Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkui – Ariadnos premija

Pagal   /  2014 birželio 7  /  Komentarų nėra

Naujųjų metų išvakarėse buvęs gardamiškis, o dabar Vilniuje gyvenantis Algirdas Mikas Žemaitaitis apdovanotas Ariadnos Pėteraitienės premija, kuri kasmet skiriama už nuopelnus rengiant Mažosios Lietuvos enciklopediją ar kitaip padedant saugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldą.

Naujųjų metų išvakarėse buvęs gardamiškis, o dabar Vilniuje gyvenantis Algirdas Mikas Žemaitaitis apdovanotas Ariadnos Pėteraitienės premija, kuri kasmet skiriama už nuopelnus rengiant Mažosios Lietuvos enciklopediją ar kitaip padedant saugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Premiją įsteigė Kanadoje gyvenanti garsaus lietuvių kalbininko profesoriaus, Klaipėdos universiteto garbės daktaro Viliaus Pėteraičio šeima.

Algirdas M. Žemaitaitis – inžinierius mechanikas, mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialistas. Šią specialybę jis 1966 metais įgijo anuometiniame Kauno politechnikos institute. Daugelį metų A. Žemaitaitis dirbo inžinieriumi buvusiose Vilniaus spalio 40-mečio staklių ir Vilniaus autoremonto gamyklose. Jį vertino už profesines žinias, sugebėjimus, darbštumą. Kartą apdovanojo net medaliu. Tačiau anais laikais tarnybos laiptais A. Žemaitaitis aukštai nepakilo. Kartą gamyklos partinis sekretorius be užuolankų jam pasakė, kad inžinierius esąs neprotingas…

Visi šeši Martos ir Endriaus Žemaitaičių vaikai anais laikais baigė aukštuosius mokslus, tapo inžinieriais, medikais, tačiau nė vienas nestojo į komunistų partiją. Tai buvo tam tikra moralinė nuostata. Tėvai – paprasti, tylūs ir tikintys Gardamo valstiečiai, auklėjo vaikus be skambių patriotinių žodžių, mokė juos būti dorais ir darbščiais.

 A. Žemaitaitis sako, kad gyvenime stiprybės sėmėsi skaitydamas knygas apie šlovingą Lietuvos praeitį, jos kunigaikščius, rinkdamas tautosaką. Istorija ir tautosaka jis susidomėjo dar besimokydamas Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Bėgant metams, tas pomėgis neišnyko, o tik dar labiau sustiprėjo. Gausėjo surinktos kraštotyros medžiagos, daugėjo žinių apie gimtojo krašto, ypač Mažosios Lietuvos, praeitį. Tai paskatino jį tapti Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų talkininku. Šios enciklopedijos I tomui A. Žemaitaitis parašė 68 ilgesnius bei trumpesnius straipsnius. II tome išspausdinti 133 jo informaciniai rašiniai. Netrukus turėtų pasirodyti III tomas. Jame bus apie 130 straipsnių. Maždaug tiek pat straipsnių A. Žemaitaitis pateikė ir IV tomui, kurį leidykla išleis po trejų metų.

Rašo inžinierius įvairiausiomis temomis: apie Mažojoje Lietuvoje leistus periodikos leidinius, apie leidėjus, redaktorius, kunigus, sakytojus, misionierius, kultūros veikėjus, draugijas, surinkimus ir kitus Mažosios Lietuvos praeities dalykus. A. Žemaitaičio straipsniai pasakoja apie mažai žinomus ar nutylėtus lietuvininkus, jų pastangas išsaugoti lietuvybę, tikėjimą, skleisti Dievo žodį sovietinės priespaudos metais.

„Ši enciklopedija yra specifinė, todėl ja siekiama kuo išsamiau pristatyti senuosius krašto lietuvininkus (ir vokiečius, nusipelniusius šio krašto kultūrai), jų gyvenimą, veiklą, kultūros paveldą, atspindėti jiems būdingą kalbą, raštą, gamtą ir kitus dalykus. Tai – paminklas jau beveik išnykusiems šio krašto autochtonams atminti. Mažosios Lietuvos enciklopedija pirmenybę teikia tam, kas lietuviška, prūsiška, kuršiška – baltiška“, – pasakoja A. Žemaitaitis.

Jam malonu triūsti to paminklo kūrėjų būryje. Jis yra enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, talkina rengiant spaudai kitų enciklopedijos autorių straipsnius. Tam mūsų kraštietis skiria savo laisvalaikį ir atostogas. A. Žemaitaitis bendradarbiauja ir evangelikų liuteronų spaudoje, „Vorutos“ laikraštyje, dalyvauja Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos veikloje.

Tačiau svarbiausias užsiėmimas liko tas pats – inžinieriaus darbas. Dirbdamas vienoje sostinės bendrovėje, enciklopedijos straipsnių autorius talkina architektams, projektuojant ir rekonstruojant biurus, parduotuves, kitos paskirties statinius. Čia jis pasineria į visai kitą pasaulį – į brėžinius bei skaičiavimus…

Kartais aplanko gimtąjį Gardamą, kurį vadina savo didžiausia meile. Gimtinėje prie vieškelio tebestovi sena tėvų troba. Tačiau nei tėvo, nei mamos, kadaise mokiusių žengti pirmuosius gyvenimo žingsnius, jau nebėra. Liko tik prisiminimai apie čia prabėgusią vaikystę, apie čia išmoktas pirmąsias raides ir gražias klumpaites, kurias kadaise nupirko tėvas…

Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis „Pamarys“, 2007-01-09

Stasys Mėlinauskas, „Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis „Pamarys“, 2007-01-09″, 2007 m. sausio 17 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 7
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 7, 2014 @ 5:47 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →