Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Lietuvininkų šešioliktoji vasara

Pagal   /  2014 gegužės 2  /  Komentarų nėra

Lietuvininkų XVI susiėjimą priėmė Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, jo šviesūs šeimininkai Kazimieras ir Valerija Baniai, po Sibiro kalėjimų ir tremties atsikėlę į salą 1961 metais.

Lietuvininkų XVI susiėjimą priėmė Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, jo šviesūs šeimininkai Kazimieras ir Valerija Baniai, po Sibiro kalėjimų ir tremties atsikėlę į salą 1961 metais.

Iškilmei kiemas buvo radijofikuotas, daugelis galėjo slėptis pastatų ar medžių šešėliuose, ar apžiūrėti ekspoziciją viduje. Per pertraukas skambėjo Dalios Kiseliūnaitės vadovaujamo vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vorusnėlė“, besiruošiančio gastrolių į Norvegiją, įrašai.

Susiėjimą pagerbė Šilutės ir Pagėgių savivaldybių oficialūs asmenys. Klaipėdos savivaldybė yra skyrusi bendrijai patalpas, telefoną, kviečia į renginius, dalyvauja lietuvininkų renginiuose. Į Rusnę suvažiavo žmonės iš Klaipėdos, Palangos, Vilniaus, Kauno, Smalininkų, Bitėnų, Šilutės, Priekulės šeimomis, giminėmis. Arba čia susitinka giminė. išsisklaidžiusi po Lietuvą ar visą pasaulį. Čikagos verslininkas, kilęs iš Kintų Kurtas Vėlius atvažiuoja, kad paremtų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią ir Klaipėdos universiteto Evangelikų teologijos centrą. Susiėjo Martyno Jankaus, Erdmono Simonaičio, Martyno Reizgio, Jurgio Arnašiaus, Martyno Toleikio, Jono Aušros, Jono Endzino, Dovo Zauniaus, Brožaičių, Mačkų, Purvinų ir kitų garbingų klaipėdiškių palikuonys. Po paskutinio susiėjimo iškeliavo anapilin dail. Eva Labutytė, dr. Vilius Ašmys, Gretė Arnašienė, Elena Gocentienė, Mėta Klumbienė, Ieva Armonaitienė, Tautvydas Rėžulaitis, Kazimieras Budginas.

Susiėję moraliai palaiko vienas kitą, aptaria, kaip geriau išlaikyti klaipėdiškių kultūros paveldą, įamžinti memorialines vietas. Kapinių ir kalendorinėse šventėse susitinka su Klaipėdos krašto vokiečių bendrijų nariais, nes tas pats tikėjimas, daug panašių papročių.

Pasigirsta balsų, kad mažėja lietuvininkų patriotiškumas, bet tai netiesa. Tik vienas pavyzdys. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas bei Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas leidžia Mažosios Lietuvos enciklopediją (MLE). Išėjo du tomai. Nuo pirmųjų metų (1996) bendrija įrašė į savo veiklos programą remti MLE kaip savo genties knygą. Turime labai brangių nuotraukų ir kitų dokumentų iš Eriko Purvino, Viliaus Ašmio, Rūtos Mačiūnienės, Rūtos Paplauskienės, Ievos Biržienės, Marijos Krukytės, Helmuto Arnašiaus, Aušrų, Pėteraičių, Banaičių, Tydekų, Kestenus, Kybrancų ir daugelio kitų šeimų albumų. Pas ką neužeisi – pavalgydins, apnakvyndins kaip savo artimiausią žmogų ar giminaitį. Kas dar pasiūlo fotojuostos, kas į laišką įdeda pašto ženklų. Mums tos senos nuotraukos yra brangus dokumentas, bet ir dabartinė ilgaamžės klaipėdiškės nuotrauka – toks pat turtas ir pasididžiavimas. Aš nuo tų portretų apsvaigstu, nubraukiu graudulio ašarą ir vėl einu.

Ar blogai, kad laikas keičia tuos susibūrimus? Būdavo, svarbiausioji dalis baigiant susiėjimą prie savų lauknešėlių sustojus sugiedoti „Tai imk mano ranką“. Giesmė išliko, bet šiemet (kaip, beje, ir pernai Kintuose) prie sumuštinių išdalintas kareiviškas lauko virtuvės žuvienės katilas, statinaitė alaus.

Socialiniais klausimais užsiima Evangelikų liuteronų bažnyčia, turinti labdaros draugijos „Sandora“ padalinius kiekvienoje parapijoje.

Kas nori politikuoti – atviros visos Lietuvos valstybėje veikiančios partijos.

Iškilmę malda pradėjo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas MindaugasSabutis. Bendrijos seimelio pirmininkė Rūta Mačiūnienė, iždininkė Ieva Biržienė padarė ataskaitas. Per šiuos metus, kaip ir anksčiau, buvo rengiami prisiminimų vakarai, paminimos datos, rengiamos išvykos, dalyvauta naujų knygų pristatyme. Kartu su Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros bei Baltistikos centru surengta tradicinė mokslinė konferencija, skirta Tilžės akto 85-mečiui.

Susiėjimas išrinko naują seimelį (pirmininkė dr. Silva Pocytė, vicepirmininkai Jurgis Aušra ir Rūta Mačiūnienė, iždininkė Ieva Biržienė), priėmė rezoliuciją „Dėl Klaipėdos krašto pavadinimo išlaikymo“.

Vytautas Kaltenis, Vilnius, 2004 m. birželio 15 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 2
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 2, 2014 @ 7:57 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →