Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Paprūsės lietuvininko naminis testamentas

Pagal   /  2014 balandžio 26  /  Komentarų nėra

Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje.
Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai.

Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje

Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai.

Savo šeimos archyve turiu savo senolio, Mamytės tėvo, naminį testamentą, kuriame jis išreiškia savo paskutinę valią, ir jo patvirtinimo Žemaičių Naumiesčio Apylinkės Teismo APSAUGOS BYLĄ su spaudu Archyvo.

Testamentas [lot. testamentum] yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas asmens nurodymas kam po jo mirties turi tekti jo turtas. Pagal romėnų teisę testatoriaus paskutinė valia laikoma įstatymu. Visą šimtmetį (1840-1940 m.) Lietuvoje testamentas galėjo būti sudaromas pas notarą dalyvaujant trims liudytojams arba namie surašomas paties testatoriaus ar jo paprašyto kito asmens dalyvaujant dviems liudytojams, kurie patvirtindavo testatoriaus asmenybę ir veiksnumą.

Testamente priimta detaliai išvardinti, kaip, paveldėję turtą, šiuo atveju ūkį, asmenys turi aprūpinti savo tėvus, senelius ar kitus išlaikomus asmenis. Testamentas buvo garantija, kad paveldėtojai griežtai laikysis testatoriaus nurodymų.

NUTARIMAS

1935m.gegužės mėn.12d.Žem.Naumiesčio [be intervalų – A. Ž.] Apylinkės Teismas, išžiūrėjęs viename posėdyje apsaugos bylą Nr.839/35m.dėl [be intervalų – A. Ž.] patvirtinimo Augusto Gocento naminio testamento sekančio turinio :

[Byloje testamentas perspausdintas rašomąja mašinėle, išlaikant beveik tikslią originalo rašybą, pridėtos tik kelios nosinės, paprasti skliausteliai pakeisti įstrižais, bet ištisiniu tekstu, nepaliekant jokių intervalų tarp pastraipų. Aš pateikiu testamento mašinraštį pagal originalą – A. Ž.]

Tastamentas.

Gardamas 1935 m. vasario 18 d.

Aš žemiau pasirašys Augustas Gustavo sūnus Gocentas, būdamas sveiko proto ir turėdamas tvirtą atmintį, išreiškiu šiame testamente savo paskutinę valią ir darau šitokį paskirstymą savo turto po mano mirties:

1. Sūnui Martinui Gocentui nuosavyben užrašau iš 1934 m. Gardamo žemės iš matavimo bei išskirstymų mano ūkiui tekusio pavieškelių ganyklalės sklypo tris ir puse hektaro (skaitant be vieškelio) iš šiaurės (nuo Švėkšnos pusės) galo ir nusigriovimui senojo budinko skunės ir staldą ligi išpjautosios sienos ir malkinę.

2. Dukteriai Martai Gocentaitei nuosavybėn užrašau visą kitą mano kilnojamajį ir nekilnojamajį turtą (žemę trobesius inventorių) su žemiau sekančiomis išimtimis.

3. Žmonai Marijai Gocentienei nuosavybėn užrašau visus mano Gyvolius bei paukščius drabužius indus baldus verpimo bei audimo priemones, Be to, mano žmonai ligi jos gyvos galvos valdyti bei naudotis užrašau gyvenamaji (naują) trobos gala su pasodos aptvertų sklypų į pitų pusę viso apie šešis arus (600 m).

4. Dukteriai Martai Gocentaitei uždedu šias prievoles

1) mano dukterims, o jos seserims Katrei ir Elzei Gocentaitėms išmokėti kiekvienai po penkis šimtus (500) litų dalies:

2) mano žmonai, o jos motinai Marijai Gocentienei duoti išimtine būtent 1) kaip savo išganyti ir iššerti karvė bei jai pastovą duoti 2) tinkamai išgyventi ir į krėsti daržiuką

3) nuvežti arba duoti pakinkyta arklį nuvažiuoti per metus du kartu į Šilutę ir kas mėnesį du kartu į Naumiestį:

4) kaip savo kiekvienais metais įsodintė keturis centnerius ropučių jos (Marijos Gocentienės) sėkla jas apkaupoti bei nukasti tinkamai ir tinkamai žiemai padėti 5) duoti kiekvienais metais pirmos rūšies grudų keturis centnerius rugių du centneriu avižų vieną centnerį miežių vieną centnerį kviečių, ½ pusę kilogramo vilnų naminių avių Malkų kurui sausos suskaldytos pilnai kiek tik bus reikalinga iki Marijos Gocentienės gyvos galvos. 6) Kol Marija Gocentiene gyva gyvena pas jos dukteris Elze ir Katre Gocentaitės bendrai iki jos gyvą galvą: 7) leisti naudotis pieno separatorių, 8) leisti naudotis prie namų takais, keliais šuliniu ir išeinamaja vieta.

5) Sūnui Albertui ir dukterims Anei (Juškienei) Marei (Kundrotienei) jų dalys yra atiduotos ir prie paliekamojo po mano mirties turto jokių teisių jiems nepalieku.

6) Sūnai Augustas ir Jonas nuo palikimo patys gera valia atsisakė jų brolių ir seserų naudai ir jiems taip pat jokių teisių prie paliekamojo turto nepalieku.

Šį testamentą sulig testatoriaus Augusto Gocento nemokančio rašyti žodžiais jam prašant rašė A. Jasaitis.

Po šio testamento pasirašau [parašas] A. Gucet.

Kad šį testamentą raše [parašas] A. Jasaitis

Sulig testatoriaus Augusto Gocento žodžiais ir kad Augustas Gocentas buvo sveiko proto ir turėjo tvirta atminti bei pats bei pasirašė šį testamentą liudijame: [parašai] P. Budrikas, A. Vaičiulis, P. Pastarnokas;

rado :

1/ Testatorius darant testamentą buvo sveiko proto ir tvirtos atminties.

2/ Testamentas savo forma ir turiniu atatinka įstatymų reikalavimus.

3/ Testatoriui mirus 1935m.kovo mėn.31d. [be intervalų – A. Ž.], jo testamentas pristatytas į Teismą tvirtinti 1935m.balandžio mėn.10d. [be intervalų – A. Ž.], t.y. nepraleidus metinio termino.

4/ Prieš testamento tvirtinimą Teismui skundų pareikšta nebuvo.

Eidamas aukščiau išdėstytu ir 1050, 1053, 1066, 10663, 10665 str.str.

Apylinkės Teismas

Puslapiai: 1 2 3

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 balandžio 26
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: balandžio 26, 2014 @ 5:29 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →