Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Pagėgių viešoji biblioteka – svarbus kultūros židinys

Pagal   /  2014 birželio 3  /  Komentarų nėra

Kitąmet Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka švęs gražų – septyniasdešimties metų veiklos ir gyvavimo jubiliejų. Tačiau jau dabar planuojama šventinių renginių programa.

Kitąmet Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka švęs gražų – septyniasdešimties metų veiklos ir gyvavimo jubiliejų. Tačiau jau dabar planuojama šventinių renginių programa. Belaukiant prasmingos šventės, derėtų prisiminti pirmuosius knygos mylėtojų bei platintojų darbų žingsnius. Tuo labiau, jog Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, ne vienerius metus po darbo aukodama savo laisvalaikį, kruopelytė po kruopelytės kruopščiai rinko istorijos faktus.

Sunki pradžia

Istorikų teigimu, pirmą kartą Pagėgiai paminėti 1281 metais. XX amžiaus pradžioje per Pagėgius buvo gabenama draudžiama lietuviška bei rusiška spauda.

Tuo metu aktyviai steigėsi jaunimo draugija „Rūta“, Klaipėdos draugijos „Sandora“ Pagėgių skyrius, draugija „Aušra“. Jos jau turėjo ir savo bibliotekėles arba knygas skaitymui skolindavosi. Išskirtinė buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugija, kurią įsteigė vietos inteligentai. Mat jie buvo labai susirūpinę dėl didėjančios vokiško fašizmo bei nacionalizmo grėsmės. Jos veiklą finansavo Lietuvos buržuazinė vyriausybė, kuri siekė žūtbūt sustiprinti savo valdžią bei įtaką. 1938 metais šiai draugijai priklausė ir 468 auklėtinius turėjusi Pagėgių K.Donelaičio gimnazija.

Kadangi mokyklų bibliotekos buvo nepajėgios patenkinti visų skaitytojų poreikių, pradėjo kurtis kilnojamos bibliotekėlės. Šios bibliotekėlės nustatyta tvarka „ėjo“ per mokyklas. Jų paslaugomis naudojosi ne tik mokiniai, bet ir visas jaunimas. Knygų fondą sudarė vokiški bei lietuviški leidiniai. Prie mokyklų veikė ir visuomeninės bibliotekėlės suaugusiems. Šių bibliotekėlių fondus dažniausiai sudarė aukotos knygos. Prieš septyniasdešimt vienerius metus, 1935-aisiais vienas knygų mylėtojas iš Pagėgių rašė: „Labai gaila, kad tų knygynėlių yra vos 5, jų Pagėgių apskrityje reikėtų bent 30, ir kas pusmetis keistis vietomis“. Tiesa, gana turtingas buvo Pagėgių realinės žemės ūkio mokyklos bibliotekos fondas.

Pasak E.Stankevičienės, nederėtų pamiršti ir profesijų draugijų bibliotekos. 1936 metais Geležinkelininkų taupomosios-skolinamosios kasos biblioteka įsteigė skyrių Pagėgių geležinkelio stotyje. Čia buvo sukaupta apie pusė tūkstančio spaudinių. Po hitlerininkų okupacijos biblioteka buvo perkelta į Tauragės geležinkelio stotį.

Lietuviškų knygų trūkumas vertė visuomenę savo jėgomis organizuotis ir steigti bibliotekas. Taip Pagėgiuose buvo įsteigta paštininkų biblioteka. Joje iki 1938 metų buvo sukaupta apie 500 knygų. Tuo tarpu Pagėgių policininkai pusantrų metų nuo savo algos skyrė po 50 ct. 1930 metais, nusipirkę knygų, jie taip pat atidarė biblioteką.

Knygų fonde – vos 600 spaudinių

1937 metais Pagėgiuose pagaliau buvo įkurta valstybinė viešoji biblioteka. Ji buvo vienintelė Klaipėdos krašto valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Naujai įstaigai buvo suteiktas antros eilės bibliotekos statusas, tačiau vietos valdžia bibliotekos išlaikymu nesirūpino ir prie šių darbų neprisidėjo. Todėl tuo rūpintis teko Švietimo ministerijai. Tų metų bibliotekos ataskaitoje rašoma: per dvejetą mėnesių – spalį bei lapkritį bibliotekoje apsilankė 496 žmonės. Iš jų – 388 moksleiviai, 63 tarnautojai, 45 prekybininkai. Visiems buvo išduota 460 knygų. Realiai 1939 metais biblioteka turėjo 700 knygų fondą, apie 100 pastovių skaitytojų, tarp jų daugiausia moksleivių. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka buvo perkelta į Plungę.

Jau po karo, 1946 metais, Pagėgiuose, kaip ir visoje šalyje, atgijus visuomeniniam gyvenimui, rugpjūtį Jaunimo gatvėje vėl buvo atidaryta viešoji biblioteka. Tuometinis šios įstaigos vedėjas F.Orlovas inventorizavo ir aprašė visą bibliotekos fondą – 600 knygų bei įvairių brošiūrų. Štai, kaip apie pirmuosius bibliotekos darbo žingsnius prisiminė tuometinė bibliotekos darbuotoja S.Zaveckienė: „Bibliotekos įkūrimu miestelio gyventojai buvo labai patenkinti, čia niekada netrūko lankytojų, kurie su nuostaba klausinėjo, ar galima išsinešti iš bibliotekos knygas, nes visiems atrodė, kad tik vietoje galima paskaityti ir padėti atgal į lentyną. Visi jautėme, kad knyga – didelė brangenybė, kurią reikia saugoti“. Tuo metu bibliotekoje dirbo du darbuotojai. Jie nejaukias ir menkas pokario meto kultūros įstaigos patalpas pavertė šviesos ir grožio kampeliu.

Nors bibliotekos veikla tuo metu buvo labai ideologizuota, tačiau per keletą metų įstaigos darbuotojams pavyko sukaupti nemažą knygų fondą, taip pat išaugo skaitytojų bei lankytojų skaičius. Bibliotekos darbuotojai patys rengė stendus, piešė, kūrė ketureilius, leido sienlaikraštį „Žaibas“. Tuo metu ypač populiari buvo viena iš masinių darbo formų – „literatūriniai teismai“. Remiantis Teofiliaus Tilvyčio „Usnyne“ bibliotekininkai parašė scenarijų ir išjuokė visas miestelio negeroves.

Jau 1948 metais biblioteka sugebėjo įsteigti dvylika kilnojamų bibliotekėlių, kurios aptarnavo aplinkinius kaimus.

Prabėgus ketveriems metams, 1952-aisiais biblioteka galėjo didžiuotis apie 10 tūkstančių knygų fondu. Įstaiga gaudavo daug ir įvairaus turinio brošiūrų, žurnalų bei laikraščių. Biblioteka tapo tikraisiais bendruomenės namais: čia vykdavo knygų aptarimai, įvairios popietės, net šaškių bei šachmatų turnyrai. Tiesa, neapsieita ir be „populiarių“ renginių ateistine tematika.

Renginius organizuodavo… fermose

1954 metais bibliotekai pradėjo vadovauti profesionali bibliotekininkė, ką tik baigusi Vilniaus bibliotekinį technikumą Irmina Zaleskytė. Įstaiga tampa rajonine ir pradeda vadovauti Pagėgių rajone esančioms bibliotekoms. Šiame darbe didžiausias bibliotekininko pagalbininkas – dviratis. Jis padėdavo greičiau aplankyti kaimo bibliotekas. Pažymėtina, jog bibliotekų darbuotojams jau buvo pradėti kelti be galo dideli reikalavimai. Jie privalėjo aktyviai skleisti komunistų partijos suvažiavimų, direktyvų, nutarimų medžiagas, o renginius organizuoti net… fermose. Reikėtų pažymėti, jog vis dėlto bibliotekų darbuotojai buvo visų laukiami ir gerbiami, nebūdavo apsieinama ir be linksmų istorijų. Jaunų, išsilavinusių, patrauklių bibliotekininkių laukdavo taip pat jauni vaikinai skaitytojai, neretai tokie susitikimai baigdavosi piršlybomis…

Nuo 1957 metų bibliotekai pradėjo vadovauti jaunas ir energingas Vytautas Rimša. Pažymėtina, jog įstaigos fondai išaugo iki 15 tūkstančių egzempliorių, skaitytojų būrį sudarė daugiau nei tūkstantis gyventojų, veikė net 22 kilnojamosios bibliotekėlės.

Po ketverių metų, 1961-aisiais Pagėgių bibliotekoje buvo pradėtas organizuoti laisvas priėjimas prie fondų, apie rajoną ir Pagėgių miestą pradėta rengti kraštotyros kartoteka. Fondų formavimui didelę įtaką darė ir nemažai gyvenančių rusakalbių skaitytojų, mat Pagėgių rajonas ribojosi su Kaliningrado sritimi.

Jau 1963 metais biblioteka buvo perkelta į naujai suremontuotas, erdvias patalpas, kuriose, beje, yra ligi šiol. Tais metais Pagėgių biblioteka respublikoje užėmė trečiąją vietą , o darbuotojai buvo nuolat skatinami rajono vadovybės padėkos, garbės raštais. Bibliotekai buvo suteiktas puikiai dirbančios bibliotekos vardas.

Panaikinus Pagėgių rajoną, biblioteka dar apie penkiolika metų vadovauja kaimo bibliotekoms, teikia joms metodinę pagalbą.

Bibliotekų centralizavimas neaplenkė ir Pagėgių bibliotekos – ji tapo Šilutės rajono bibliotekos filialu, buvo sumažintas darbuotojų skaičius. Bibliotekos darbo ataskaitose , įprasta, būdavo nerealiai „išpūsti“ šios įstaigos pasiekimų rodikliai. Nors buvo kontroliuojamas kiekvienas darbo baras, tačiau tai buvo viso labo tik bendra socialistinio laikotarpio bibliotekų veiklos tendencija, kai jos privalėjo vadovautis primityvia samprata, jog „tarybinė liaudis – labiausiai skaitanti liaudis pasaulyje“.

Energinga, reikli ir visada turinti gražių sumanymų bei idėjų Šilutės rajono centrinės bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė įnešė gaivos į visos Šilutės rajono bibliotekų veiklą. Iki 2000 metų Pagėgių bibliotekai pavyko sukaupti daugiau kaip 22 tūkstančių spaudinių fondą.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bibliotekos fondai kokybiškai pasikeitė: pradėta komplektuoti lietuvių išeivių kūryba, tarpukario Lietuvos rašytojų knygos, į biblioteką sugrįžo kažkada „išvalytų“ fondų leidiniai. Į Lietuvos istoriją, nepriklausomybę pradėta žvelgti visiškai kitokiu aspektu.

1997 metais bibliotekoje pradėjo veikti moterų klubas „Vaivorykštė“. Tai – menininkių, poečių, tautodailininkių, visuomenininkių sambūris. Moterų klubas kartu su biblioteka organizavo daug susitikimų su rašytojais, menininkais, rašytojais, krašto šviesuoliais, rengė tapybos, tautodailės parodas.

Biblioteka tampa bendruomenės susibūrimo vieta

Lietuvoje vykdant teritorinį-administracinį perskirstymą, Pagėgiai buvo priskirti Tauragės apskričiai, o prieš šešetą metų, 2000-aisiais, vietoj seniūnijos buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė. Balandžio mėnesį Šilutės Fridriko Bajoraičio viešoji biblioteka atsisveikino su Pagėgių krašto bibliotekos darbuotojomis. Rugsėjo mėnesį savivaldybės Tarybos sprendimu Pagėgių biblioteka įgijo viešosios bibliotekos statusą. Jos žinioje visoje savivaldybės teritorijoje buvo devyni filialai. Palankus Pagėgių savivaldybės vadovų ir Tarybos požiūris į biblioteką iš esmės pakeitė ir jos veidą. Bibliotekai vadovaujanti Elena Stankevičienė, turinti dvidešimt dviejų metų darbo bibliotekoje patirtį, deda visas pastangas, kad ši įstaiga taptų bendruomenės kultūros ir susibūrimo vieta.

Jau pirmaisiais metais buvo pradėta imtis kardinalių sprendimų miestelio filialo bazėje sukurti visiškai kitokias funkcijas atliekančią biblioteką. Pradedamas formuoti fondas, atitinkantis viešosios bibliotekos reikalavimus ir poreikius, visi darbuotojai kelia kvalifikaciją, dalis jų mokosi neakivaizdžiai.

2001 metais bibliotekos darbuotojos aktyviai dalyvavo įvairiose šio krašto ir miesto šventėse: Joninėse ant Rambyno kalno, Pagėgių miesto jubiliejiniuose renginiuose. Prie bibliotekos prisiglaudė vaikų klubas “Pasakaitė” bei pagyvenusiu žmonių klubas “Pagėgių vaivorykštė”. Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su krašto nevyriausybinėmis organizacijomis: ūkininkių “Rūta”, moterų “Femina”, “Liberalus jaunimas”, suaugusiųjų švietimo namais, bendruomenės komitetu, paramos organizacija “Tikėjimas, Meilė, Viltis”. Bibliotekos darbuotojų pastangomis graži draugystė ir bendradarbiavimas prasidėjo su užsienio šalių organizacijomis ir privačiais asmenimis: Danijos Raudonuoju Kryžiumi, Švedijos Lommos komuna, Švedijos visuomenine organizacija “Septynios širdys”, p. Egonu Knyzz iš Vokietijos, Kerstin Lindkvist iš Švedijos ir t.t.

Nederėtų pamiršti, jog Pagėgių savivaldybė žengė tik pirmuosius žingsnius. Minimaliam bibliotekos funkcionavimui buvo numatyta gauti apie 240 tūkst. Lt. Tik 180 tūkst. Lt skirtas biudžetas leido numatyti išlaidas darbuotojų atlyginimams, socialinio draudimo ir periodinių leidinių įsigijimo lėšas. Tačiau savivaldybės Taryba, administracija vis dėlto rado galimybių padėti bibliotekai. Iš savivaldybei skirto papildomo finansavimo, viešosios bibliotekos remontui buvo skirti 65 tūkst. Lt. Gavus finansavimą, buvo suremontuotas bibliotekos stogas, nudažytas fasadas (dabar biblioteka – vienas gražiausių savivaldybės pastatų), atnaujintas abonementas, pertvarkyta šildymo sistema. Įrengtas gražus kiemelis prie bibliotekos, kuriame vasarą vyksta renginiai, patogus įvažiavimas į patalpas neįgaliesiems. Biblioteka tapo mėgiamiausia kultūros įstaiga, bendruomenės susibūrimo, laisvalaikio praleidimo, jaukaus bendravimo vieta. Bibliotekos darbuotojų pastangomis parengtos dvi veiklos programos, kurioms finansavimą skyrė LR Kultūros ministerija (beveik 46432 Lt) ir Atviros Lietuvos Fondas (2450 Lt). Buvo parengtos trys programos apie bibliotekos viziją ir perspektyvas, apie skurdžią bibliotekos materialinę bazę, gausiai iliustruotos bibliotekos ir veiklos nuotraukomis. Šios programos buvo įteiktos užsienio šalių organizacijoms. Įstaigos darbuotojos džiaugėsi, jog jų pastangos veltui nenuėjo. Viešojoje bibliotekoje bei jos filialuose buvo įkurtos žaislotekos su žaislais ir vaikiškais baldais, darbuotojos gavo dvejetą personalinių kompiuterių, spausdintuvą, statybinių medžiagų, įvairių baldų. Rėmėjams buvo dėkojama per šventes, susitikimus, kuriose jie mielai dalyvavo. 2001 m. biblioteka ir filialai surengė 282 žodinius bei vaizdinius renginius (iš jų 57 – viešoji biblioteka).Skaitytojus džiugino bibliotekos surengtas “Mažosios Lietuvos enciklopedijos” I tomo pristatymas, renginiai, skirti Nacionalinei bibliotekų savaitei, Vydūno gimtadienio bei perlaidojimo 10-čio paminėjimai, dr. Vacio Bagdonavičiaus knygos “Sugrįžti prie Vydūno” pristatymas. Beje, renginio metu Vydūno giesmes, dainas atliko vilnietė Aušra Liutkutė, o į šventę pakviesti Kaliningrado srities lietuvių kultūros draugijos “Birutė” nariai suvaidino vienaveiksmę Vydūno pjesę “Numanė”. Buvo surengta poetės Ramunės Palekaitės mažosios grafikos paroda bei poezijos vakaras. Įspūdingai praėjo prieškario fotografijos parodos, skirtos Pagėgių 720-čiui pristatymas, kuriame dalyvavo šio krašto tyrinėtojai dr. M.Purvinas ir M.Purvinienė, svečiai iš sostinės, išeiviai iš Pagėgių. Gražūs renginiai buvo organizuoti ir su Švedijos Lommos Komunos delegacija.

2001 metais bibliotekos darbuotojos įregistravo 165 knygnešius. Daugiausia jų subūrė Natkiškių filialas. Knygnešiai nešė knygas ir periodinius leidinius neįgaliems, senyvo amžiaus žmonėms.

Sulaukta svečių iš Švedijos

Kitąmet, 2002-aisiais toliau tęsiamas viešosios bibliotekos remontas Nors dėl lėšų stygiaus nebuvo galimybių pilnai suremontuoti viso bibliotekos pastato, tačiau sutvarkyta elektros instaliacija, katilinė buvo perkelta į patalpą, atitinkančią priešgaisrinės saugos reikalavimus, įrengta apsaugos signalizacija, suremontuota keletas darbuotojų kabinetų. Visose Pagėgių krašto bibliotekų filialuose įrengti kaimo vaikams labai aktualūs žaislotekų kampeliai. Bibliotekos darbuotojos galėjo didžiuotis, jog daugumai krašto menininkų, kultūros veikėjų, poetų ir įžymių žmonių dalyvavimas Pagėgių viešosios bibliotekos renginiuose tapo prestižo bei garbės reikalu. Dėl nuolatinės aktyvios veiklos biblioteka pradėjo nuolat gauti pasiūlymų organizuoti įvairius susitikimus, popietes, parodas…

Įspūdingi renginiai lydėjo poeto Algimanto Mackaus 70-ųjų gimimo metinių minėjimą. Pagėgiuose jam buvo atidaryta memorialinė lenta, mokykloje ir bibliotekoje vyko susitikimai su poeto vaikystės draugu, Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Juodkaziu. Ši pažintis įgavo kilnią prasmę: susirašinėjant ir susitinkant su profesoriumi buvo surinkta daug vertingos medžiagos apie A.Mackų. Visa sukaupta informacija vėliau buvo perduota Pagėgių vidurinei mokyklai.

Gražiai buvo pažymėtas ir bibliotekos 65-erių metų sukaktis. Bibliotekos kolektyvą sveikino šios įstaigos steigėja – savivaldybės Taryba bei vadovai, kolegės iš Šilutės, Tauragės, Rietavo, Laukesos. Bibliotekos šventėje dalyvavo poetė iš Klaipėdos Dalia Kudžmaitė, Birutė Lengvinienė iš Rietavo, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas panevėžietis Sigitas Stankūnas, poetai Eugenijus Skipitis, Gediminas Kčiulis, Bronė Savickienė Bibliotekos skaitytojai turėjo progos susitikti ir su poetėmis: iš Švedijos Osa Venstig bei Janina Brazauskiene iš Kulautuvos. Švedę atlydėjo gausus būrys bibliotekos bičiulių iš Švedijos Lommos komunos bei organizacijos „Pagalba Lietuvai“ vadovė Kerstin Lindkvist. Tačiau bene įsimintiniausią įspūdį visiems paliko buvusių ilgamečių bibliotekos darbuotojų pagerbimas. Tą vakarą prisiminimais dalijosi G.Šveikauskienė, A.Anušauskienė, B.Bernotienė, B.Šakienė ir daugelis kitų, Pagėgių bibliotekos istorijoje palikusių neišdildomą įspūdį. Bibliotekoje taip pat buvo pristatyta bendruomenės suaukotomis lėšomis išleista pirmoji poetės Bronės Savickienės knyga “Nuo saulėtekio iki saulėlydžio”.

Vykstant remonto darbams bei kraustantis iš vienų patalpų į kitas, biblioteka neužsidarė, skaitytojai nepriekaištavo dėl nepatogumų. Tomis dienomis bibliotekoje viešėjo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Fedaravičius. Beje, prie prasmingos knygnešių veiklos prisijungė trisdešimt du aktyvūs gyventojai.

Vargai dėl interneto

Pastaraisiais metais bibliotekos darbuotojai didelį dėmesį pradėjo skirti kompiuterinei įrangai. 2003 metais viešosios bibliotekos darbuotojai parengė projektą Aljansui „Langas į ateitį“ ir gavo dvejetą kompiuterių. Kultūros ministerija dar dvejetą kompiuterių skyrė darbuotojų reikmėms, o organizacija „Pagalba Lietuvai“ tiek pat jų padovanojo vaikų bibliotekai. Viešojoje bibliotekoje skaitytojai jau galėjo naudotis penkiais, vaikų skyriaus lankytojai trimis, o patys darbuotojai – dvejais kompiuteriais. Visų patogumui buvo įvestas internetas. Rugpjūčio mėnesį įvykusioje Pagėgių miesto šventėje aktyviai dalyvavo ir bibliotekos darbuotojai. Jie suorganizavo vaikų piešinių konkursą „Mes piešiame Pagėgius“, aktyviai dalyvavo viktorinoje „Ar pažįsti savo kraštą“. Šventės kulminacija – oro balionų fiesta „Labas rytas, Pagėgiai“. Jos metu į orą pakilo šimtas balionų, ant kurių buvo užrašyti įvairūs palinkėjimai miestui bei kraštui. Šilgalių dramos studija jauniesiems pagėgiškiams parodė spektaklį „Aukso obuolys“. Po mėnesio vaikų bibliotekoje buvo atidaryta mokyklėlė „Smalsutis“ bei trijų darbo vietų kompiuterių klasė. Kiekvienas vaikas įgijo galimybę išsamiau susipažinti su kompiuterio technologija, mokytis juo dirbti. Nepamiršta paminėti Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos 80-asias metines. Per 2003 metus bibliotekos darbuotojai parengė 6 kraštotyros darbus. Viešojoje bibliotekoje buvo surengta E. Skipičio publicistikos ir kūrybos aplankas, medžiaga apie Mažosios Lietuvos kultūros, literatūros bei istorijos šviesuolius Martyną Jankų, Vydūną, Bitėnus, Šereitlaukį ir Rambyną. Tuo tarpu Vilkyškių filialo darbuotoja Irena Pranaitienė surinko medžiagą ir parengė aplanką „Johano Borovskio (1917-1965) kūryba spaudos puslapiuose“. Beje, neturinčius galimybių aplankyti biblioteką aptarnavo jau 183 knygnešiai.

Tačiau, nors tais metais buvo parengti 6 viešųjų interneto prieigos taškų steigimo kaime projektai, deja, nepavyko gauti finansavimo. Pagrindinis projektų atmetimo motyvas – kaimo bibliotekos neva nepajėgios užtikrinti 40 valandų darbo savaitės. O iš savo biudžeto resursų kompiuterizuoti kaimo filialų biblioteka neturėjo jokių galimybių.

Baigti remonto darbai

2004-ieji, žinia, buvo paskelbti Kalbos ir knygos metais. Visa Lietuva minėjo Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metį. Netrūko renginių ir Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Jau vasario mėnesį bibliotekoje įvyko Jurbarko rajono Pavidaujo pradinės mokyklos mokytojos metodininkės Dalios Jaramavičienės bei jos mokinių rankdarbių parodos pristatymas. Jo metu Pumpėnų pagrindinės mokyklos mokytojas Robertas Maziliauskas atliko savo kūrybos dainas. Jau tradicinis renginys tapo ir Pagėgių krašto literatų eilėraščių almanacho „Poezijos pilnatis“ pristatymas. Bibliotekos darbuotojos ir savivaldybės administracija suorganizavo ir dailininkų plenerą „Dailės dienos Pagėgiuose“. Plenere dalyvavo dešimt šio krašto menininkų. Nacionalinei bibliotekų savaitei buvo skirta konferencija „Biblioteka – tradicija ir modernumas“. Pranešimus skaitė Pagėgių savivaldybės administracijos atstovai, Švietimo skyriaus vadovai bei specialistai. Viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė buvo apdovanota Pagėgių savivaldybės Garbės raštu „Už Pagėgių krašto kultūros puoselėjimą, už kūrybingą ir sąžiningą darbą krašto labui“.

Įsimintina buvo ir Pagėgių savivaldybės politinių kalinių ir tremtinių prisiminimų popietė „Mūsų godos“. Buvo parengtas jų atsiminimų aplankas „Mūsų godos“‘, politkalinių ir tremtinių dainas popietėje dainavo Šilgalių kultūros namų folklorinis ansamblis „Kamona“.

Itin daug bibliotekos darbuotojos nuveikė organizuojant sueigą „Dingusio kaimo vaikai“. Tragiškai sovietmečiu sunaikinto, išnykusio Sūdėnų kaimo gyventojai susitiko po trisdešimties metų. Sueigoje dalyvavo apie 200 buvusio kaimo gyventojų, buvusios mokyklos mokytojai, Pagėgių bendruomenė, savivaldybės vadovai, svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Švedijos. Viešosios bibliotekos kraštotyros fondui liko neįkainojamos: nuotraukos, filmuota medžiaga, užfiksuoti prisiminimai. Buvusio Sūnėnų kaimo kapinaitėse buvo pagerbti čia atgulę protėviai, o buvusios mokyklos vietoje pastatytas kryžius „Sūnėnų kaimui, čia gyvenusiems atminti“. Šiai sueigai buvo paaukota net pusmetis atkaklaus bibliotekininkų darbo.

Įsimintinas buvo ir Plaškių kaimo (Pagėgių savivaldybė) gyventojos Fridrykės Augustienės prisiminimų knygos „Rojus, iš kurio mūsų niekas neišvys…“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Arūnė Arbušauskaitė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšninė, šio muziejaus fondų saugotoja Birutė Servinė, autorės anūkas Robertas Augustas bei marti Janina Barnickaitė – Augustienė.

Viešojoje bibliotekoje tais metais savo parodas pristatė net vienuolika menininkų iš Šilutės, Tauragės bei Stoniškių (Pagėgių savivaldybė), buvo surengta 14 literatūrinių parodų.

Pagaliau buvo baigtas ketverius metus trukęs viešosios bibliotekos remontas, pilnai įrengta internetinė skaitykla.

Subūrė krašto menininkus

Įsimintini Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai buvo ir 2005 metai. Rugpjūčio 10 dieną sukako penkeri metai nuo jos įsteigimo. Bibliotekos darbuotojai per šiuos metus sugebėjo suburti krašto literatus, dailininkus. Jų kūryba buvo pristatyta Tauragės apskrities muziejuje, Tauragės apskrities literatų šventėje Šilalėje bei kaimyniniuose rajonuose. Kadangi 2005-ieji buvo paskelbti skaitymo matais, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka taip pat daug dėmesio skyrė skaitymo propagavimui. Visus metus veikė literatūrinės parodos, susitikimai su įžymiais žmonėmis. Nacionalinei bibliotekų savaitei skirtame renginyje „Vakaras su biblioteka“ direktorė E.Stankevičienė susirinkusiems perskaitė penkerių metų bibliotekos veiklos ataskaitą. Per tradicinę Pagėgių miesto šventę viešosios bibliotekos kiemelyje buvo pristatyti Pagėgių krašto menininkų dailės plenero darbai. Šventėje dalyvavo svečiai iš Švedijos, Lenkijos bei Kaliningrado, Klaipėdos pantomimos teatro „A“ aktoriai. Viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su žurnalistų rašinių konkurso „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas: praeitis ir dabartis“ nugalėtojais: kauniečiu profesoriumi A.Vitkumi, šilutiške D.Junutiene, žurnalistu V.Kalteniu. Taip pat pristatytos pagėgiškės B.Savickienės knyga „Dėmės saulėje“, gerai Vakarų Lietuvoje žinomos rašytojos ir poetės Stasės Valužienės knygelė vaikams „Atiteka upelis“, jaunosios menininkės Renatos Kasiulytės dailės darbų paroda. Iš viso per 2005 metus buvo surengtos aštuonios meno ir net devyniolika literatūros parodų.

Viešosios bibliotekos darbuotojos Tauragės apskrities Europos informacijos centrui parengė projektą ir gavo finansavimą organizuoti renginius vaikams apie Europos Sąjungos šalis. Tokie renginiai buvo organizuoti bibliotekos Pumpėnų, Naikiškių, Piktupėnų bei Vilkyškių filialuose. Bibliotekos direktorė E.Stankevičienė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai parengė projektą dėl Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinės „Poezijos pilnatis“ išleidimo bei pristatymo visuomenei.

Šiuo metu bibliotekoje ir dešimtyje jos filialų dirba septyniolika bibliotekininkių, iš jų net penkiolika – profesionalios savo darbo srities specialistės. Bibliotekoje ir jos filialuose skaito 3600 suaugusieji ir 3292 mažieji skaitytojai. Dešimties kompiuterių pagalba interneto paslaugomis pasinaudojo 4855 lankytojai. Pernai metais viešoji biblioteka savo knygnešių gretose turėjo 153 knygnešius.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė E.Stankevičienė įsitikinusi, jog jos vadovaujama įstaiga savivaldybėje yra svarbus ir reikšmingas kultūros židinys. Pasak jos, nedidelis bibliotekos kolektyvas stengiasi padaryti viską, kad biblioteka tenkintų vartotojų informacinius poreikius, telktų į būrį šio krašto menininkus, juos skatintų tobulėti, kurti, ugdyti meninius sugebėjimus, taip pat stengiasi kuo prasmingiau jų darbus pristatyti už savivaldybės ribų.

Džiuljeta Bačėnienė, 2006 m. gegužės 16 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 3
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 3, 2014 @ 9:30 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →