Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Plikių bažnyčia skaičiuoja antrą šimtmetį

Pagal   /  2016 rugsėjo 7  /  Komentarų nėra

img-7430

L. Fetingis: „Plikių parapija įkurta 1891 m. Jai priklausė 25 kaimai, kuriuose gyveno daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Dabar parapijos bendruomenėje – apie 70 narių.“

Virginija LAPIENĖ, www.gargzdai.lt

Prieš 120 metų įšventinta Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia – miestelio puošmena ir istorinis paminklas. Ši svarbi sukaktis vasarą paminėta iškilmingomis pamaldomis ir šventiniu koncertu. Plikių parapijoje kunigo tarnystei 40 metų paskyręs Liudvikas Fetingis – ilgiausiai čia dirbantis dvasininkas, puoselėjantis maldos namus, saugantis istorinę atmintį.

Bažnyčioje gražiai skamba atnaujinti senieji vargonai.Bažnyčioje gražiai skamba atnaujinti senieji vargonai. Išvarius gyventojus – spyna ant durų

„Plikių bažnyčios istorija įdomi ir svarbi, – kalbėjo kunigas L. Fetingis. – Jos statyba nuo 1891 m. truko 5 metus, nes pirmiausia buvo pastatyta klebonija, kuri karo metais subombarduota.“

Pastačius bažnyčią, iškilo parapinė mokykla, vėliau – globos namai. Šie buvo perkelti į Laugalius (dabar – V. Gaigalaičio globos namai).

Neogotikos stiliaus bažnyčia su dviem balkonais, meniškai apdirbta sakykla, tokiu pat menišku altoriumi buvo dvasios atgaivos vieta liuteroniško tikėjimo žmonėms. Čia vyko lietuviškos pamaldos. Ir tik Hitleriui užėmus Klaipėdos kraštą, buvo uždrausta lietuvių kalba. Vokiečiai į parapijas atnešė savo kultūrą, nuostatas, skyrė vokiškai kalbančius kunigus, mokytojus.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. vokiečiams įsakius Klaipėdos krašto žmonėms apleisti tėvynę, Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta.

„Bet ne visiems pavyko toli nukeliauti. Vieni žuvo Karaliaučiaus krašte. Dalis grįžo tėvynę, o čia – represijos“, – apie tragišką šio krašto žmonių likimą pasakojo L. Fetingis. Jam buvo 4 metai, kai į Lietuvą įžengė raudonarmiečiai. Ir jis su tėvais traukėsi iš Lietuvos, tačiau ties Gumbine pabėgėlius pasivijo rusų kareiviai. „Atsidūrėme lageryje, kur marino badu. Mums pavyko išlikti neįgalios mamos dėka“, – sakė L. Fetingis, kilęs iš Šilutės rajono.

Niokota, bet atgaivinta

1946 m. bažnyčioje vėl vyko pamaldos, nors buvo apgadinta sakykla, altorius. Pokariu buvusioje parapinėje mokykloje įsikūrė liaudies gynėjai. Priešais esanti bažnyčia tapo jų taikiniu: šaudė į bokštą, kryžių, sienas. Apie cinizmą, vandalizmą liudija išlikusios šovinių žymės. Išvogę mechaninio laikrodžio detales, šį sustabdė keliems dešimtmečiams. Tik pernai L. Fetingio rūpesčiu atkurta ši istorinė detalė. Tačiau dabar jau elektronikos dėka kas pusvalandį laikrodis skelbia laiką plikiškiams.

„Vargonai buvo sugriauti – šautuvo buože sudaužyta klavia­tūra. Tebesaugome suniokotą vargonų pultą“, – parodė kunigas.

Prieš 16 metų pavyko atgaivinti vargonus, nors lėšų neturėjo. „Atsitiktinai atsirado rėmėjas, skyręs pinigų, už kuriuos nupirkome detalių ir sutvarkėme“, – džiaugėsi L. Fetingis.

Bažnyčioje tebėra originalūs, meniškai papuošti suolai. Išliko ir senoji krosnis, tebešildanti iki šiol. Kunigas pasakojo apie išskirtinį varpą, kurio skambesys itin gražus. „Buvo du, bet mažesnis pokariu dingo. Varpo skambėjimas priklauso nuo to, kiek jo lydinyje yra sidabro, – sakė pašnekovas. – Ant varpo užrašyti giesmės žodžiai: „Eikim šen, eikim šen“. Tikriausiai jis išlietas Karaliaučiuje.“ Varpas skamba prieš pamaldas – pradžioje ir pabaigoje, parapijiečiui išėjus amžinybėn, jį palydint į amžinojo poilsio vietą.

Svarbus reliktas – bažnyčioje ant sienų kabančios atminimo lentos, kuriose parapijiečių, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo metais, pavardės.

Beveik prieš 14 metų atlikus bažnyčios kapitalinį remontą, pakeistos stogo konstrukcijos, danga, sutvarkytos lubos. Pernai suremontuota buvusi parapinė mokykla. „Dabar du istoriniai pastatai puošia Plikių miestelį“, – džiaugėsi L. Fetingis.

Visą gyvenimą – tarnystė Plikiuose

Šiemet sukako 40 metų, kai L. Fetingis buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas tarnystei Plikių parapijoje. Jis – ilgiausiai dirbantis dvasininkas šioje parapijoje. Pokariu čia dirbo kunigai Jonas Armonaitis, Jurgis Sprogis, Ansas Baltris ir kiti.

L. Fetingis pasakojo, kad 1994 m., tęsdamas prieškario tradicijas, subūrė jaunimo chorą ir pučiamųjų ansamblį „Berželis“. Dabar likęs vaikų ansamblis, kuris gieda pamaldose, dalyvavo šventėje.

Praėjusį šeštadienį Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje liejosi vargonų muzika. Šventės dalyviams vargonavo šios bažnyčios vargonininkė Justė Šilaitė. Ji atliko didingus S. Bacho, J. Haidno ir kitų kompozitorių kūrinius, lietuvių choralus ir giesmes. Giedojo L. Fetingis ir bažnyčios ansamblis. Kunigas taip pat trimitu pritarė vargonininkei.

Prieš 10 metų jis sudarė giesmyną, kuris yra 15-oji laida po M. Mažvydo giesmyno, išleisto 1565 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →