Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Dr. Martynas Purvinas. Reikšmingas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją

Pagal   /  2017 vasario 13  /  Komentarų nėra

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.mazoji-lietuva.lt

Žinomas Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos praeities tyrėjas V. Rotė (Wolfgang Rothe) su D. Vymer (Daniela Wiemer) 2016 m. išleido fundamentalų dvitomį veikalą apie Prūsų Lietuvos gyvenviečių istorinę  raidą, paremtą Tolminkiemio parapijos ir jos aplinkos istorine analize. Tas reikšmingas leidinys jau sulaukė Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities specialistų palankių atsiliepimų. Šis veikalas, kuriame publikuojami gausūs senieji dokumentai, skelbiamos žinios iš senųjų istorinių šaltinių (ligi šiol mažai žinomų Lietuvoje), labai svarbus ir lietuviškųjų žemių praeities tyrėjams. V.Rotė gimė 1934 m. Samanynų dvare greta Tolminkiemio, kurį išgarsino ten XVIII a. kunigavęs Kristijonas Donelaitis, jo sukurtieji „Metai“. Pokariu užėmė reikšmingas pareigas žinomose Vakarų Vokietijos firmose, o išėjęs į pensiją atsidėjo savo gimtinės tyrimams, vienas ir su bendradarbiais parengdamas kelioliką reikšmingų veikalų apie Prūsų Lietuvos praeitį ir ten buvusias gyvenvietes.

1957 m. Vakarų Vokietijoje gimė D. Vymer, kurios tėvai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė iš Enciūnų buvusioje Stalupėnų apskrityje. Ji įsitraukė į išeivijos veiklą, parengė daug leidinių apie savąją apskritį ir kitas regiono vietoves. Galima priminti, kad Vymerių pavardė žinoma Tauragės ir Vilkaviškio gyventojams, Lietuvos kultūros tyrėjams – tos giminės žmonės buvo apsigyvenę ir Didžiojoje Lietuvoje, garsėjo savo veikla.

Pirmasis aptariamojo veikalo tomas skirtas regiono apgyvendinimo istorijai. 463 psl. apimties knygoje ir jos prieduose apibūdinamos senovinė Nadruva ir Sūduva, skelbiamos žinios apie senųjų baltų gyvenimą Prūsos laikais, apie Kryžiuočių (Vokiečių) ordino įsiveržimą ir tų žemių pokyčius XIII – XV a. Toliau nagrinėjami XVI a. ( pasaulietinės Prūsijos hercogystės laikais) prasidėję procesai vadinamojoje Didžiojoje dykroje (po užsitęsusių kovų su kryžiuočiais ištuštėjusiuose plotuose). Atskiras skyrius paskirtas pirmųjų žinomų naujakurių kilmei ir etninei priklausomybei aptarti. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama krašto raida XVII a., tuomet vykę pokyčiai ir 1708 – 1711 m. užgriuvęs Didysis maras, nusiaubęs didelius lietuviškųjų žemių plotus. Tolesni skyriai skirti XVIII, XIX ir XX a. vykusių procesų apibūdinimui. Aštuntajame skyriuje apibūdinama po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuoto krašto kolonizacija ( pavyzdžiui, Tolminkiemyje įkuriant sovchozą Nr. 19). Praeities tyrėjams labai pravers tomo pabaigoje pridėtas senovinių terminų ir sąvokų aiškinamasis žodynėlis, kuriame aiškinamos praeities realijos, daugelio seniai pamiršti dalykai.

Knygos tekste pateikiama daugybė duomenų, publikuojami senieji dokumentai bei žinios iš gausių šaltinių. Pavyzdžiui, XVI a. laikotarpis suskirstytas į tris apgyvendinimo raidos fazes, nurodant kiekvienu metu fiksuotus gyvenviečių ir naujakurių skaičius bei kt. Apibūdinant visas Tolminkiemio apylinkių gyvenvietes, aptariami jų vietovardžių ir pačių vietovių pokyčiai. Fiksuoti vykę sudėtingi administraciniai ir ūkiniai pasikeitimai, atskirų gyventojų grupių buvusios prievolės ir kt. Nagrinėjami krašto naujakurių verslai : gyvulių (ypač avių) auginimas, žemdirbystė, bitininkystė, žvejyba ir miško darbai, pateikiant duomenis apie XVI a. realijas. Apibūdinimas dvarų kūrimas, amatų, prekybos ir prekyviečių plėtra. Analizuota Įsruties ir Geldapės miestų ankstyvoji raida. Aprašomos 1540 ir 1590 m. užfiksuotos gyvenvietės, XVI a. įkurtoji Tolminkiemio parapija.

Analizuojami atvykėlių iš įvairių regionų ir kraštų pėdsakai. Šiandienos žmonėms būtų įdomu sužinoti, kad XVI a. platesnėse Tolminkiemio apylinkėse net šešių gyvenviečių vardai minėjo „žemaičius‘ ( Žemaitkiemis, Žemaičiai ir pan. ). Pažymėtina, kad pagal senųjų prūsų paprotį kai kurios tokios gyvenvietės vadintos ne šiuolaikiškai, o archajiškai „Žemaitkeimis“. Įdomu, kad XVI a. dokumentuose minėti ir lietuvių bajorai, turėję savų privilegijų.

Krašte plėtota biurokratija sukūrė labai vertingų istorinių šaltinių. Antai, knygoje publikuojami 1681 m. parengti vieno kaimo privalomo tvarkymosi nuostatai, kurių 72 skyreliuose apibūdinamos įvairiausios anuometinio gyvenimo pusės : kaip išlaikyti mokyklą, kaip lankyti bažnyčią, kaip paklusti seniūnams ir kitiems viršininkams, kaip prižiūrėti kaimo žemių ribas, kaip elgtis su ugnimi, kaip samdyti pagalbininkus, kaip prižiūrėti gyvulius, kaip tvarkyti tvoras ir atnaujinti griovius, kaip vertinti laukinių žvėrių padarytą žalą, kaip laikyti arklius ( šiems dalykams paskirti net 8 skyreliai), kaip žvejoti ir malkauti, kaip gerinti laukus ir pievas, kaip statyti ir išlaikyti bendruomenės pastatus, kaip atlikti baudžiavą, kaip saugoti sėklinius grūdus, kaip daryti alų, kaip sudarinėti dokumentus, kaip mokėti baudas ir t.t. Tokie išsamūs dokumentai šiandien tampa tikromis „enciklopedijomis“ , padedančiomis pažinti seniai praėjusių laikų ypatumus.

Iškalbingos žinios apie senųjų laikų atsiskaitymus ir įvairių sumų išieškojimus už visokią veiklą ar pabaudas. Antai, už kokius nors darbus būdavo suderama atsilyginti ne vien pinigais, bet ir grūdais, lašiniais, alumi, gyvuliais, sūriu, mėsa ir t.t.

Mums įdomūs krašte ilgai vyravę lietuviškojo gyvenimo ženklai. Antai, lietuviškųjų vietovardžių buvę tiek daug, kad aštrialiežuviai nesunkiai iš jų sudėliodavo ištisas poemas, surimuodami „Perkūniškiai – Kampiniškiai, Pupiniai – Vidminiai, Bumbliai – Dumbliai, Eidginiškiai – Tamaviškiai“ ir t.t.

Puslapiai: 1 2 3 4

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Dr. Martynas Purvinas. Europos kaimų istorija ir Lietuva

Plačiau →