Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Mažosios Lietuvos lietuviai Teksaso valstijoje

Pagal   /  2014 gegužės 1  /  Komentarų nėra

Beveik prieš 150 metų Šilokarčiamos (Šilutės) apylinkių lietuvininkai „subruzdo“ emigruoti į Ameriką.

Beveik prieš 150 metų Šilokarčiamos (Šilutės) apylinkių lietuvininkai „subruzdo“ emigruoti į Ameriką. Vienas iš pirmųjų buvo Davidas Stanchos (Stančius), gimęs 1822 m. Ožnugariuose (Ragainės ar Pakalnės aps.,) ir jo žmona Dora Scholze (Šolce), gimusi 1824 m. Labguvoje (vok. Labiau). 1852 m. jie atvyko į de Witto ir Goliado apygardą Teksaso valstijoje (JAV). Po metų atvyko trys Mertine (Mertinų) šeimos iš Šakūnų (Pakalnės aps.), o 1854 m. – net septynios Lundschen (Lundšėnų) šeimos iš Akmeniškių (nuo pakalnės ar Pagėgių žemės). Vėliau dar trys Jonischkies (Joniškių) iš Rupkalnių ir 19 šeimų Kirlicks iš Kirlikų. (Kirlikai buvo už Verdainės – abi vietovės buvo panaikintos ar prijungtos prie Šilutės 1910 m.)

Emigracijos bangą 1874 m. rugpjūčio 15 d. baigė Gutzas (Gucas) arba Jutzas (Jucas) ir Mosteit (Mostaitis) iš Klaipėdos. Iš viso išvyko apie 70 šeimų.

Jie atsivežė savo lietuvininkų „šnektą“, papročius ir maldaknyges, spausdintas Karaliaučiuje, susirašinėjo tarp savęs ir palaikė ryšius net su pažįstamais ir draugais Šilokarčiamos (Šilutės) apylinkėje. Laiškai rašyti gotiškomis raidėmis tuometine kalba, tokia, kokia Kristijonas Donelaitis rašė Metus.

Pirmųjų emigrantų Stanchos (Stančių) šeima įsikūrė 6 mylios nuo Yorktowno, turėjo didelį ūkį. Kadangi čia buvo daugiausia pievos, vėliau, praturtėję nusipirko 50 akrų miško kitoje apylinkėje – malkoms ir statybinei medžiagai.

Iš iškilusių laiškų galima susidaryti vaizdą, kaip jiems sekėsi, kokie buvo jų rūpesčiai ir darbai. Kadangi palyginti greitai įsigijo ūkius, matyt, atvyko ne tuščiom piniginėm.

Dalis giminių ūkininkavo, kiti dirbo įvairius darbus. daugiausia buvo vežikai, vežiodavo įvairias Teksaso vietoves. Kiti statė namus, prekiavo drabužiais. Moterys tarnavo pas turtingesniuosius. Iš santaupų pirko vis daugiau žemės ir tobulino sodybas. Jų gyvenimą paįvairindavo tragedijos, karai, siaučiančios banditų gaujos ir sunkus darbas.

Iš išlikusių dokumentų matyti, kad Konfederacijos laikais, kai abi Amerikos dalys susijungė, bet dar nebuvo nusistovėjęs gyvenimas ir po visą valstiją siautė banditų gaujos plėšdamos gyventojus, mažlietuvių sodyboje Smith Creeke jau veikė viešbutis ir malūnas. Sodybos gyventojai buvo iškasę gilų šulinį, kuris yra išlikęs iki šių dienų, taip pat ir malūno girnos.

Siaučiant banditams buvo nutarę užkasti 90 tūkst. auksinių; jie nesurasti iki šios dienos, tik keletas auksinių monetų rasta išmėtyta upelio pakrantėje.

Atrodo, kad pirmoji karta tuokėsi tarp tautiečių, o jau antroji susiliejo su vokiečiais, šitaip lietuvininkai pasidarė amerikiečiais. Tačiau yra išlikusių lietuvybės pėdsakų.

Vienas dabartinis Yorktowno miesto tarybos narys yra Oswaldas Jonichkies (Joniškis). Nors jo senelis prasidėjus Pilietiniam karui nenorėdamas kariauti nė vienoje pusėje pabėgo Meksiką ir ten praleido karo metus, sugrįžęs po karo iškilo kaip dosnus ir sąmoningas bendruomenės narys.

Jonischkies pavardė užrašyta net keturiuose akmenyse. Keleta Yorltowno gatvių pavadintos lietuviškomis pavardėmis.

Buvusi Jonichkies sodyba yra už 2,6 mylios nuo pagrindinio kelio iš Yorktown į Weesatche. Ten pat yra dar ir dabar vadinamos Jonichkies kapinės. Tai buvo Jono ir Marijos (Kirlick) Jonischkies šeimos kapinės, įsteigtos jų žemėje. Dabartinis savininkas – provaikaitais William Ideus.

Ten palaidota per 30 šeimos narių, giminių, galbūt ir kitų gyventojų.

Gana įdomus vieno kapo paminklinis užrašas: „Christopher (Kristupas) Kirlicks, gimęs Prūsijos karalystėje, Gumbinės apygardoje, miręs Yorktown Spalio 18 d. 1869 m.“ bei „F.W.Kirlicks, gimęs Šilikarčiamoje (Heydekrug), miręs Spalio 18 d. 1869m.“

Tai dvigubas kapas, slepiantis šiurpią tragediją. 1869 m. rugsėjo 24 d. Thomas Lockhartas iš Huostono miesto buvo mirtinai peiliu sužalotas po keliaujančio Meksikos cirko spektaklio. Kaltu buvo pripažintas Kristupas ar Jonas Kirlickas (dar ir šiandien neaišku katras). 1869 m. spalio 13 d. Kirlickas buvo areštuotas Ford Bendo apylinkėje ir išvežtas į Houstono apygardos kalėjimą. Buvo kalbama, kad jis atseit prisipažino kaltas.

Tuo metu visoje Teksaso valstijoje buvo paskelbta jo paieška, nors jis jau buvo kalėjime.

Jo šeima ir giminės buvo emigrantai iš Mažosios Lietuvos Kirlikų kaimo, Šilokarčiamos apylinkės, nuo 1857 m. įsikūrę už keturių mylių nuo Yorktowno Smith Creeke.

Tą tragišką dieną de Witto apygardos šerifo deputatas Edwardas Faustas, šerifas kapitonas Henry’s G.Woodsas ir keturi vyrai nuvyko į Catherine Kirlicks sodybą apklausti, kur yra jos anūkas, kaltinamas žmogžudyste. Kilickų šeima, nežinodama, ar jis jau uždarytas kalėjime, pasakė, kad jo nėra namuose ir nežino, kur jis yra.

Turbūt kilo barnis, nes kažkas iššovė. Šūviai pasipylė po sodybą, kai jie nutilo, gulėjo nušauti keturi vyrai: šerifo deputatas Faustas, šerifas kapitonas Woodas ir du Catherine sūnūs – Kristupas (tėvas apkaltino sūnaus) ir jo brolis Williamas F.

Viename šios tragedijos aprašyme tvirtinama, kad vienas Mrs. Kirlicks (galbūt Kristupo žmona Maria arba Catherine) susišaudymo metu buvo sužeista ir mirė nuo žaizdų. Tačiau oficialių žinių, kad kokia nors moteris būtų mirusi nuo žaizdų (Marija mirė 1874 m.), nėra.

1869 m. spalio 23 d., po penkių dienų nuo šios tragedijos, vyriausieji teismo tarėjai Huostone jaunąjį Kirlicką išteisino.

Žuvęs Williamas F. tėvų kolonijoje nebegyveno. Jis buvo atvažiavęs parduoti savo dalį giminės sodybos, kad galėtų įsikurti Huostone su savo jaunąja žmona Wilhelmyna Bering, kurią jis vedė 1869 m. rugpjūtį.

Kartu nušautas jo brolis Christopheris 1861 m. tarnavo eiliniu D kuopoje, Teksaso pulke. Jo žmona Maria Trump ar Drump augino penkis sūnus, pavadintus brolių vardais: Jhnas, Christopheris, George’s, Williamas ir Michaelis.

Jo pirmagimis sūnus Johnas (per Pilietinį karą buvo įstojęs į sąjunginę kariuomenę New Orleane) labai išgyveno šią tragediją. Su žmona Librada Mason ir sūnumi Johannu Williamu (duktė Mary gimė vėliau) persikėlė į Ruby (Arizonos valst.) ir pakeitė pavardę į McNally. Tėvas ir sūnus žuvo tragiškai skirtingų kasyklų avarijose.

Endrius Jankus, aušrininko, žymaus Mažosios Lietuvos veikėjo, patriarcho Martyno Jankaus vaikaitis.

Endrius Jankus, „Voruta“, 2001 m. gegužės 31 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 1
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 1, 2014 @ 3:10 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →