Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Nemunas – valstybės siena – Lietuvos pasienis

Pagal   /  2014 birželio 3  /  Komentarų nėra

„Vorutos“ žurnalistų Danos Buinickaitės ir Juozo Vercinkevičiaus pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadu, pulkininku Genadijumi KUZNECOVU.

„Vorutos“ žurnalistų Danos Buinickaitės ir Juozo Vercinkevičiaus pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadu, pulkininku Genadijumi KUZNECOVU. Pirmiausia, kada buvo įkurta Pagėgių pasienio užkarda, suformuoti kadrai?Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 –ųjų kovą, tų pačių metų spalį imta rūpintis užtikrinti Valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą – prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. 1990 m. lapkričio 19 d. pradėjus tarnybą tuomet įsteigtuose 64 pasienio postuose, tų pačių metų spalio 27 d. buvo įkurta Šilutės užkarda, kuriai pavaldūs buvo 3 postai – Rusnės, Pagėgių, Panemunės. Pagėgių užkarda įkurta 1990 metais lapkričio 23 dieną.

Siekiant tinkamai perskirstyti valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius bei jų saugomus valstybės sienos ruožus ir pasienio kontrolės postus tarp esamų ir naujai kuriamų dalinių, krašto apsaugos ministro 1994 m. balandžio 29 d. įsakymu įkurta Pagėgių pasienio policijos rinktinė, kuriai buvo pavesta Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos ruožo apsauga. Tuo metu rinktinę sudarė Vištyčio, Kybartų, Šakių, Viešvilės, Pagėgių bei Rusnės užkardos.

Kokį Valstybės sienos ruožą Jūsų rinktinė saugo, kaip jį apibūdintumėte?Pagėgių rinktinė – daugiausia užkardų turintis Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinys, saugantis 1/8-ąją dalį Lietuvos Respublikos, o nuo 2004 m. gegužės 1-osios – ir išorinės Europos Sąjungos sienos.

Valstybės sienos apsaugą sausumoje ir pasienio vidaus vandenyse 212,4 km ilgio sienos ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi nuo Skirvytės – Nemuno atšakos įtekėjimo į Kuršių marias (netoli Rusnės) iki Lieponos ir Karklės santakos (netoli Kybartų) užtikrina 7 užkardos: Kybartų, Lieponos, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų, Viešvilės, Pagėgių ir Vileikių.

Piliečių ir transporto priemonių praleidimas ir pasienio kontrolė vykdoma tarptautiniuose Kybartų APKP, Panemunės APKP, Ramoniškių APKP ( kuris šiuo metu veikia kaip dvišalis), Kybartų GPKP ir Pagėgių GPKP. Taip pat yra du tarptautiniai upių pasienio kontrolės punktai – Rusnės UPKP ir Jurbarko UPKP.

Didžiausia saugomo ruožo dalis eina upėmis – 196,9 km. Ruožą kerta 5 upės ir upeliai, 5 keliai ir vieškeliai, 7 tiltai ir 3 geležinkeliai.

Iš spaudos pranešimų tenka dažnai išgirsti apie Jūsų ruože sulaikomas cigarečių kontrabandas ir kitokius nelegalius sienos pažeidimus…

2005 metais iš visų sulaikytų 3 milijonų 394 tūkstančių neteisėtai į Lietuvą gabentų cigarečių pakelių Pagėgių rinktinės pareigūnai, saugantys sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, sulaikė 2 milijonus 596 tūkstančius pakelių.

Nors sulaikytų kontrabandininkų amžiaus vidurkis – 35 metai, vis didesnį susirūpinimą kelią augantis nepilnamečių nusikalstamumas pasienyje. VSAT Pagėgių rinktinės pasieniečiams už neteisėtą valstybės sienos perėjimą įkliuvo 11 nepilnamečių, net 50 buvo sulaikyti už įvairius pažeidimus pasienio ruože – buvimą be asmens dokumentų, vizos neturėjimą, kontrolės punktų taisyklių pažeidimą ir pan. Manoma, kad didžioji dalis tokių sulaikytų nepilnamečių atlikdavo kontrabandininkų žvalgų funkcijas.

Sieną su Rusija saugantiems pareigūnams įkliuvo ir 6 vadinamieji „ichtiandrai“ – nardymo kostiumais vilkintys kontrabandininkai, cigarečių dėžes plukdantys upe.

Kontrabandos gabenimą į Lietuvą ir toliau labiausiai sąlygoja ekonominiai veiksniai, ypač cigarečių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat nedarbo lygis pasienio rajonuose. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2005 – ųjų gruodį su Kaliningrado sritimi besiribojančioje Tauragės apskrityje bedarbių skaičius siekė 5,6 proc. nuo visų darbingų apskrityje gyvenančių žmonių. Lietuvos mastu šį regioną pagal nedarbo rodiklį lenkia tik Alytaus apskritis. Operatyvininkų duomenimis, būtent šioje apskrityje, prie sienos su Rusija, veikia kelios stambios ir keliasdešimt smulkesnių kontrabandininkų grupuočių. Turima duomenų, kad tarp jų atsirado ir tokių, kurios reketuoja kitas grupes. Pasitaikė atvejų, kai įtakingesnės grupės tiesiog atimdavo mažesniųjų iš Rusijos kontrabanda atgabentus cigarečių krovinius.

Kontrabandininkų veiklos pobūdis, kaip rodo įvykiai prie valstybės sienos, išliko toks pats – atsitiktiniais praeiviais ir žvejais apsimetę asmenys stebi pasieniečių užkardas, seka VSAT patrulių visureigius bei praneša apie jų judėjimą bendrininkams, žvalgo apylinkes, yra „apsiginklavę“ stebėjimo prietaisais bei radijo ryšio priemonėmis.

Kontrabandos organizavimu užsiimantys asmenys bando taikytis ir prie Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Sugriežtinus baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą akcizu apmokestinamų prekių gabenimą, kontrabandininkai ėmė gabenti smulkesnius, nors ir mažiau pelno nešančius, krovinius. Neabejojama, kad jie iš anksto apskaičiuoja nelegalaus krovinio vertę taip, kad sulaikius jo gabentojai būtų baudžiami tik administracine atsakomybe – bauda arba keliasdešimties parų areštu.

Kontrabandos organizavimu užsiimantys asmenys dalį savo nelegalaus pelno skiria greitiems, galingiems automobiliams, modernioms ryšio priemonėms įsigyti, samdo daugiau talkininkų, bando papirkti pareigūnus. Net ir netekę pareigūnų sulaikomų cigarečių, kontrabandininkai dažniausiai bet kokiomis priemonėmis bando toliau tęsti savo veiklą, kuri jiems paprastai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pastebėta, kad praėjusiais metais iš Rusijos Nemunu cigaretes gabenantys kontrabandininkai vietoj irklinių plaustų dažniau ėmė naudoti motorines valtis, stengdamiesi jų galingumu ir greičiu nenusileisti pasieniečių plaukiojimo priemonėms.

Pernai sieną su Rusija saugantys Pagėgių rinktinės pasieniečiai, stabdydami reikalavimui sustoti nepaklususius asmenis ir transporto priemones, 24 kartus buvo priversti panaudoti šaunamąjį ginklą, taip pat kelis kartus buvo susidurta su peiliais ginkluotais kontrabandininkais.

Dažniausiai kontrabandininkai į Lietuvą gabena žemesnės klasės cigaretes – įvairių rūšių „Prima“ ir „Saint George“, „Jing Ling“ „Bayron“, tačiau pasitaikė atvejų, kai gabenti ir brangesni rūkalai – cigaretės su „West“, „Prince“, „Marlboro“, „Winston“ prekiniais ženklais. Populiariausių cigarečių „Saint George“ pakelis Kaliningrado srityje kainuoja apie 50 – 60 lietuviškų centų, o pergabentas į Lietuvą pačiame pasienyje didesniais kiekiais brangsta iki maždaug vieno lito, šalies gilumoje gali kainuoti iki maždaug 1,6 lito. Tuo tarpu oficialiai rūkalais prekiaujančiose parduotuvėse ir prekybos centruose toks analogiškos klasės cigarečių pakelis kainuoja kiek daugiau nei 3 litus.

Be cigarečių kontrabandos, vis didesnį susirūpinimą kelia nelegalios migracijos užuomazgos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, lietuviams atsivėrė gerai išsivysčiusių Europos valstybių darbo rinkos, todėl Lietuvos Respublikos piliečio pasas tapo geidžiamas pirkinys dar tik siekiančių narystės

ES postsovietinių valstybių gyventojams. Turėdami tikslą patekti į gerą darbo užmokestį galinčias pasiūlyti Angliją, Airiją, kitas šalis moldavai bei ukrainiečiai atvyksta į Lietuvą, nusipirkdami klastotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus „tampa lietuviais“ ir toliau keliauja link užsibrėžto tikslo – gero atlygio už darbą. Dalis tokių „keliautojų“ į Lietuvą atvyksta teisėtai, tačiau kai kurie tai daro neteisėtai, pasinaudodami suklastotais dokumentais. Vis dažniau jų maršrutai veda iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities.

Šiemet sienos su Rusija ruožo apsaugos stiprinimas – viena prioritetinių VSAT veiklos sričių. Čia už Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšas bus statomos naujos ir rekonstruojamos jau esamos VSAT užkardos, diegiama techninė sienos stebėjimo ir apsaugos įranga, statomos specialios prieplaukos pasieniečių laivams, atnaujinama ir gausinama VSAT ginkluotė ir ekipuotė, ruošiamasi pirkti modernių plaukiojimo priemonių. Pirmieji žingsniai jau žengti – nupirkti didelio pravažumo keturračiai, išvystantys iki 117 kilometrų per valandą greitį, lengvai įveikiantys kalnuotas ir sunkiai pravažiuojamas vietoves bei sniego rogės galinčios pasiekti 170 kilometrų per valandą greitį. Jų techninės savybės leis artimiausiu metu kontroliuoti sieną ir ten, kur negalėtų eiti patrulis ar juo labiau – važiuoti pasieniečių visureigis.

Kokia „populiariausia“ prekė gabenama iš Karaliaučiaus krašto į Lietuvą, kaip keitėsi tų prekių turinys per šešiolika nepriklausomybės metų?

Absoliučią daugumą iš sulaikytų kontrabandinių prekių dabar sudaro cigaretės. Dažniausiai kontrabandininkai į Lietuvą gabena žemesnės klasės cigaretes – įvairių rūšių “Primą” ir “Saint George”, “Jing Ling” “Bayron”, tačiau pasitaiko atvejų, kai gabenami ir brangesni rūkalai – cigaretės su “West”, “Prince”, “Marlboro”, “Winston” prekiniais ženklais.

1993, 1994 m. klestėjo spalvotųjų metalų kontrabanda ( ypač vario), 1999-2001 metais neteisėtu būdu buvo gabenamas alkoholis ir cukrus, cigaretės, po 2000 m. ypač suklestėjo cigarečių kontrabanda, buvo fiksuojami ir gintaro kontrabandos atvejai. 2003 m., 2004 m., 2005 m. fiksuojami milijoniniai sulaikytų kontrabandinių cigarečių kroviniai. 2006 m., kaip ir 2005 m. absoliučią daugumą iš sulaikytų kontrabandinių prekių sudaro cigaretės. Būtent šios prekių kategorijos neteisėtas patekimas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kelia didžiausią susirūpinimą bei daro didžiausią ekonominę žalą valstybei. Kitų prekių – alkoholinių gėrimų, cukraus, kuro, vaistų ir pan., neteisėto gabenimo pavieniai atvejai fiksuojami pasienio kontrolės punktuose, tačiau tokių prekių gabenimas paprastai būna buitinio pobūdžio, t.y. gabenama savo asmeniniams poreikiams.

Ar yra kokie nors bendradarbiavimo ar veiklos ryšiai su kitoje sienos pusėje esančiais Rusijos pasieniečiais. Kaip tai galima būtų apibūdinti ?

Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos pasieniečiais vyksta nuolat ir turi didelį prevencinį poveikį, kadangi net ir operatyviai keičiantis informacija apie rengiamus ar jau vykstančius kontrabandinių prekių gabenimus per „žaliąja sieną“, be išankstinio pasirengimo, gerai vietovę kontroliuojančius kontrabandininkus sulaikyti sudėtinga, tačiau daugeliu atvejų pavyksta dezorganizuoti jų veiklą. Pastebima, kad abiejų šalių pasienio pareigūnai koordinuodami bei koreguodami tarpusavio veiksmus pasiekia žymiai didesnio veiklos efektyvumo, nei veikdami atskirai. Nuolat yra organizuojami planiniai Rusijos Federacijos bei Lietuvos Respublikos pasienio tarnybų atstovų susitikimai, kurių metu dažniausiai ir aptariama kriminogeninė padėtis saugomame pasienyje, tendencijos, iškylančios problemos, ieškoma jų sprendimo būdų, neišnaudotų rezervų, keičiamasi informacija apie įvykusius kontrabandinių prekių sulaikymus, operatyvine informacija apie kontrabanda užsiimančias grupuotes, jų veiklos taktiką bei strategiją.

Labai retoriškas klausimas – ko labiausiai trūksta Lietuvos sienos apsaugos tarnybai – kadrų, transporto, ar sekimo priemonių.?

Tikrai negalime įvardinti vieno kurio nors dalyko – reikalinga visuma. Saugodami valstybės sieną, Pagėgių rinktinės pareigūnai tarnyboje jau dabar naudojasi šiuolaikinėmis moderniomis technikos ir transporto priemonėmis: mobilia ir stacionaria optine vaizdo stebėjimo ir termovizorine naktinio matymo aparatūra, radijo ryšiu, mobiliais ir stacionariais radiacijos kontrolės įrenginiais, centralizuota VSAT informacine sistema, Interpolo duomenų baze, palydovine geografinės padėties nustatymo sistema (GPS), visureigiais „Land Rover“, „Mitsubichi“, kateriais ir motorinėmis valtimis, ginkluote, į pagalbą pasitelkiame tarnybinius šunis, neseniai mūsų automobilių parkas pasipildė devyniais naujais „Ford Mondeo“ automobiliais, keletu motorogių. Artimiausiu metu gausime keturračių motociklų, plaukiojimo priemonių. Be viso to reikia pareigūnų, kurie su tomis priemonėmis dirbtų. Šiuo metu Pagėgių rinktinėje trūksta daugiau nei 80 pareigūnų, ir deja vos ne kasdien sulaukiame prašymų atleisti iš tarnybos. Pareigūnai renkasi Lietuvoje geriau apmokamą darbą, arba keliauja į užsienį dirbti sunkų, tačiau pelningesnį darbą.

Tikimės, kad artimiausiu metu ES išorinė siena bus įrengta pagal visus Europos Sąjungos ir Šengeno priemonių plane numatytus reikalavimus: tai ir stebėjimo bokštai su modernia aparatūra, šiuolaikiškos, visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios užkardos, prieplaukos, signalizacinės sistemos ir t.t., kurios pagerins ir palengvins pareigūnų darbo sąlygas ir privers juos šiek tiek susimąstyti prieš rašant prašymą.

Įdomu būtų žinoti, kokie kriterijai nulemia, kad jauni piliečiai ateina tarnauti į Valstybės sienos apsaugą?

Pasirinkę mokslus VSAT Visagino pasieniečių mokykloje jaunuoliai įgyja profesinį išsilavinimą, taip pat jiems užskaitoma karinė tarnyba, besimokant mokama didžiausia, iš profesinių mokyklų Lietuvoje, stipendija, kursantai aprūpinami uniforma, bendrabučiu, o kas svarbiausia visi įdarbinami VSAT padaliniuose. Atlyginimas tik pradėjus dirbti nėra didelis, tačiau pareigūnams yra mokami maistpinigiai, kelionpinigiai, o nuo šių metų pradžios ir butpinigiai.

Neatmetama galimybė, kad yra jaunų piliečių, kurie ateidami tarnauti į Valstybės sienos apsaugą tikisi gauti papildomų pajamų ir ima tarnauti kontrabandininkams, tačiau tokių pareigūnų atžvilgiu imamės griežtų priemonių. Jeigu žmogus pasirinko pasieniečio profesiją, jis privalo tinkamai atlikti savo darbą ir pavyzdingai tarnauti valstybei.

Ar yra bendraujama su visuomene saugant Valstybės sieną arba kaip visuomenė padeda saugoti Valstybės sieną?

Pasieniečiai dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką, aplinkos apsaugos režimą, vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus sausumoje ir pasienio vidaus vandenyse. Pasieniečiai nuolat lankosi pas pasienio ruožo gyventojus, bendrauja su jais, dalina ir renka reikiamą informaciją, platina atmintines pasienio ruožo gyventojams, teikia reikiamą pagalbą. Ji ypač reikalinga pasienio ruožo gyventojams pavasarį ištvinus Nemunui žemupyje, taip pat yra atvejų, kai pasieniečiai, pasitelkę į pagalbą tarnybinį šunį, surado dingusį vaiką.

Visuomenė taip pat yra neabejinga valstybės sienos apsaugai, nors yra dalis pasienyje gyvenančių žmonių, kurie padeda ne pareigūnams, o kitoje barikadų pusėje dirbantiems kontrabandininkams.

Galima paminėti, kada Valstybės sienos apsaugos tarnautojams būna sunku…

Incidentai pasienyje su Rusija, kuomet pasieniečiai gaudo cigarečių kontrabandininkus, neretai panašūs į vaizdus iš karo fronto. Grumtynės sausumoje ir vandenyje, gaudynės ir šūviai į orą ar į sprunkančius kontrabandininkų automobilius, pareigūnų transporto ir plaukiojimo priemonių taranavimas, sulaikyti tūkstantiniai kontrabandinių cigarečių kroviniai, šimtais skaičiuojami pažeidėjai, kurie neretai būna įžūlūs, agresyvūs ir net apsiginklavę peiliais , per šaltį, lietų ir speigą nužingsniuoti kilometrai – tokia rinktinės pareigūnų tarnyba.

Įtemptoje kasdienybėje, įvykių verpetuose ir nepaliaunamoje kovoje pareigūnui sunku būna 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą….

Dėkojame už pokalbį.

Danos BUINICKAITĖS nuotr.

Nuo redakcijos. Dėkojame Pagėgių rinktinės Ryšių su visuomene specialistei Astai Šimkuvienei bei Pagėgių rinktinės vado pavaduotojui -štabo viršininkui pulkininkui leitenantui Rimui Cemnalianskiui, padėjusiems parengti šį pokalbį ir konsultavusiems redakciją visais rūpimais klausimais.

Dana Buinickaitė, Juozas Vercinkevičius, 2006 m. balandžio 18 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 3
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 3, 2014 @ 9:25 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →