Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Meilės Bitėnams pilnas gyvenimas

Pagal   /  2014 gegužės 1  /  Komentarų nėra

Virš mūsų plevendamas atminties sparnas minkštame šešėlyje priglaudžia dažniausiai kuklius bendražygių nuopelnus, o drauge praleistos valandos tampa mūsų nuosavybe. Jau žinome, kad likusią savo gyvenimo dalį eisime paskui jų padarytus darbus, kurie papildys mūsų siekius, atvers tautos gelmių suvokimo prasmę.

Virš mūsų plevendamas atminties sparnas minkštame šešėlyje priglaudžia dažniausiai kuklius bendražygių nuopelnus, o drauge praleistos valandos tampa mūsų nuosavybe. Jau žinome, kad likusią savo gyvenimo dalį eisime paskui jų padarytus darbus, kurie papildys mūsų siekius, atvers tautos gelmių suvokimo prasmę.

Girdėdami praeityje užgęstančio laiko virpėjimą, dėkojame tiems, kurių dėka galėjome nušluostyti dulkes nuo mūsų būties paveikslo, nors kartais tas istorijos suskaldytas vaizdinys būna aštresnis už veidrodžio šukę. Stovėdami prie ką tik supilto žemės kauburėlio Baisogalos kapinėse, skaudžiai pajuntame atsivėrusią praeities žaizdą. Čia vienas prie kito rikiuojasi Šarauskų šeimos kapai, deja, ne visų. Velionio Algirdo Šarausko paskutinis noras amžinam poilsiui prisiglausti savo tėvo gimtinės žemėje turi prasmę. Istorinės negandos neleido iškiliam Lietuvos karininkui Juozui Šarauskui pasirinkti kapo. Pagal nerašytą garbės kodeksą tą padarė sūnus, ateidamas į tėvo vietą.

1894 m. Baisogalos valsčiaus, Komariškių vienkiemyje gimė velionio Algirdo Šarausko tėvas J. Šarauskas, nuėjęs sudėtingą Nepriklausomos Lietuvos karininko kelią. Karo tarnybą pradėjo mobilizuotas į caro armiją. Dalyvavo kare su vokiečiais Vilniaus, Gardino bei Suvalkų gubernijose, netoli Punios buvo sužeistas, pagijęs mokėsi Maskvos karo mokykloje, po to vėl pateko į frontą. Nuvykęs į Voronežą, kartu profesoriumi Jonu Jablonskiu išvertė į Lietuvių kalbą rikiuotės statuto terminus. Šis darbas vėliau labai pravertė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Grįžęs į Lietuvą, J. Šarauskas paskiriamas Kėdainių srities apsaugos viršininku, vadovauja savanorių būriams pirmose nepriklausomybės kovų Kėdainių kautynėse. Po kurio laiko J. Šarauskas paskiriamas Kėdainių karo komendantu. Šias pareigas ėjo iki prasidedant kovoms su lenkais. Pasibaigus kovoms, pasiunčiamas į aukštesniuosius karininkų kursus, juos baigęs paskiriamas į Lietuvos vyriausiąjį štabą operacijų skyriaus viršininko padėjėju. 1923 m. Juozas Šarauskas dalyvauja Klaipėdos sukilime. Nuo to laiko artimai bendrauja su Martyno Jankaus šeima. 1929 m. paskiriamas kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Šias pareigas ėjo iki pat lemtingų 1940-ųjų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, pulkininkas J. Šarauskas paskiriamas Karo muziejaus viršininku. 1941 m. balandžio pabaigoje suimamas, o birželio 26 d. drauge su kitais aukštais Lietuvos karininkais sušaudytas Červenės miške.

Algirdas Šarauskas gimė 1923 m. gegužės 22 d. Kaune, Nepriklausomos Lietuvos karininko, Skautų sąjungos vyriausiojo skautininko, pulkininko Juozo Šarausko šeimoje. 1941 m. baigė M. Pečkauskaitės vardo gimnaziją. Nuo 1936 m. skautas. 1939 m. vasarą kaip jūrų skautas dalyvavo jaunimo darbo talkose, pritaikant Šventosios uostą laivybai. 1949 m. baigė Kauno Valstybinio Universiteto Statybos fakultetą. Dirbo statybos inžinieriumi įvairiose statybinėse organizacijose Kaune, paskutinėje darbovietėje – „Drobės“ fabrike – išdirbo 35 metus ( iki 1995 m.). Ankstyva tėvo netektis visam gyvenimui sieloje paliko randą. Sovietinės okupacijos metais neretai pašnibždomis tekdavo ištarti savo pavardę, ką jau bekalbėti apie ant lūpų sustingusius atsiminimus. Tačiau Algirdas Šarauskas tyliai tvarkė šeimos archyvą, atsiradus progai muziejininkams ar istorikams padovanodavo retą prieškario fotografiją ar žiupsnį atsiminimų. Visas šio kuklaus žmogaus gyvenimas buvo pilnas meilės Bitėnams, Rambynui, Mažajai Lietuvai. Martyno Jankaus muziejaus ekspozicijos dalis, atspindinti Nepriklausomos Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūrinius ryšius, yra parengta naudojantis Algirdo Šarausko asmeninio archyvo nuotraukomis, dokumentais, laiškais, prisiminimais. Kol leido sveikata, ne kartą lankėsi Bitėnuose, nes jautė pareigą ir pasišventimą paviešėti Mažosios Lietuvos patriarcho gimtinėje, kurioje lankydavosi dar prieš karą.

Juozo ir Sofijos Šarauskų šeima artimai bendravo ne tik su Martynu Jankumi, bet ir su jo vaikais ir vaikaičiais. Algirdo Šarausko išsaugoti Tėvynės ilgesio kupini Ezės Jankutės laiškai, rašyti jo motinai Sofijai Šarauskienei, verti atskiro tyrinėjimo. Prieškaryje Šarauskai dažnai lankydavosi Bitėnuose, Martynas Jankus, radęs progą, pasisvečiuodavo Kaune. 1939 m. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, M. Jankus kurį laiką buvo prisiglaudęs Šarauskų namuose. Sovietiniais metais, kol pateko į Martyno Mažvydo bibliotekos retų rankraščių skyrių, Algirdo Šarausko bute buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“. Iškilaus Lietuvos karininko sūnui Algirdui Šarauskui buvo lemta tyliai ir ramiai, tarsi likimo užburtam vaidilai, saugoti snaudžiantį garbingų Lietuvos žmonių atminimą. Ar mes, likę šiapus amžinybės kranto, turėsime laiko ir jėgų tą atminimą pažadinti…

Eva Jankutė, Birutė Žemgulienė, Giedrė Skipitienė, 2006 m. liepos 2 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 1
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 1, 2014 @ 4:26 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →