Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Pokalbis su M. Mažvydo premijos laureatu. Perskaityti naujai

Pagal   /  2015 gruodžio 21  /  Komentarų nėra

34b2d2729805b5ebd70d28388ea0f0be581d1696

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui 2015 m. paskirta Mikui Vaicekauskui, įvertinant jo darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu. Humanitarinių mokslų daktaras, literatūros istorikas, tekstologas, redaktorius dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriuje ir ,,Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijoje. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – Motiejaus Valančiaus rankraščių istorija ir tekstologinės problemos, K. Donelaičio literatūrinio palikimo tekstologiniai tyrimai ir publikavimas.

Pastaraisiais metais M. Vaicekauskas parengė ir išleido knygas ,,Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“ (kartu su Giedre Jankevičiūte; LLTI, 2013), ,,Kristijono Donelaičio rankraščiai. Fotografuotinis leidimas“ (LLTI, 2014), „Kristijonas Donelaitis. Raštai. I t.“ (LLTI, 2015).   

Mokslininkui premija ką tik įteikta Kultūros ministerijos Baltojoje salėje, o mes jį šia proga kalbiname apie pastarųjų metų darbus.

– Jums premija skirta už K. Donelaičio palikimo tyrimus ir šaltinių publikavimą. Neseniai išėjo fotografuotinis K. Donelaičio rankraščių leidimas. Ar toks dokumentinis tikslumas reikalingas tik specialistams, ar ir visuomenei?

– Tai pastarųjų metų darbai. Pristatyme dar minimas vyskupas M. Valančius. Tai lygiai taip pat svarbus mano interesų objektas. Jo rankraštinio palikimo tyrimais užsiėmiau ir tebeužsiimu, tiesa, pastaruoju metu jie buvo šiek tiek atidėti į šalį, nes prieš ir po 2014-ųjų, jubiliejinių K. Donelaičio metų, prioritetas buvo vienintelis.

Fotografuotinis, arba faksimilinis (su kiek kitomis ypatybėmis), šaltinio – rankraščio ar spaudinio – leidimas yra vienas iš dokumentinių šaltinio publikavimo būdų, pirmiausia dokumentiškai tiksliai perteikiantis visas autentiškas jo ypatybes. K. Donelaičio rankraščių fotografuotinis leidimas pirmą kartą pasirodė 1955 m., minint 175-ąsias poeto mirties metines, jį parengė Leonas Gineitis, o išleido tuometinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. K. Donelaičio poetiniai rankraščiai – tai vienas unikaliausių lietuvių kultūros dokumentų. Jiems reikalinga ir ypatinga apsauga, ir tinkamas išsaugojimas bei prieinamumas visiems suinteresuotiesiems be menkiausio poveikio ar žalos pačiam dokumentui. Tokiais – dar pažintiniais, edukaciniais ar net reprezentaciniais – tikslais paprastai ir leidžiami patys vertingiausi, išskirtiniausi kultūros paveldo objektai. Šio naujo K. Donelaičio rankraščių leidimo jau reikėjo, o jubiliejus – pati tinkamiausia proga. Senasis leidimas stokojo kai kurių dalykų, svarbiausia – buvo sutrumpintas, o ir fotografavimo bei spaudos technologinės galimybės nuo to laiko gerokai pasikeitė.

Kam reikalingas toks dokumentinis tikslumas? Žinoma, mokslininkams, tiriantiems K. Donelaičio palikimą, raštą, apskritai rašysenos tyrėjams, tekstologams, literatūrologams, kalbos istorikams. Galima ir edukacinė paskirtis. Neatmeskime ir reprezentacinių reikmių.

Pasirodė ne tik naujas fotografuotinis rankraščių leidimas, bet ir pradėti leisti nauji K. Donelaičio „Raštai“. Ar tai reiškia, kad atsiranda naujos medžiagos? O gal keičiasi mūsų požiūris ir interpretavimas? Knygos paprasčiausiai susidėvi?

– Taip, susidėvi. Mano turimas 1977 m. „Raštų“ leidimas jau gerokai sutrintas nuo naudojimo. Bet pirmiausia, kaip jūs ir klausiate, pasikeitė požiūris į rašytinio šaltinio parengimą. Taip pat, manyčiau, ir poreikiai. Norisi dar didesnio tikslumo. Ypač kai gali lyginti su anksčiau atliktais darbais. Atsiranda ir naujos medžiagos – galvoje labiau turiu archyvinius dokumentus, keičiasi požiūris į medžiagos atranką ir jos grupavimą. Naujuosiuose K. Donelaičio „Raštuose“ kūrinių interpretacijomis – ypač idėjinio ir meninio lygmens – rengėjai neužsiima. Laikomasi nuostatos, kad tai turi būti atliekama atskirai, o čia pateikiami tik klasiko tekstai įvairiomis formomis.

Kuo bus ypatingi naujieji K. Donelaičio „Raštai“?

– Iš pirmo žvilgsnio naujieji K. Donelaičio „Raštai“ nuo ankstesniųjų, t. y. 1977 m. „Raštų“ leidimo – paskutinio mokslinio leidimo, skirsis išore – tai bus daugiatomis leidinys. Jau dabar galima pasakyti, kad numatomi mažiausiai šeši tomai; vėliau, juos sudarant, skaičius gali keistis. Skiriasi tekstų pateikimas: naujuosiuose „Raštuose“ kurio nors K. Donelaičio kūrinio dokumentinis ir kritinis leidimai su tekstologiniu aparatu teikiami priešpriešiniuose knygos atvarto puslapiuose; taip pat bus teikiami ir ne lietuvių kalba rašytų tekstų dokumentinis leidimas ir jų vertimai. Kai kurių K. Donelaičio kūrinių, kurie nėra paliudyti autografais ar jų nuorašais, pavyzdžiui, pasakėčių, bus spausdinamos net kelios dokumentinio leidimo versijos – tokios, kurių rengėjai neabejotinai naudojosi autentiškais ar jiems itin artimais šaltiniais. Kritiniai K. Donelaičio kūrinių („Metų“, pasakėčių, „Pričkaus pasakos apie lietuvišką svodbą“) leidimai – tai pagal naujausius tekstologinius tyrimus atliktos kūrinio redakcijos, kurias jų rengėjai teikia kaip šiuo metu autentiškiausias tekstų versijas, skirtas visuotinei vartosenai. Kalbant apie vokiečių kalba rašytą K. Donelaičio poeziją – bus pateikti visi esami jos vertimai. Vokiškus tekstus (laiškus, autobiografines žinias, tarnybinius raštus) numatyta versti iš naujo. Išlikę archyviniai dokumentai irgi bus publikuojami visi, nebūtinai vien su K. Donelaičio autoriniais tekstais. Dar atkreipčiau dėmesį, kad dokumentinių ir kritinių leidimų tekstologiniuose aparatuose stengiamasi maksimaliai atspindėti įvairias užrašo ypatybes, išskaitymo problemas ar rinkimo klaidas, kitų šaltinių skirtumus, kitų kritinių leidimų redakcijų teikiamus variantus.

Kaip jau minėjau, naujuosius „Raštus“ sudarys mažiausiai šeši tomai. Pirmasis jau išleistas – tai „Metų“ dokumentinis ir kritinis leidimas. Antrajame, prie kurio dirbama šiuo metu, bus smulkesni K. Donelaičio poetiniai kūriniai (pasakėčios, eilėraščiai, „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“) ir kiti eiliavimai. Trečiąjį tomą sudarys egodokumentai; ketvirtąjį – įvairūs tarnybiniai raštai; penktąjį – K. Donelaičio rašyta Tolminkiemio bažnyčios metrikų knyga; šeštąjį – įvairūs indeksai ir K. Donelaičio kalbos žodynas. Labai tikėtina, kad dirbant „Raštų“ struktūra gali keistis. Dar pridurčiau, kad prie klasiko „Raštų“ darbuojasi ne vienas žmogus – kritinius leidimus rengiame kartu su kolege Daiva Krištopaitiene, prie pirmojo tomo įvado prisidėjo Dalia Dilytė ir Vilma Zubaitienė, archyvinius dokumentus planuoja rengti Vaidas Šeferis, versti iš vokiečių kalbos, žodynui sudaryti irgi reikės kitų specialistų.

Puslapiai: 1 2 3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →