Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Mažosios Lietuvos prezidentą Martyną Jankų pagerbė ir Lietuvos Prezidentas

Pagal   /  2014 gegužės 17  /  Komentarų nėra

Maždaug per 10 kilometrų nuo Tilžės (Sovetsko), Bitėnuose įsikūrusiame muziejuje rugpjūčio 8 d. paminėtos garsaus lietuviškų knygų spaustuvininko ir leidėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.

Maždaug per 10 kilometrų nuo Tilžės (Sovetsko), Bitėnuose įsikūrusiame muziejuje rugpjūčio 8 d. paminėtos garsaus lietuviškų knygų spaustuvininko ir leidėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.

Renginio “Sueiga pas Martyną Jankų” globėjas – Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, kuris atvyko su žmona bei keliais patarėjais.

Iš Bitėnų platinta caro žandarų persekiojama lietuviška spauda

Bitėnai – Lietuvos kaimas, priklausantis Pagėgių savivaldybei. Į istoriją jis įrašytas dėl to, 1892 m. ten pradėjo veikti Martyno Jankaus spaustuvė, nuo 1999 metų paversta muziejumi. Dabar M.Jankaus muziejaus direktorė yra Giedrė Skipitienė.

Šis kaimas yra lietuviško žodžio skleidėjo M. Jankaus, mirusio 1946 m. Vokietijoje, tėviškė. Jis gimė 1858 metais, kai Bitėnus bei visą Mažąją Lietuvą valdė vokiečiai, o kitą mūsų šalies dalį, vadintą Didžiąja Lietuva (su Vilniaus ir Kauno gubernijomis), – rusai. Po lietuvių bei lenkų sukilimo caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis.

Devyniolikto amžiaus viduryje kaime buvo 86 sodybos, apie 500 gyventojų vertėsi įvairiais amatais. Bitėnuose atsirado pirmasis visoje Lietuvoje lietuviškas vaikų darželis, veikė restoranas, kuriame buvo ir jaunimo centras.

Vokiečių valdomas kraštas palei Nemuną, lietuvininkų žemė, buvo gerokai laisvesnis, todėl lietuvininkas M.Jankus pastatė spaustuvę, kurioje ėmė spausdinti knygas ir laikraščius lietuvių kalba. Visus leidinius iš to krašto į Didžiąją Lietuvą slapta gabeno ir platino knygnešiai, ir ne vienas, caro žandarų sučiuptas, atsidūrė Sibire.

Būdamas profesionalus spaustuvininkas, Bitėnuose iki 1904 metų (iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo) jis atspausdino daug knygų bei laikraščių lietuvių kalba, leido “Aušrą” bei “Varpą”.

Jis paskatino garsų filosofą Vydūną skelbti savo kūrinius, kartu su šiuo žmogumi M.Jankus kvietė visus švęsti Joninių ant Rambyno kalno. Tik dėl to daug kas per Jonines iki šiol važiuoja prie Rambyno švęsti šios smagios vidurvasario šventės.

1923 metais Klaipėdos krašto lietuviai sukilo prieš vokiečius, ir M.Jankus buvo vienas iš šio sukilimo vadovų. Po šio įvykio Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Nuo to laiko M.Jankus buvo vadinamas Mažosios Lietuvos prezidentu, pas jį lankydavosi daug garsių žmonių iš Didžiosios Lietuvos ir pasirašydavo Amžinojoje Rambyno kalno knygoje.

Po Antrojo pasaulinio karo jis pasitraukė į Vokietiją, bet buvo labai senas ir ligotas, tad netrukus mirė. 1993 m jo palaikai iš Vokietijos pargabenti į gimtinę bei perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva” puoselėja savo krašto tradicijas

Lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva” atkurta 1989 metais Klaipėdoje. Bendrijos skyriai veikia Šilutėje, Tauragėje, Kaune, Vilniuje, Palangoje ir Kretingoje.

Mažosios Lietuvos tradicijas menantys žmonės siekia supažindinti kitų šalies regionų gyventojus su Panemunės bei Klaipėdos krašto senųjų gyventojų kultūra, istorija, paveldu ir padėti tai išsaugoti. Šiandien bendrijai vadovauja Rūta Mačiūnienė.

Bendrija rengia tradicines šventes, išvykas, talkas, koncertus, Mažosios Lietuvos istorijos specialistai skaito paskaitas apie savo kraštą. Šis kraštas senų senovėje buvo vadinamas Skalvija, o jo gyventojai – skalviais.

Iš šio krašto kilęs ir garsus filosofas Emanuelis Kantas.

Sueigos pas Martyną Jankų globėjas buvo Lietuvos Prezidentas

Jei žmonės gyventų labai ilgai, rugpjūčio 7 dieną knygų leidėjui M.Jankui būtų sukakę 145 metai. Pagėgių savivaldybė, M.Jankaus muziejus, bendrija “Mažoji Lietuva”, laikraštis “Šilokarčema”, norėdami pagerbti šį žmogų, surengė įspūdingą šventę.

Sueigai M.Jankaus muziejaus kiemelyje vadovavo muziejaus direktorė G.Skipitienė.

Prie atstatyto spaustuvės pastato plevėsavo žalios, baltos ir raudonos spalvos – Mažosios Lietuvos – vėliava.

Į Bitėnus atvažiavo daug leidėjų, žurnalistų iš Lietuvos bei Kaliningrado srities, dalyvavo ir “Trakų žemės” laikraščio leidėjas J.Vercinkevičius su žurnalistais.

Apie M.Jankaus vietą visos Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijoje kalbėjo muziejaus vadovė, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis. Respublikos Prezidento patarėjos D.Kutraitės žodžiais, M.Jankus – žmogus, darantis įtaką mums net ir tada, kai jo nebėra.

Istorijos ir kultūros temomis kalbėjo Seimo narė K.D.Prunskienė, bendrijos “Mažoji Lietuva” pirmininkė R.Maciūnienė, tėvą prisiminė vienintelė likusi leidėjo vaikaitė Ieva Jankus iš JAV (dabar gyvena Klaipėdoje), istorikai prof. D.Kaunas,V.Almonaitis ir kiti.

Susirinkę žurnalistai paskelbė manifestą, kad dirbdami žurnalistų darbą bus pilietiški ir ištikimi žmogaus vertybėms bei visi pasirašė Amžinojoje Rambyno kalno knygoje, kuri sveria 22,5 kg be aptaisų.

Ant Rambyno kalno Prezidentui buvo iškilęs pavojus

Ant Rambyno kalno, stačiame Nemuno šlaite, buvo uždegtas aukuras, nuaidėjo patrankų salvės: už Lietuvą, už Prezidentą, už žiniasklaidą. Atvyko ir Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su žmona bei keliais patarėjais. Šalies vadovas pabrėžė, kad atvyko nusilenkti Martynui Jankui: “Kiekvienas vaikas, čia atvežtas, te pajunta, kuo alsuoja ši žemė. Mums reikalingas tautinis orumas, kad juo papuoštume Europą, eidami į jos Sąjungą”. Prezidentas padėkojo M.Jankaus muziejaus direktorei G.Skipitienei, pavadindamas ją “šio krašto šviesuliu”, nes be jos Bitėnuose nebūtų tokių renginių, neišliktų ir istorinis paveldas.

Beje, tenka papasakoti, kad šventės vos nesugadino sprogmuo, veikiausiai – Antrojo pasaulinio karo mina, kyšanti iš smėlio netoli aukuro. Tiesa, prieš tai Prezidento apsaugoje esantys specialistai buvo kruopščiai apžiūrėję visą Rambyną. Ji kažkaip atsirado beveik po Prezidento kojomis.

Tenka prisipažinti, kad “Trakų žemės” ir Trakuose leidžiamo “Vorutos” laikraščio leidėjas bei žurnalistai stovėjo už Prezidento ir jo žmonos nugarų. Kai apsaugos vyrai staiga apsupo garbingus svečius ir nuvedė juos iš pavojingos vietos, trakiečių grupė gerokai pasibaimino, nes suprato, kad pavojus grėsė ir jiems.

Ir apie Bitėnus, ir visoje Mažojoje Lietuvoje žmonės yra tikri savo krašto patriotai, todėl į spaudos atstovų “Sueigą pas Martyną Jankų”susirinko daug vietos gyventojų. Jie kartu su svečiais iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ant Rambyno kalno klausėsi šalies vadovo ir kitų pranešėjų kalbų, padėjo gėlių ant M.Jankaus bei Vydūno kapų kalno papėdėje esančiose kapinaitėse.

Vakare M.Jankaus muziejaus kiemelyje surengtoje šventėje dalyvavo ir Jo Ekscelencija Prezidentas R.Paksas su žmona Laima. Jie taip pat apžiūrėjo vienintelę Lietuvoje paveikslų galeriją po atviru dangumi. Paveikslus medinėse lentose tapė specialiai į Bitėnus atvykę 5 dailininkai. Jų paveikslai liko prie muziejaus.

Už viešnagę nuostabioje Panemunėje dėkojame Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės laikraščio “Šilokarčema” redaktorei Kristinai Toleikienei.

Jonas Počepavičius, 2003 m. rugpjūčio 16 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 17
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 17, 2014 @ 2:04 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →