Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Nauja Editos Barauskienės knyga apie humanizmo idealų pradininkus

Pagal   /  2014 birželio 7  /  Komentarų nėra

Priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė leidyklai įteikė romaną „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“.

Priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė leidyklai įteikė romaną „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“. Autorė tęsia istorinių romanų ciklą, skirtą lietuviškosios raštijos ir renesanso literatūros pradininkams Lietuvoje. Priminsime, jog 2007 metais išleistas romanas „Žodi, nekrisk ant akmens“ pašvęstas pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui. Knygynuose jį jau sunku aptikti.

Turime gerbti ir mylėti garsius tautos vyrus

Taip ragino rašytoja, pristatydama „Žodi, nekrisk ant akmens“ Gargžduose ir Šilutėje. Ir ne vien mylėti, bet ir vertinti jų nuveiktus darbus bei prisidėti prie jų atminimo pagarsinimo taip, kaip kas sugeba. Juk Mažvydas paliko labai daug – autorines ir išverstas krikščioniškas giesmes, laiškus ir svarbiausia lietuvišką pradžiamokslį „Katekizmo prasti žodžiai“.

– Medžiaga, reikalinga Katekizmui, buvo kaupta iš daugelio šaltinių, – ano meto realijas paaiškina romano autorė, – bet Mažvydui buvo lemta pradžiamokslį baigti ir pateikti jį tikintiesiems lietuviškai. Jis, kaip ir Abraomas Kulvietis ar Stanislovas Rapolionis, buvo pirmieji humanizmo idėjų platintojai Lietuvoje. Apie Kulviečio Vilniuje įsteigtą poetų akademiją šiek tiek tada rašiau romane, bet to maža, kad atskleistume šio ypač veiklaus, išsilavinusio ir lietuvybę uoliai skatinusio teisės daktaro ir teologijos magistro asmenybę. Beje, juo domėjausi ir apie jį rinkau istorinius duomenis jau gal visas dešimtmetis, ir teksto daug buvo parašyta, kai ėmiausi Mažvydo. Tad ir „Žodis…“ pirmiau išvydo šviesą ir pasiekė skaitytojus.

Šia proga straipsnio autorė nori priminti, jog romaną apie Mažvydą itin šiltai sutiko šilutiškiai. Jo pristatyme dalyvavo ne tik Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai. Romano autorei Editai Barauskienei pagerbti laiko rado Šilutės rajono savivaldybės pirmieji asmenys.

16 amžiuje Vakaruose prasidėjęs aktyvus reformacijos judėjimas greitai susilaukė atgarsio ir Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Reformacijos veikėjai rūpinosi kuo plačiau skleisti Šventąjį Raštą, Karaliaučiaus universitete buvo paskirta keletas stipendijų lietuviams studentams. Tarp pirmųjų šio universiteto profesorių buvo lietuviai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.

– Humanizmo epocha savo idėjomis mane seniai žavi, – tęsia Edita, rodydama didžiulę krūvą rankraščių, išrašų, spausdinių lietuvių, vokiečių ir kitomis kalbomis. Šimtai istorinių šaltinių peržiūrėta, sukaupta ir panaudota rašant romaną „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, kuriame atskiras skyrius paskirtas Abraomo bendraamžiui ir bendraminčiui Stanislovui Rapolioniui iš Rytų Aukštaitijos.

– Taip dabar nusprendžiau, – patikslina Edita, anksčiau turėjusi ketinimų atskirai išleisti dvi knygas.

Kas tas Kulvietis?

Mokykliniuose vadovėliuose jo vardas paminimas aiškinant Renesanso epochos literatūrą. Gimė apie 1510 m. Kulvoje (Jonavos r.). Studijavo Krokuvos, Liuveno (ir dabar čia veikia katalikiškas universitetas) bei kituose žymiausiuose Europos mokslo centruose. Apgynęs teisės mokslų daktaratą ir gavęs karalienės Bonos sutikimą, Kulvietis Vilniuje įsteigė trikalbę (lotynų, graikų ir hebrajų) aukštesniąją evangelikų-liuteronų mokyklą, kurioje 1539-1542 metais mokėsi 60 bajoraičių ir jaunuolių iš miestelėnų luomo. Jie buvo ruošiami studijoms Vakarų Europos universitetuose. Tokia mokykla jau veikė Paryžiuje ir dar viena kita Šveicarijoje. Nauja filosofinių minčių ir atradimų epocha reikalavo naujų stiprių asmenybių joms įgyvendinti. Pirmiausia buvo siekta Šventąjį Raštą išversti į nacionalines kalbas ir platinti jį vis naujuose kraštuose.

– Tai istoriniai archyviniai faktai, o visas romano veiksmas – mano vaizduotė ir išmonė. Kaip ir rašydama apie Martyną Mažvydą, laikiausi to meto įvykių chronologijos, visuomenės gyvenimo nuostatų, – toliau aiškina Edita apie naujojo romano rašymą. – Kulviečio (lot. Culvensis) biografinių duomenų daugiau išlikę. Žinoma jo gimimo vieta ir data, buvo kilęs iš bajorų, mirė 1545 m. birželio 6 d. Palaidotas šalia Kulvos miestelio esančiame kalnelyje. Toje vietoje pastatytas aukštas obeliskas-smailė. Ant jo užrašas lotynų ir lietuvių kalbomis byloja, jog iš čia buvo kilęs graikų kalbos profesorius Abraomas Kulvietis ir manoma čia jis palaidotas. Pirmojo pasaulinio karo metais tame kalnelyje iškastuose apkasuose aptikti mūrijimai.

Katalikų bažnyčios persekiojamas už reformacijos ir protestantizmo (liuteronybės) idėjų skelbimą A. Kulvietis buvo priverstas išvykti į Karaliaučių. Laikomas vienu šio universiteto steigėjų, čia ėjo profesoriaus pareigas. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir psalmių. Grįžęs į Vilnių sakė protestantiškos dvasios pamokslus, disputavo su katalikais, savo pažiūras išdėstė karalienei Bonai adresuotame „Tikėjimo išpažinime“. Manoma, jog karalienė palaikė idėją steigti trikalbę mokyklą. Kulviečio bibliotekoje buvo daug universalaus turinio knygų.

Tokia turtinga asmenybė Editos fantazijai leido įprasminti to meto gyvenimą ryškiomis spalvomis ir vaizdais. Autorė prisipažįsta, jog teko spręsti labai sunkią temą. Kulvietis – istorinė asmenybė, todėl buvo būtina laikytis tos epochos nuostatų. Lietuva – katalikiškas kraštas, tačiau tuo metu į jį veržte veržėsi protestantizmo idėjos, todėl suprantamas vyskupų pasipriešinimas. Tokie žmonės, kaip Kulvietis, Zablockis, Rapolionis, daug kuo rizikavo, nes Vakarų Europoje dėl religijos netgi kraujo buvo pralieta.

Kada sulauksime naujos knygos?

– Jaučiau itin atsakingą misiją prisiėmusi, – susimąsčiusi tęsia Edita. – Nežinau, kaip mano knygą sutiks skaitytojai, kaip ją vertins. Dėl romano apie Mažvydą leidybos labiau rūpinausi. Dabar lyg ir ne taip svarbu, kada naujoji knyga pasirodys. Didžiausias mano noras, kad ji pasiektų ir tų Lietuvos vietovių, iš kur kilę Kulvietis ir Rapolionis, skaitytojus.

Apie romaną palankiai jau yra atsiliepęs recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. O prieš kurį laiką Gargžduose viešėjusi „Versus aureus“ leidyklos redaktorė Margarita Lankutytė-Dautartienė informavo straipsnio autorę, jog romanas „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ numatytas šiais metais išleisti.

– Tai ypatinga knyga, ir mes džiaugiamės, jog autorė ją patikėjo mūsų leidyklai. Be abejo, jos pasirodymas būtų dovana skaitytojams jubiliejiniais Lietuvos 1000-mečio metais. Manau, Kultūros ministerija neatsisakys tokio projekto. Galbūt ir rajonas kiek nors parems Garbės pilietės naujojo romano leidybą. Juk ne kiekvienas rajonas vertas turėti tokią kūrybingą asmenybę, – kalbėjo Margarita.

Skaitytojams ir man taip pat rūpi sužinoti, kodėl romaną autorė pavadino „Amžinasis keleivis…“? Edita Barauskienė ilgai neieško paaiškinimo, nes biografiniai duomenys patvirtina, jog Kulvietis visą gyvenimą praleido ant ratų. Iš pradžių studijos Krokuvoje, paskui Liuveno, Vitenbergo, Leipcigo, Sienos universitetuose. Grįžęs su mokslininko diplomu rankose kelerius metus praleidžia Vilniuje. Dėl persekiojimo už reformacijos idėjų skleidimą buvo priverstas išvykti į Karaliaučių. Prieš mirtį grįžo į Lietuvą tvarkyti motinos ūkio reikalų.

Jo mirtimi baigiamas romanas. Šiek tiek apibendrinimų bus epiloge.

Aldona Vareikienė, „http://www.gargzdai.lt/?lt=1236603635“, 2009 m. kovo 10 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 7
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 7, 2014 @ 2:23 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →