Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Mažosios Lietuvos muzikos kritika

Pagal   /  2014 birželio 4  /  Komentarų nėra

Muzikos kritika Mažojoje Lietuvoje pradėjo rastis XIX a. Žymiausi muzikos kritikai dirbo Karaliaučiuje.

Muzikos kritika Mažojoje Lietuvoje pradėjo rastis XIX a. Žymiausi muzikos kritikai dirbo Karaliaučiuje. Vienas pirmųjų profesionalių kritikų, daug rašęs įvairiais muzikinės kultūros klausimais (daugiausia į “Hartungo laikraštį”, /”Hartungschen Zeitung”/), buvo F. Raabė, pirmąsias reikšmingas publikacijas paskelbęs 1833 m.: recenzijos apie Schneiderio oratoriją “Pasaulinis teismas” (“Das Weltgericht”) ir E. Sobolevskio operą “Veleda”.

Muzikos kritikos srityje Karaliaučiuje produktyviai dirbo R. G., L. Köhleris, E. Sobolevskis, C. Bernekeris, F. A. Gottholdas, G. Dömpke.

Buvusio fortepijono ir muzikos teorijos pedagogo, Karaliaučiaus operos kapelmeisterio, tiesiogiai susidūrusio su muzikos praktika, L. Köhlerio straipsniai muzikinio gyvenimo temomis rodė jo puikų estetinį bei meninį išsilavinimą. Jo straipsniai iš fortepijoninės muzikos istorijos, parengti ir išleisti senųjų fortepijono muzikos kompozitorių leidiniai, lėmė senosios fortepijoninės muzikos atgimimą Rytų Prūsijoje. Būdamas ištikimas “vagneristas”, jis ypač daug rašė apie R. Wagnerio muziką. Su L. Köhlerio mintims ir R. Wagnerio muzikos aukštinimu nesutiko kritikas E. Sobolevskis. Tokia poziciją jis išdėstė straipsnyje “Reakcionieriški laiškai” (“Reaktionären Briefe”), išspausdintame “Rytprūsių laikraštyje” (“Ostpreuβischen Zeitung”). E. Sobolevskio muzikos kritiko darbus spausdino net garsūs Vokietijos leidiniai: “Naujasis muzikos žurnalas” (“Neue Zeitschrift für Musik”), “Naujasis Berlyno muzikos laikraštis” (“Neue Berliner Musik-Zeitung”) ir kt.

Mažosios Lietuvos muzikos kritikos ir mokslo kontekste vertingi yra F. A. Gottholdo straipsniai, aptariantys liaudies dainas, instrumentus, bažnytines giesmes. Vienas jų – “Apie kankles ir lietuvių liaudies melodijas” (“Über die Kanklys und die Volksmelodien der Litthauer”, 1847 m. išspausdintas Karaliaučiaus leidinyje “Neue Preussische Provinzial-Blätter”). F.A.Gottholdo straipsnis “Bandymas apie muzikos imitaciją, kanoną ir fugą” (“Versuch über die musikalische Nachahmung, den Kanon und die Fuge”) padėjo daugeliui suprasti senąją bažnytinę muziką, jos kūrimo dėsnius.

1863 m. pradedamas leisti pirmasis ir vienintelis Karaliaučiaus periodinis muzikinis leidinys “Šiaurės Vokietijos muzikos laikraštis” (“Nord-deutsche Musik-Zeitung”), redaguojamas Augusto Pabsto. Jame buvo spausdinamos recenzijos, nušviečiančios įvairius muzikinės kūrybos, atlikimo bei muzikinio gyvenimo klausimus bei straipsniai, keliantys aktualias laikmečio muzikinės kultūros problemas. Pvz., 1863 m. spalio 12 d. numeryje pasirodė primygtinis siūlymas Karaliaučiaus Magistratui imtis organizuoti miesto orkestrą

Į naująjį muzikinį laikraštį dažnai rašė talentingas kompozitorius C. Bernekeris. Jo straipsniai moksliški, visada apmąstyti; pateikiama nuomonė ir samprotavimai objektyviai pagrįsti, stengiantis įžvelgti kiekvieno meninio reiškinio esmę.

Vienas profesionaliausių XIX a. pab.–XX a. pr. Rytų Prūsijos muzikos kritikų buvo G. Dömpkė (1853 m. Bertene – 1923). Įgijęs puikų universitetinį išsilavinimą, jis pasirinko muzikos kritiko profesiją. Į G. Dömpkės straipsnius, spausdinamus įtakinguose Vokietijos žurnaluose (daugiausia žurnale “Dabartis” /”Gegenwart”/) dėmesį atkreipė vienas žymiausių Austrijos muzikos teoretikų bei kritikų Eduardas Hanslikas ir pakvietė jį dirbti į Vieną. 1887 m., jau brandus menininkas ir mokslininkas, G. Dömpkė apsigyveno Karaliaučiuje ir rašė muzikos kritikos straipsnius į leidinius “Visuotinis laikraštis” (“Allgemeine Zeitung”), “Hartungo laikraštis” ir kt. Savo darbuose jis daugiausia nagrinėjo J. S. Bacho, J. Brahmso muziką, laikydamas ją pavyzdžiu ir etalonu, kartu pasisakydamas prieš kai kuriuos R. Wagnerio kūrybos principus. Savo idėjai sustiprinti ir skleisti G. Dömpkė Karaliaučiuje įsteigė Bacho-Brahmso ratelį, padėjusį skleisti šių kompozitorių kūrybą. Ratelio dėka J. S. Bacho ir J. Brahmso muzika plačiai paplito tarp Karaliaučiaus gyventojų.

Nuo XIX a. vidurio Rytų Prūsijoje prasidėjo muzikos istorijos plėtotės era. Pirmiausia ji susijusi su F. A. Gottholdo darbais bei 1852 m. pasirodžiusiu Gottfriedo Döringo (1801–?) istoriniu veikalu “Apie muzikos istoriją Prūsijoje” (“Zur Geschichte der Musik in Preuβen”). Tai pirmasis mokslinis darbas, kuriame aprašyta Rytų ir Vakarų Prūsijos muzikos raida. Reikšmingas muzikos istorijai 1854 m. išleistas E. A. Hageno veikalas “Senosios Prūsijos teatro istorija” (“Theatergeschichte Alt-Preuβens”).

Karaliaučiaus Friedricho kolegijos dainavimo mokytojas Ottas Ungewitteris (?–1886) parašė gan išsamių darbų iš bažnytinės muzikos istorijos, aptarė bažnytinio giedojimo ypatumus. Prie bažnytinės muzikos istorijos tyrinėjimų prisidėjo Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius Friedrichas Zimmeris. Reikšmingas jo darbas apie senuosius Karaliaučiaus bažnytinių giesmių poetus ir kompozitorius (“Königsberger Kirchenliederdichter und Komponisten”). Minėtina ir F. Zanderio studija “Apie Karaliaučiaus muzikos istoriją” (“Zur Musikgeschichte Königsbergs”).

Muzikos sklaidai tarp Rytų Prūsijos gyventojų pasitarnavo 1793 m. Streberio Karaliaučiuje įsteigta pirmoji mieste muzikos leidinių biblioteka. Vėliau ja rūpinosi muzikos mokytojas H. Hoffmannas. Nuo 1825 m. vadovauti bibliotekai ėmėsi J. G. Mülleris. Jis papildė fondus bei išleido spaudinių katalogus.

Didelį kultūrinį vaidmenį atliko apie 1850 m. Karaliaučiuje atsidariusi pirmoji muzikos parduotuvė, prekiavusi muzikos leidiniais, natomis, instrumentais bei kitais muzikos reikmenimis.

Net Pirmasis pasaulinis karas, suardęs Prūsijos teritoriją, pakeitęs jos sienas, nesunaikino šio krašto gyventojų muzikos pomėgio ir dėmesio muzikos menui visose jo apraiškose. Ir toliau muzika tebebuvo gyva. Jos gyvybę palaikė Bažnyčia, mokykla, giedotojų draugijos, orkestrai, teatrai, paplitęs namų muzikavimas.

Prof. Daiva Kšanienė, Klaipėda, 2003 m. spalio 7 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 4
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 4, 2014 @ 3:13 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →