai patvirtina KPD direktoriaus žodžiai: „„Begos“ vadovai gana aiškiai pasakė, kad tas pastatas technologine prasme jiems nereikalingas, jie nemato nei reikalo, nei galimybės, nei būtinybės jį išsaugoti.“ (Ričardas Čekutis, Atgimimas, 2007 04 13) Ten pat ministras prasitarė apie KPD užsakytą pakartotinę ekspertizę – ar tai tik dar vienas metamas kolegai gelbėjimosi ratas? Atrodo, kad pačiam ministrui svarbesni įvaizdžio formavimo klausimai negu valstybės paveldo apsauga: „Kita vertus, patirties bendraujant su žurnalistais akivaizdžiai departamento direktorius turi per mažai ir to jam iš tikrųjų reikėtų šiek tiek pasimokyti“, – sakė kultūros ministras, pridūręs, kad A. Kuncevičiui „reikia konsultacijų“…“ (M.Jackevičius,http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=12886169&categoryID=7, 2007 04 16). Šį CVC istorijos etapą užbaigtų netikėtas KPD direktoriaus atminties grįžimas 2007 05 16 rašte nr.(7.12)2-1092: pasirodo CVC iš tiesų „esantis valstybės saugomame Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų komplekse“ ir išdėstyti „paveldosauginiai“ pasiūlymai KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovui „supažindinti Lietuvos piliečių sąjungos ir Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės atstovus su statybos reglamento STR 1.06.03-2002 […] nuostatomis ir pasiūlyti aukščiau minėtiems atstovams kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl pakartotinės statinio ekspertizės atlikimo.“ Kitaip sakant KPD direktorius „nusiplauna rankas“ ir priduria: „Tuomet išeina keistas dalykas – kai žinai, kad pastatas yra gražus, didelis (30 m aukščio), matyti ir nuo jūros, ir iš miesto pusės, ir tokia didelė pinigų suma reikalinga. Mes paprašėme tik vieno dalyko – išsaugoti geriausiai matomą rytinį fasadą ir atlikti labai detalius matavimus, t.y. fotogrametriją. Nesu sužavėtas šituo variantu. Ką čia komentuoti, kai tokia situacija…“ Vėl eilinį kartą Valstybės saugomo komplekso dalies – CVC klausymais ketinama palikti rūpintis vien suinteresuotai visuomenei.

CVC istorija atskleidžia, kad valstybės pareigūnų, kurių uždavinys ir pareiga apsaugoti valstybės paveldą, veiksmai rodo, kad jie sąmoningai nesiima visų būtinų priemonių valstybės paveldo vertėms nustatyti ir nesaugo jo, o priešingai – yra nuolaidžiaujama dabartiniams savininkams, taip sudarant sąlygas paveldo objektų sunaikinimui, t. y. galima sakyti, kad valstybės pareigūnai bendrininkauja naikindami paveldą – Lietuvos respublikos ir jos visuomenės turtą.

Todėl atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir siekiant užtikrinti CVC išlikimą reikalaujame:

1) sustabdyti KPD direktoriaus rašto nr.(1.29)2-330 veikimą;

2) sustabdyti bet kokius darbus, kurie iki ekspertizės ir platesnio rato specialistų bei suinteresuotos išsaugojimu visuomenės pasitarimo, galėtų pakenkti CVC išlikimui;

3) sudaryti kvalifikuotą, visuomenės pasitikėjimą ekspertų komisiją be korumpuotumu įtariamų asmenų ir CVC stoviui nustatyti (atlikti stabilumo, gniuždymo ir kt. tyrimus; parengti avarinės būklės likvidavimo programą);

4) tolimesnį CVC likimą spręsti neaplenkiant suinteresuotos pastato išsaugojimu visuomenės dalies ir atsižvelgti į jau pasiūlytas išsaugojimui būtino finansavimo galimybes;

5) paskatinti savininką skubiai imtis pirminių avarinio stovio likvidavimo darbų (užkalti langus vakariniame fasade, uždengti stogo dangą);

6) įvertinti su CVC priimtais sprendimais susijusių pareigūnų veiklą valdininkų etikos, personalinės atsakomybės ir galimos korupcijos požiūriu.

Lietuvos piliečių sąjunga Dionizas Varkalis

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo Egidijus Baranauskas

Dainius Elertas, 2007 m. birželio 6 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 24
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 24, 2014 @ 11:04 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →