Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Nuimta dar viena skraistė, dengusi Lietuvos reformacijos istorijos paveikslą

Pagal   /  2014 gegužės 14  /  Komentarų nėra

Spalio 8 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko kultūros ir literatūros istorikės, humanitarinių mokslų daktarės, Vilniaus universiteto docentės Dainoros Pociūtės monografijos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai pristatymas ir aptarimas.

Spalio 8 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko kultūros ir literatūros istorikės, humanitarinių mokslų daktarės, Vilniaus universiteto docentės Dainoros Pociūtės monografijos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai pristatymas ir aptarimas.

Diskusijoje dalyvavo autorė, būrys žymių kultūros istorikų ir tyrėjų – habil. dr. Ingė Lukšaitė, dr. Darius Kuolys, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, prof. habil dr. Arūnas Sverdiolas, pokalbį moderavo dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Knygos pristatymo renginį pradėjo kamerinis ansamblis Reversio – solistai Darius Klišys ir Mindaugas Radzevičius – atlikęs tris renesanso ir baroko muzikos italų autorių kūrinius, kurie buvo kaip įvadas į pokalbį apie šią neseniai išleistą knygą.

Dr. A. Peluritytė-Tikuišienė perskaičiusi pora sakinių iš knygos užmezgė diskusiją, pastebėdama, kad iki šiol ankstyvasis Lietuvos reformacijos laikotarpis buvo uždengtas, o dabar šioje solidžioje autorės studijoje išsamiai atskleistas gyvu, intriguojančiu pasakojimu. Anot moderatorės, ši monografija, profesionaliai susisteminta iš labai gausios istoriografinės medžiagos, padeda suprasti mūsų mentaliteto šaknis, geriau suvokti savo tapatybę ir šiandien.

Monografijos autorė dr. D. Pociūtė trumpai pristatė savo darbą, pasakydama, kad siekė atskleisti Lietuvos ir Italijos evangelizmo sąsajas, susikoncentruodama į dvi centrines ankstyvosios reformacijos Lietuvoje figūras – Abraomą Kulvietį (Italijoje, Sienoje, Kulvietis 1540 m. apsigynė doktoratą) ir Mikalojų Radvilą Juodąjį. Reformacija autorei – vienas įdomiausių reiškinių mūsų istorijoje ir būtent reformacijos dėka Lietuva patyrė kultūrinį sąjūdį.

Dr. A. Sverdiolas savo komentare pabrėžė knygos gaivumą, nes autorės į analizuojamą laikotarpį žiūrima iš labai arti, ištyrinėta daugybė šaltinių. Tampa aišku, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė reformacijos aspektu buvo organiška Vakarų dalis.

Dr. E. Ulčinaitė atkreipė dėmesį į tai, kad 600 puslapių monografija apima labai trumpą laikotarpį (XVI a. 5-7 dešimtmetis), vadinasi moksle yra dar daug ko tyrinėti. Provokuojantis jai pasirodė autorės protestantams priskirtas „maištininkų“ pavadinimas, šiokių tokių abejonių sukėlė „sąžinės“ sampratos atsiradimo Lietuvoje susiejimas su evangelikų atėjimu.

Dr. Ingė Lukšaitė Maištininkų katedras apibūdino kaip romantiškai nusiteikusios autorės pasakojimą, pasidžiaugdama, kad su šiuo veikalu ankstyvosios reformacijos laikotarpis dabar jau pristatytas. Anot profesorės, Kulvietis iki šiol buvo tarsi neaiškioj vietoj, Kulvietis be Italijos – kaip be spalvos. Autorė savo darbu ištraukė iš pilkos zonos pagrindinę ankstyvosios reformacijos figūrą. Dr. I. Lukšaitė taip pat pastebėjo, kad labai vertinga šioje monografijoje yra pateikta ankstyvųjų katekizmų analizė, jų lyginimas, nors visame darbe pritrūkta panoraminio vaizdo.

Dr. D. Kuolys be kita ko akcentavo tai, kad evangelikai knygoje parodomi kaip valstybės (ne tik religinės sferos) modernizatoriai, visa autorės studija yra postmodernios istoriografijos pavyzdys.

Knygos aptarimo vakaras baigėsi, kaip ir prasidėjo, trimis muzikos kūriniais, atliktais kamerinio ansamblio Reversio.

VU docentė, Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė – kultūros ir literatūros istorikė, reformacijos tyrinėtoja. Yra išleidusi monografiją XVI-XVII a. protestantų bažnytinės giesmės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsų Lietuva, parengusi įvairių XVI-XVII a. šaltinių, išspausdinusi daug straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nauja autorės monografija Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai skirta reformacijos Lietuvoje genezės ir ankstyviausiojo jos raidos etapo analizei. Knyga atveria naują Lietuvos kultūros istoriografijos temą – Italijos evangelizmo reikšmės Lietuvai faktorių. Monografijoje plačiai panaudojami italų ir lietuvių evangelikų ryšius įrodantys ir LDK renesanso religinę padėtį visiškai naujai nušviečiantys dokumentai, autorės atrasti įvairiuose Italijos, Belgijos ir kitų šalių archyvuose bei bibliotekose. Ypatingas dėmesys monografijoje skiriamas dviejų, autorės nuomone, pagrindinių Lietuvos reformacijos figūrų – Abraomo Kulviečio bei Mikalojaus Radvilos Juodojo religinės veiklos, tekstų bei idėjų aptarimui. Monografijoje analizuojama, kodėl Kulvietis buvo paskelbtas pirmuoju valstybės maištininku ir atskirtas nuo Bažnyčios ir kokia buvo pirmoji Lietuvos evangelikų Bažnyčia, sukurta ir vadovaujama kunigaikščio Radvilos Juodojo. Šių dviejų reformacijos veikėjų tekstai – Kulviečio Confessio fidei bei Radvilos laiškas popiežiaus nuncijui Aloisijui Lippomanui interpretuojami to meto Italijos ir Europos religinių idėjų kontekste. Išskirtinis šios monografijos bruožas – nepaprastai gyvas istorinis pasakojimas. Daugelio Lietuvos literatūros, kultūros ir Bažnyčios istorikų nuomone, D. Pociūtės monografija yra neabejotinai novatoriškas tyrimas, pagrįstas naujais istoriografiniais atradimais ir detaliai nušviečiantis Lietuvos reformacijos genezės vaizdą. Lietuvos religinė mintis šiame veikale ne tik pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje pristatoma kaip organiška Europos mąstymo vyksmo dalis, bet ir „išplėšiama“ iš Lenkijos religinio konteksto priklausomybės.

Valdas Bačkulis, „http://www.btz.lt/article/articleview/1549/1/16/“, 2008 m. spalio 22 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 14
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 14, 2014 @ 1:48 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →