Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Mindaugas valdė ir Mažąją Lietuvą

Pagal   /  2014 birželio 6  /  Komentarų nėra

Pagrindinė ir didžiausia Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas užsienio valstybių politikams tai tik vokiečių žemė, kurioje rusai įsikūrė karinį forpostą.

Pagrindinė ir didžiausia Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas užsienio valstybių politikams tai tik vokiečių žemė, kurioje rusai įsikūrė karinį forpostą. Mūsų valdžios vyrai orientuojasi gėreliau, jie žino, kad čia gyvenę prūsai ir lietuviai, išėjo pirmosios lietuviškos knygos. Deja, jie pabrėžia, kad to per maža kokių nors interesų šiame krašte reiškimui. Kai vokiečių žurnalas “Der Spiegel” paklausė tuomet dar einančio prezidento pareigas A.Brazausko, kaip jis vertina S.Lozoraičio ambicijas gauti Karaliaučiaus anklavą, A.Brazauskas išdėstė, kad kažkada ten gyventa ir lietuvių, tačiau lietuvių valstybės Karaliaučiuje nebuvo. O štai Odesa kadaise priklausė Lietuvai, bet dėl jos lietuviai pretenzijų neturi (Tik darbas gelbsti Tėvynę // Der Spiegel, 1993, Nr. 6, p. 154–158). Praėjo dveji metai, jau baigiasi Postdamo konferencijos nutarimų terminai, tačiau lietuvių politikų Karaliaučiaus krašto praeities pažinimo lygis liko, deja, nepakitęs…

Istorija yra prasminiais ryšiais susijusių faktų visuma. Jie egzistuoja nepriklausomai, ar juos pripažįstame, ar ne. Tačiau žinodami istorijos faktus, juk galime jai remtis, savo pozicijas sustiprinti. Norėdama politikams padėti rasti istorinių argumentų, Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) ėmėsi rengti Mažosios Lietuvos XIII-XX a. dokumentų rinkinį. Nors dar vis neturime lėšų funkcionuoti, nei šiam rinkiniui sudaryti bei išleisti (lietuvių ir kitomis kalbomis), savo darbą dirbame. Jums pristatome karaliaus Mindaugo dovanojimo aktą. Šio akto atsiradimo priežastys ir aplinkybės tokios.

XIII a. pradžioje lietuvių žemių šiauriniame pasienyje (latvių teritorijoje) įsikūrė vokiečių Kalavijuočių ordinas (Fratres Militiae Christi), o pietvakariniame pakraštyje (prūsų teritorijoje) – vokiečių Kryžiuočių ordinas (Ordo Domus Sanctae Mariae Teutonicorum). 1236 metų rugsėjį kalavijuočiai surengė pirmąjį kryžiaus žygį prieš lietuvius. Grįžtantiems grobikams lietuviai pastojo kelią ties Šiauliais ir visiškai juos sumušė – grįžo vos kas dešimtas Ordino karys. Po šio pralaimėjimo kalavijuočiai įsijungė į Kryžiuočių ordiną, tapo jo autonomine šaka ir gavo Livonijos ordino vardą (pietiniai kryžiuočiai, reikalui esant, buvo vadinami Prūsijos ordinu).

Norėdami nušalinti nuo valdžios Didįjį Lietuvos kunigaikštį Mindaugą, jo brolėnai Tautvilas su Erdvilu ir jų dėdė Vykintas 1251 m. susidėjo su Livonijos ordinu ir net bandė paimti jį Vorutos pilyje. Siekdamas išardyti savo priešininkų sąjungą, Mindaugas pasiūlė Livonijos ordinui taiką. Livonijos magistras iškėlė Mindaugui sąlygą pasikrikštyti. Apsikrikštijęs, Mindaugas su magistru pasiuntė į Romą pasiuntinius pareikšti ištikimybę popiežiui ir prašyti karališkosios karūnos. Popiežiaus sutikimas netrukus buvo gautas (1251 m. liepos 17 d.), tačiau dėl Rygos arkivyskupo intrigų karūnacija įvyko po dvejų metų, 1253 metais.

Livonijos ordinui už pagalbą Mindaugas turėjo užrašyti dalį jam pavaldžių žemių. Tarp dovanotų žemių atsidūrė ir Mažosios Lietuvos žemės Nadruva su Skalva. Mindaugo dovanojimo aktai teikė kryžiuočiams tik formalią teisę valdyti užrašytąsias žemes – jas dar reikėjo užvaldyti. Šių žemių gyventojai, vadovaujami savo vadų, atkakliai priešinosi vokiečių atėjimui. 1260 m. liepos 13 d. lietuvių kariuomenė sutriuškino Livonijos ordino ir jų talkininko Prūsijos ordino kariuomenę. Prieš kryžiuočius sukilo pavergtieji prūsai. Latviai ir estai. Tuomet Mindaugas (1261 m. pradžioje) viešai nutraukė santykius su Livonijos ordinu ir jo dovanojimo aktai neteko galios. Beje, daugelis istorikų šiuos aktus laiko Livonijos ordino falsifikatais, kuriais Ordinas norėjęs pagrįsti savo teisę į lietuvių žemes.

Tačiau bet kuriuo atveju šie aktai yra įrodymas, kad minimais metais tos žemės buvo Mindaugo valdžioje.

Jūsų dėmesiui pirmą kartą pateikiame ganėtinai pilną 1253 m. Mindaugo dovanojimo akto tekstą lietuvių kalba.

Mindaugas, iš Dievo maloningumo karalius Lietuvos etc. (Kadangi) Dievo malonės įkvėpimui veikiant per mylimųjų Kristuje Teutonų namų Livonijoje magistro ir brolių patarimą esame pašaukti iš pagonybės tamsybių į Jėzaus Kristaus Bažnyčios šviesą bei atgimdyti per krikšto vandens malonę, o švenčiausiasis mūsų tėvas ir viešpats Innocentius papa IV priskirdamas asmenį, karalystę ir visus mūsų turtus apaštalų sosto jurisprudencijai ir protekcijai, savo autoritetu mus vainikavo karaliumi visos Lietuvos (…) kad pajėgtume galinga ranka numalšinti tikėjimo priešininkus bei maištaujančius mūsų karalystėje yra būtina aukščiau minėtų magistro ir brolių pagalba… (Nors) Kaip žinoma, to brolių ir ordino kariuomenė yra įsteigta prieš tikėjimo ir bažnyčios maištininkus ir jie yra pasiruošę be ypatingų įpareigojančių sąlygų… teikti savo pagalbą… suderinus su mūsų didikais, suteikiame jų namams… žemiau išvardintas žemes… žemių pavadinimai yra šie: pusė Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos… visą Karšuvą, visą Nadruvą… Šiam reikalui paliudyti, šį laišką patvirtiname mūsų antspaudu.

Sudaryta Lietuvoje, mūsų kurijoje, Viešpaties metais MCCLIII liepos mėnesį.

(Iš lotynų kalbos vertė Henrikas Naumovičius)

Truputis originalo:

Mindowe, Dei gratia rex Lettowiae etc… Innocentius papa quartus…auctoritate sua nos fecit coronary in regem totius Lettowiae… Nomina autem terrarum sunt haec… Nederowe totum… Datum in Lettowia in curia nostra, anno Domini MCCLIII, mense Julio.

1253 m. rugpjūčio 21 d. popiežius Inocentas IV patvirtino šį karaliaus Mindaugo dovanojimą.

Mindauginės Lietuvos žinovas istorikas Edvardas Gudavičius iš 1253 metų Mindaugo dovanojimo akto daro tokią išvadą: “Sunku pasakyti, koks buvo Mindaugo valdžios pobūdis, bet aišku viena: ta valdžią jis turėjo ir Livonijos ordinas buvo priverstas ją pripažinti, norėdamas gauti šią donaciją”. Mes pridursime dar: ne šiaip sau, be pagrindo, Lietuvos didieji kunigaikščiai Algirdas, Kęstutis, Vytautas laikė Mažosios Lietuvos žemes savomis. Nelaiko jų savomis tik postsovietinės Lietuvos vadovai.

Vytautas Šilas, Vilnius, 1995 m. kovo 18 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 6
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 6, 2014 @ 11:25 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →