Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Petrelių kaimas

Pagal   /  2014 birželio 3  /  Komentarų nėra

Vasarą iš Šilutės važiuojant į Klaipėdą, artėjant prie Saugų retai kas atkreipia dėmesį į pievų plotais vingiuojantį nedidelį upelį, kurį plentas peršoka net be žymesnio tilto.

Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai

Vasarą iš Šilutės važiuojant į Klaipėdą, artėjant prie Saugų retai kas atkreipia dėmesį į pievų plotais vingiuojantį nedidelį upelį, kurį plentas peršoka net be žymesnio tilto. Kitaip būna pavasarinio polaidžio metu ar lietingą rudenį – tada menkas upelis virsta aršia upe, užtvindo pievų ir laukų platybes. Ta klastinga upė – tai iš Žemaitijos ištekantis Tenenys, ties dabartiniu plentu atsiduriantis labai lėkštoje žemumoje, kurią nesunkiai užlieja atplūstantys iš aukštupio vandenys. Įnoringas Tenenio būdas savaip pakreipė keliolikos aplinkinių kaimų istoriją.

Mažąjį Tenenį savaip būtų galima palyginti su Nilo upe, kurios potvyniai tūkstančius metų maitino Egipto gyventojus. Drėgnoji Tenenio žemupio lyguma taip pat buvo atrasta kaip vešlių žolynų plotas, kur buvo galima ganyti daug gyvulių. Seniai buvo suvokta, kad ten neverta brautis su arklu ar žagre – pasėliai gali būti užtvindyti, o arimas nuplautas. Tik po 1944 metų pasikeitus gyvenimui šiame krašte, naujieji atsikėlėliai mažiau paisė vietinės gamtos rūstybės, pasikliovė sovietine melioracija. Užtat kokį lietingą rudenį žiniasklaida vis demonstruoja užlietus gyventojų daržus, iš vandens duburių žvejojamus runkelius, kuriuos susigundyta auginti derlingose, bet žemose vietose.

Apdairūs senovės laikų žmonės ilgai stebėdami susirasdavo sausesnes ir patogesnes vietas savo sodyboms – ir ne per toli nuo viliojančių pievų, ir pakankamai saugiame plote. Taip buvo aptiktas nedidelis kalnelis Tenenio slėnio dešiniajame šlaite, kuriame susispietė senovinis Petrelių kaimas.

Senų laikų žmonės pelnėsi iš Tenenio upės netolimos kaimynystės – paupio pievose ganė gyvulius, šį tą susižvejodavo. Jau vėliau kertant girias, kaimas plėtėsi šiaurės ir šiaurryčių link – vis tolyn nuo upės, į sausesnius plotus, kur savo vienkiemius statė žemdirbiai, gyvenę jau kitaip nei Petrelių seniausios dalies žmonės. Į šiaurvakarius nuo Petrelių branduolio besikūrusios sodybos galop tapo nedideliu, bet atskiru Miškogalių kaimeliu. Pastarasis vietovardis gerai atspindi šių apylinkių apgyvendinimo istoriją – brautasi į girias, žemdirbystei galop užimant visus pakraščius (mat už Miškogalių jau plyti taip pat žemas ir drėgnas Minijos bei jos intakų slėnis).

XVIII amžiuje Petreliai jau buvo didelis ūkininkų kaimas, kurio gausios sodybos spietėsi aplink senąjį kaimo branduolį. Šiauriniuose vienkiemiuose gyveno privilegijuotieji naujakuriai – šatulininkai valstiečiai, naudojęsi XVII-XVIII amžių reformų nuostatomis (skatinusiomis naujakurystę). Aplinkinės žemės ir Tenenio slėnio pakraščiai jau sausinti grioviais, ten kūrėsi vis nauji vienkiemiai. Tebegyvavo ir senasis Petrelių kaimo branduolys, susiklostęs gal XVI-XVII amžiais ar dar anksčiau.

1815 metais Petreliai priklausė Šilutės (Šilokarčemos) apskrities Verdainės parapijai. Kaimas dar vadintas „Peter Leyden“, jis turėjo mišraus kaimo statusą (ten gyvenę ir paprasti valstiečiai, ir kitokie – privilegijuotieji šatulininkai ir pan.). Kaime tuomet buvo 23 sodybos, kuriose gyveno 81 žmogus.

Kaimas ilgai gyvavo nuošalėje – piečiau plytėjo drėgnasis Tenenio slėnis, šiauriau miškai, tik nedideli keliukai vedė iš Petrelių į kitas gyvenvietes (beje, arčiau stambesnių centrų taip pat nebūta, iki bažnyčios Verdainėje tekdavo keliauti netrumpą ir sunkų kelią).

XIX amžiuje prasidėjus krašto spartesnei ekonominei raidai, atsirado naujos susisiekimo galimybės. Piečiau Tenenio buvo nutiestas plentas Žemaitkiemis-Sakučiai, perkirtęs šlapynes ir sujungęs Kuršių marių pakrantes su rytiniais pakraščiais. Iš Petrelių šiaurės link buvo nutiestas naujas vieškelis į Kukoraičius ir Saugas. Petrelių kaimo valdų rytinį pakraštį perkirto geležinkelis Klaipėda-Priekulė-Šilutė-Tilžė su stotimi netolimuose Kukoraičiuose. Visa tai sumažino senojo kaimo atskirtį, jo gausėjančius gyventojus susiejo su tolimesnėmis vietomis.

1871 metais Petrelių kaime buvo jau 47 sodybos, kuriose gyveno 289 žmonės. Vos per pusę amžiaus kaimo sodybų skaičius padvigubėjo (statantis naujiems vienkiemiams šiaurės bei šiaurryčių pusėje), o gyventojų skaičius išaugo net 3,6 karto. Tai rodo, kad Petrelių apylinkės tuomet galėjo išmaitinti daug žmonių. Įdomu, kad 1807 metais Prūsijoje panaikinus baudžiavą nemaža krašto kaimų sumenko – gyventojams keliantis ieškoti pelningesnio darbo. Matyt, tokia pelninga vieta anuomet buvo surasta ir Petreliuose, kur apsimokėjo kurti naujas sodybas.

Šis įdomus kaimas augo ir toliau, vis nepaisydamas bendros tendencijos Mažojoje Lietuvoje: išsikelti į miestus, vykti uždarbiauti į Vakarus.

1905 metais Petreliuose jau buvo priskaičiuotos net 56 sodybos, kuriose gyveno 323 žmonės. Tad per nepilną šimtmetį kaimo sodybų pagausėjo 2,4 karto, o gyventojų – net 4 kartus. Tuomet kaime stovėjo keliolika daugiabučių gyvenamųjų namų (matyt, juose gyveno gausūs samdiniai). Petrelių kaimas tada valdė 672 hektarus žemės (vienai sodybai vidutiniškai tekdavo po 12 hektarų arimų bei pievų). Aplink senąjį kaimo branduolį tada buvo išsibarstę daug vienkiemių.

Petrelių nepajėgė paveikti nei Pirmasis pasaulinis karas, nei pokarinės negandos. Antai, 1925 metais tame kaime gyveno jau 343 žmonės – Petreliai vis dar augo.

Tuomet buvo išlikę bene visi Petrelių kaimo istorijos sluoksniai, tebestovėjo įvairiais laikmečiais kurtos sodybos, skirtingu metu statyti trobesiai.

Prie Tenenio plačiojo slėnio pašlaitės tebestovėjo senasis kaimo branduolys, susiklostęs pagal senovės baltų „spietinių kaimų“ tradicijas. Ten stovėjo keliolika didelių sodybų, prie jų glaudėsi kelios mažos samdinių bei mažažemių sodybėlės. Tos sodybos buvo netvarkingai išsimėčiusios nedideliame branduolio plote, kurį raižė vingiuotos ar tiesesnės gatvelės bei akligatviai. Kaimo branduolio pastatai buvo dėstyti itin laisvai – matyt, taip buvo patogu jų statytojams bei šeimininkams, nesistengiant tiksliai paisyti pasaulio šalių krypties, kaimo gatvelių bei kitko. Buvo išlikę senosioms epochoms būdingi baltiški kiemai – netaisyklingo plano, su šalia jų netvarkingai dėstytais pastatais.

Aukščiausioje vietoje buvo įrengtos kaimo kapinaitės, suptos Petrelių sodybų. Pietvakariniame branduolio pakraštyje stovėjo kaimo mokyklos sodyba.

Didesnė kaimo gatvė jungė šiaurinį vieškelį į Saugas ir pietvakarinį vieškelį link plento Žemaitkiemis-Sakučiai.

Į pietryčius nuo kaimo branduolio, šalia Tenenio upės nedidelio intako pakilumėlėje stovėjo vėjo malūnas. Kitas vėjo malūnas buvo lygumose šiauriau kaimo branduolio, tarp ten stovėjusių vienkiemių.

Piečiau kaimo branduolio tekėjo Tenenio upės intakas, į kurį buvo suvesta daug sausinimo griovių. Nedideliais sausinimo grioveliais buvo išraižytos kaimo valdų drėgnesnės vietos.

Tad praeityje Petreliai gyvavo kaip savaimingas kaimas. Jis nebuvo perplanuojamas pagal kokius valdžios nurodymus (kaip kad buvo pertvarkyta absoliuti dauguma Didžiosios Lietuvos kaimų Valakų reformos laikais ar vėliau), o liko kaip tradicinio lietuvininkų kaimiškojo gyvenimo vaizdingas pavyzdys.

Antrasis pasaulinis karas Petrelių kaimo sodybų, berods, žymiau nepalietė – čia nebūta kokių didesnių kautynių, užsistovėjusios fronto linijos. Deja, kaip ir visoje Mažojoje Lietuvoje buvo netekta beveik visų senųjų kaimo gyventojų, jų papročių, tradicinės gyvensenos ir viso kito.

Laimei, sovietiniai pertvarkymai daugiau sukosi aplink kaimą: plačiais ir giliais grioviais buvo išvagotas Tenenio slėnis, praplatinti vieškeliai, daug kur netekę savo tradicinio apželdinimo beržų bei kitų medžių juostomis. Į rytus nuo kapinių buvo pastatytas standartinis keliabutis gyvenamasis namas ūkio darbininkams – netradicinio pavidalo „dėžė“ su dar prastesniais ūkiniais statiniais greta. Dalyje sodybų nugyvenant senuosius didžiuosius ūkinius pastatus, juos keitė vargingos pašiūrės. Vis mažėjo ir senųjų pastatų, dalis likusiųjų buvo gerokai apleista ar perdirbinėta.

Vietos ūkio gamybiniai – ūkiniai didieji pastatai (nušluoti po 1991 metų) buvo statomi kiek nuošaliau nuo branduolio ir vaizdingiausių Petrelių vietų nesudarkė. Aplink dar liko ir kiek senųjų vienkiemių – matyt, nuošalaus kaimo taip ir nesuspėta perdirbti pagal sovietinės standartinės gyvenvietės modelį. Nesibrauta ir į patį senąjį kaimo branduolį – ten išliko senosios gatvelės, nemaža senųjų medžių bei vaizdingų tradicinių pastatų.

1996 metais man pavyko užfiksuoti anuomet dar buvusius senuosius pastatus Petreliuose bei jų apylinkėse.

2007 metais kaimo branduolyje ir greta jo dar buvo užregistruota šešiolika senų sodybų su 30 senų pastatų. Tebebuvo vaizdingos kaimo kapinaitės su tradiciniais antkapiniais paminklais.

Apnykęs kaimas vis dar išlaiko savo žavesį, ten tebėra įdomių senųjų pastatų, vaizdingų fragmentų sodybose. Petreliuose iki šiol išlikę nemažai senųjų molinių gyvenamųjų bei ūkinių pastatų. Pagrindinę kaimo gatvę tebepuošia gal dar XIX amžiaus pabaigoje ją apjuosę ąžuolai.

Petreliuose išliko daug vaizdingų senienų, daug ką pasakančių atidesniam lankytojui. Antai, senosios mokyklos pastatas buvo sudurtas iš dviejų nevienalaikių dalių (dar XVIII amžiuje veikusi kaimo mokykla buvo dar praplėsta XIX amžiuje).

Žingeidesniems gal bus įdomu pasižiūrėti, kaip atrodė senieji baltiškieji kaimai su laisvai dėstytomis sodybomis bei pastatais, nevaržomais kokių paliepimų ar reikalavimų. Tai visai kito pasaulio liekana, nei Rytų Lietuvoje ir dabar nereti gatviniai – rėžiniai kaimai (prievarta įpiršti tik XVI amžiuje). Tad kelionė į Petrelius atidesniems galėtų būti ir pasižvalgymas į baltiško krašto tolimą praeitį.

2007 metais pasiūlymuose Kultūros paveldo departamentui rašiau, kad Petrelių kaimas (kaip palyginus labai gerai išlikęs ir šiandien unikalios branduolio struktūros kaimas) turėtų būti laikomas nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektu, kaip būdingiausias Mažosios Lietuvos pievininkų ir laukininkų kaimo pavyzdys.

Voruta. – 2009, liep. 4, nr 13 (679), p. 11.

Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, 2009 m. kovo 25 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 3
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 3, 2014 @ 1:30 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →