Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Po ilgaamžiškumo stogu gyvena geri darbai

Pagal   /  2014 gegužės 17  /  Komentarų nėra

Šiemet minime 153-iąsias Martyno Jankaus gimimo metines, jam skirto muziejaus įkūrimo 30-metį ir Vydūno perlaidojimo (sugrįžimo į Lietuvą) 20-metį. Kaip ir kasmet, Pagėgių savivaldybė ir M. Jankaus muziejus, minėdami Mažosios Lietuvos patriarcho gimimo metines 2011 m. rugpjūčio 5-ąją, pakvietė į sueigą Bitėnuose pas Martyną Jankų.

Šiemet minime 153-iąsias Martyno Jankaus gimimo metines, jam skirto muziejaus įkūrimo 30-metį ir Vydūno perlaidojimo (sugrįžimo į Lietuvą) 20-metį. Kaip ir kasmet, Pagėgių savivaldybė ir M. Jankaus muziejus, minėdami Mažosios Lietuvos patriarcho gimimo metines 2011 m. rugpjūčio 5-ąją, pakvietė į sueigą Bitėnuose pas Martyną Jankų.

Pamąstymų vieta

Prof. habil. dr. Domas Kaunas, dairydamasis į saulėtą dangų, kuriame – nė šešėlio lietaus debesų, džiaugėsi ir dalijosi kelionės į Bitėnus įspūdžiais: „Važiuodamas į čia mačiau rugius kuliant ir čia pat vandenį balose tyvuliuojant – šiemet ir lietaus, ir saulės netrūksta, tačiau šiai šventei dangus nepagailėjo saulės“.

Vėliau, kai visi sugužės į daržinę netoli M. Jankaus muziejaus pasislėpti nuo saulės kaitros ir paklausyti įdomių pranešimų, pasidžiaugti nauja knyga, pasveikinti pelniusių apdovanojimus, profesorius D. Kaunas prisimins seniai įvykusią pirmąją kelionę į Bitėnus.

Pro vartus, ant kurių užrašyti Vydūno žodžiai: „Spindulys esmi begalinės šviesos“, vienas po kito rinkosi sueigos dalyviai, į Bitėnus pakviesti prisiminti, pagerbti, nulenkti galvas prie Mažosios Lietuvos patriarchu tituluojamo spaudos, visuomenės veikėjo, publicisto, „Tilžės akto“ signataro (1918), Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjo Martyno Jankaus kapo, apsilankyti jo vardo muziejuje.

„Čia – Donelaitis“, – įeinantį pro vartus su leidiniu rankose Klaipėdos miesto garbės pilietį, kraštotyrininką, fotožurnalistą Bernardą Aleknavičių pasveikino jo kolega, „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius Gediminas Zemlickas.

Kiekvienas žengdamas į Bitėnų kapinaites stabteli, tarsi nusilenkia lietuvių grožinės literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui prie jam skirto memorialo, paskui kapinaičių takeliu – aukštyn. Kairėje, kur Amžinojo poilsio atgulė bitėniškio Martyno Jankaus palaikai, uždegta žvakelių, padėta gėlių, jo atmintis pagerbta tylos minute.

„Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti…“ pasigirdo tyli graudi daina. Pagėgių kultūros centro ansamblio „Kamana“ daininkams pritarė daugelis susirinkusiųjų šioje sakralioje vietoje.

„Kiekvienas kapas – Amžinojo poilsio, o mums – pamintijimo vieta“, – kalbėjo prof. D. Kaunas, primindamas, kad Martynas Jankus nugyveno ilgą, beveik 90 metų gyvenimą. Per tokį ilgą laiką jam teko matyti įvairių kaizerio karūnuotų asmenybių, patirti tremtį, Nepriklausomos Lietuvos atgimimą, ir vėl – okupaciją: traukimąsi ar prievartinį bėgimą, savo gyvenimo saulėtekį sutikti svetimoje šalyje.

Anot D. Kauno, tiek bitėniškiui buvo lemta, o mes šiandien iš viso to kiekvienas sau galime pasidaryti išvadas: „Būkime išradingi, būkime kūrybingi, kaip Martynas Jankus, ir paskutinę savo gyvenimo minutę gal galėsime ramiai pasakyti, kad ne tuščiai nugyventa. Atėjome čia pasibūti, pakvėpuoti Rambyno oru, kuris išaugino Martyną Jankų, padėti gėlių prie jo kapo ir atlikti darbus, kurių jis nepabaigė, nebaigsime gal ir mes – tokia jau mūsų, lietuvių dalia. Tačiau mokykimės iš M. Jankaus, kuris buvo optimistas, sunkiausią gyvenimo akimirką rasdavęs išeitį, pajuokaudamas sakydavęs, kad išauš kita, geresnė, diena. Linkiu kiekvienam mintyse įsipareigoti ką nors padaryti M. Jankaus labui“. Ir garsiai pamąstė: gal Naujiesiems metams, gal ir rudeniop išeis M. Jankaus 100-mečio senumo archyvai, kuriuos profesoriui D. Kaunui pasisekė rasti Kaune, seno namo pastogėje.

„Stovėdami ant Rambyno kalno stengiamės eiti Martyno Jankaus keliu. Čia, Bitėnų kapinaitėse, nusilenkiame jam, atsidėkodami už jo nuveiktus darbus lietuvybei puoselėti“, – kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virgilijus Komskis, atkreipdamas dėmesį, kad šiandien visiems yra garbė, kad toks šviesuolis gyveno šiame krašte.

Netrukus sueigos organizatorių kvietimu, lydimi Vydūno draugijos narių, susirinkusieji pakilo aukštėliau, kur prieš 20 metų iš svetimos šalies Amžinam poilsiui pargrįžo Vydūnas ir liko čia, Bitėnuose, po galiūnais ąžuolais. Išpildyta jo priešmirtinė valia – žvelgti į Nemuną nuo Rambyno kalno. Būtent nuo tada kasmet, paskutinį liepos sekmadienį, į Bitėnus vyksta vydūniečiai iš visos Lietuvos. Jie įsikuria stovyklą bitėniškių Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodybos kieme, savanoriškai tvarko kapinaites, keliauja, pažįsta kraštą, bendrauja su vietos žmonėmis. Vydūniečiai išsiskiria savo darbais, tautiniais rūbais ir dar kažkuo, kas nenusakoma žodžiais. Tik ilgėliau pabendravęs supranti, kad jie dažniau šypsosi ir skleidžia aplinkiniams šviesą.

Prie Vydūno kapo padėta gėlių žiedų, taip pat uždegta žvakių, sugiedota giesmė. Pagerbti ir kitų krašto šviesuolių kapai.

M. Jankaus sodyboje

Bitės upelio slėnyje, šalia Martyno Jankaus muziejaus, prieš 8 metus buvo įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Toks sodas-galerija Lietuvoje – vienintelis, neskaičiuojantis darbo valandų, ištisą parą leidžiantis gėrėtis profesionalų suskurtais darbais.

Martyno Jankaus sodyboje esančioje ir jo laikus menančioje daržinėje kasmet susirenka profesionalūs dailininkai specialiais dažais tapo ant medinių skydų įvairiomis su Mažąja Lietuva susijusiomis temomis (apie šių metų plenerą skaitykite kitame „Pamario“ numeryje).

Neskubėdami, kuo giliau įkvėpdami Bitėnų oro, sueigos dalyviai pasuko Martyno Jankaus laikus menančios daržinės link. Ką tik aštuonis avilius aplankęs ir juos paruošęs rudeniui Kazimieras Žemgulis juokavo, neva apiplėšęs biteles… Tačiau medaus gausa nesidžiaugė – nelengvi šie metai medunešėms: saulė išlenda, žiūrėk, tuoj ir slepiasi debesyse.

Sueigos dalyviai pasiklausė įdomių prof. Domo Kauno užrašų, priminusių jau gerokai nutolusius 1981-uosius, kai vilniečiai planavo pirmąją išvyką į Bitėnus. Knygininkas pateikė, kaip pats patikino, tikrų, neišgalvotų liudijimų apie susitikimą su šilutiškiu šviesios atminties Petru Jakštu, ekspozicijos apie M. Jankų rengimą ir jos atidarymą Bitėnuose.

Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius sueigos dalyvius mintimis nukėlė į 1991-uosius, kai į Lietuvą buvo sugrąžinti Vydūno palaikai. Jam teko didžiausia našta visų rūpesčių, susijusių su dokumentų ruošimu, tvirtinimu ir kelione į Vokietiją, jis dalyvavo ir ekshumuojant Vydūno palaikus. Kartu su kitais draugijos nariais parlydėjo Vydūną į paskutinę jo Amžino poilsio vietą, dėl kurios ilgai diskutuota, kol nuspręsta, kad Bitėnai, šiandien vadinami Mažosios Lietuvos panteonu – geriausia vieta Vydūnui.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Istorijos katedros lektorė Silva Pocytė perskaitė pranešimą „Martynas Jankus ir jo „Saulėteka“. Priminta, kad M. Jankaus leidinys „Saulėteka“, ėjęs 1900-1902 metais buvęs įdomus tuometinio kultūrinio gyvenimo atspindys, kaip ir jis pats – vienas iš aktyviausių krašto kultūrininkų. M. Jankaus leidžiamame amžių sandūros leidinyje nebūdavo pamirštama ir nuolat buvo nurodoma, kur yra Bitėnai. Pasak istorikės, „Saulėtekos“ numeriai – gyva šio krašto istorija.

Garsios Juodkazių giminės, bendravusių su M. Jankumi atstovas, pagėgiškis, prof., hab. dr. Vytautas Juodkazis – M. Jankų pamenantis gyvasis liudininkas, pristatė savo knygą „Mažoji Lietuva – mano gimtinė“. Tiesa, M. Jankaus gyvenimo metais jis tebebuvo vaikas. Anot prof. D. Kauno, recenzavusio šią knygą, ji įdomi, autorius istorines žinias joje pateikė kruopščiai ir gražiai.

Savo knygą apie K. Donelaitį muziejui padovanojo vienas iš M. Jankaus muziejaus iniciatorių B. Aleknavičius.

Sueigoje pagerbta M. Jankaus vaikaitė Eva Jankutė-Gerola, kurią šiemet Valstybės dienos proga LR Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Apdovanojimas Mažosios Lietuvos dukrai paskirtas už krašto kultūrinio paveldo puoselėjimą.

Sueigos pabaigoje šalia M. Jankaus muziejaus pasodinta obelaitė. Tai pirmasis vaismedis, atsodinamo M. Jankaus sodo, kuris, pasak pirmosios ekspozicijos M. Jankui globėjos, bitėniškės Birutės Žemgulienės, prieš 100 metų buvęs pilnas įvairių vaismedžių . Pirmąją obelaitę sodino M. Jankaus muziejaus kūrėjai, LR Seimo narys K. Komskis, Pagėgių savivaldybės atstovai. Spalio mėnesį čia bus pasodinta 30 obelaičių, kuriose, suspindus pavasario saulei, skraidys Bitėnų bitelės…

Po visų darbų sueigos dalyviai buvo pakviesti paskanauti mėtų arbatos su citrina, lankų sūrio ir agurkų su Bitėnų bičių suneštu medumi.

Laima Putriuvienė, „http://www.litera.lt/daugiau/2310“, 2011 m. rugpjūčio 12 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 17
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 17, 2014 @ 7:38 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →