Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva”

Pagal   /  2014 gegužės 2  /  Komentarų nėra

Tai – Klaipėdos krašto gyventojų lietuvininkų organizacija, įkurta 1989 metų gegužės 27 dieną Klaipėdoje. Jos tikslas – suburti Mažosios Lietuvos senbuvius, ugdyti jų meilę gimtinei ir jos žmonėms, protėvių ir tėvų sukurtoms dvasinėms ir medžiaginėms kultūros bei istorijos vertybėms.

Tai – Klaipėdos krašto gyventojų lietuvininkų organizacija, įkurta 1989 metų gegužės 27 dieną Klaipėdoje. Jos tikslas – suburti Mažosios Lietuvos senbuvius, ugdyti jų meilę gimtinei ir jos žmonėms, protėvių ir tėvų sukurtoms dvasinėms ir medžiaginėms kultūros bei istorijos vertybėms. Skyriai veikia Šilutėje, Kaune, Vilniuje. Lietuvininkų vėliava – tradicinė Mažosios Lietuvos trispalvė: žalia-balta-raudona. Vadovauja 16 asmenų seimelis, renkamas narių susiėjimuose trejiems metams. Pirmininkas – Viktoras Petraitis, nuo 1999 metų Rūta Mačiūnienė. Sekretorės – Rūta Čižienė, Rasa Banytė, Rūta Paplauskienė, iždininkė – Rūta Mačiūnienė, nuo 1999 metų – Ieva Biržienė.

Garbės nariai: Fricas Skėrys, Vilius Pėteraitis. Jurgis Ponaitis, Kurtas Vėlius, Ansas Lymantas, Vilius Trumpjonas. Fotografas Albinas Stubra.

Pirmasis susiėjimas įvyko 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdos mokytojų namuose. Susirinkimą vedė Ieva Labutytė (mintį steigti bendriją jai pasiūlė Bernardas Aleknavičius) ir Tautvydas Brakas (Adomo Brako sūnus). Išrinktas seimelis ir jo pirmininkas. Antrą dieną surengta išvyka į Rambyną ir Šilutę. Šilutėje atidengta Lietuvininkų gatvės memorialinė lenta.

Lietuvininkų susiėjimai vyksta kasmet, paskutinį gagužės šeštadienį. Juose dalyvauja lietuvininkai iš visos Lietuvos, atvyksta svečių iš Vokietijos, Amerikos, Kanados. Dalyvauta Klaipėdos dramos teatro atidaryme, iškilmingose pamaldose Vanagų bažnyčioje, kraštiečio Archibaldo Bajoraičio ir tarptautinio ekslibrisų konkurso “Šilutei – 480” parodų atidaryme. Lietuvininkai laivu plaukė į Juodkrantę, Nidą ir Rusnę, dalyvavo pamaldose Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Susiėjimai vyko Rambyne, Katyčiuose, Agluonėnuose, Karklininkuose, Šilutėje per 490-ąjį miesto jubiliejų.

Susiėjime L.Rėzos gimtinėje Karvaičiuose dalyvavo ir svečiai – Baltijos Akademijos (Ostsee Akademie) vadovai. Keturioliktasis susiėjimas sutapo su Klaipėdos miesto 750 metų jubiliejumi. Jį pradėjo folklorinių ansamblių “Vorusnėlė” ir “Alka” spektaklis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio “Metus”), kurį režisavo Dalia Kiseliūnaitė.

Seimelio narė D.Kiseliūnaitė vadovauja vaikų ir jaunimo ansambliui “Vorusnėlė”, kuris koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, dalyvauja giesmių giesmelės šventėse.

1991 m. lietuvininkų grupė aplankė kraštiečius išeivius Vokietijoje. Lietuvininkų rūpesčiu į krašto kapines perkelti Vydūno (1999 m.), Martyno Jankaus (1993 m.), Viliaus Gaigalaičio (1994 m.), Erdmono Simonaičio (1993 m.) palaikai. Organizuoja pažintines ekskursijas po Mažąją Lietuvą: J.Bretkūno keliais, M.Mažvydo vietas. Aplankė dailininkės Lidijos Meškaitytės tėviškę Antšvenčių kaime ir jos kūrybos parodą Jurbarke, skulptoriaus V.Grybo muziejų ir kapą Smalininkuose.

Nuo 1989 m. sodina medelius: 100 uosių prie Trynyčių tvenkinio Klaipėdoje, ąžuolus Agluonėnuose, Sauguose ir buvusiose miesto kapinėse pažymint Augustės Zauniutės kapą. Kasmet (apie lapkričio 30 d.) paminint Tilžės akto pasirašymo dieną kartu su Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės biblioteka ir Klaipėdos universiteto baltistikos centru bei Baltų kalbotyros ir etnografijos katedra rengia mokslines konferencijas, skirtas Mažosios Lietuvos istorijai, etnografijai, kalbai.

Bendrijos nariai dalyvavo Baltijos Akademijos (Ostsee Akademie) seminaruose Vokietijoje ir Lietuvoje; Liudviko Rėzos epochos žmonės – Nidoje (1997 m.); Prarasta ir naujai atrasta Rytų Prūsija po 1945 m. (1998 m.); Regionai, kultūros, tautos (1996 m.) – Travemiunde, Vokietijoje; Kraštas prie Nemuno: naujas gyvenimas po senais stogais – Juknaičiuose, Šilutės r.

1990 m. rugsėjo 9 dieną dalyvavome Jono Bretkūno biblijos 400 metų jubiliejaus ekumeninėse pamaldose Tolminkiemyje (Kaliningrado sritis).

Nuo 1992 m. gegužės bendrija rengia vaikų ir jaunimo chorų ir giesmių giesmelių šventę (vadovė dr. D.Kiseliūnaitė), globoja Bitėnų – Rambyno kapinaites (kartu su Vydūno draugija), Lūžių (prie Jakų), Vėveriškių ir kt. kapines. Nuo 1994 m. minima Klaipėdos krašto gyventojų 1944 m. spalio 9 d. kelyje Klaipėda-Šilutė-Tilžė žuvusių nuo rusų tankų, diena. Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimui daug jėgų skiria lietuvininkai Marija ir Martynas Purvinai.

Bendrija bendradarbiauja su Vydūno draugija Lietuvoje, Baltijos Akademija Vokietijoje, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, Klaipėdos universitetu, savivaldybe.

Bendrijos būstinėje kas antrą antradienį vakarais skaitomos paskaitos ir diskutuojama apie šio krašto žmones, kultūros veikėjus, organizacijas. Skaitytos paskaitos apie Salį-Šemerį Šmerauską (dr. M.Šidlauskas), apie Jagomastų šeimą (K.Budginas, R.Mačiūnienė), Viktorą Gailių – paskutinįjį Klaipėdos gubernatorių (S.Žulpa), “Santara – tautinė lietuviškojo jaunimo organizacija” (dr. D.Kšanienė) ir kt.; pristatomos knygos apie Mažąją Lietuvą: B.Baltrušaitytės “Mažosios Lietuvos moterys” – apie Martą Raišukytę (A.Kenešis), E.Barauskienės “Vyžeikių karalienė”, K.Kauko “Rausvos pamario rasos”, Ullos Lachauer “Rojaus kelias” ir kt. Organizuojami susitikimai su Mažosios Lietuvos išeivija: Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininku V.Trumpjonu, buvusiu Mažosios Lietuvos fondo valdybos pirmininku Gyčiu Martinu Šernu ir jo žmona Edita, Mažosios Lietuvos fondo iždininke Kanadoje J.Adomavičiene, apdovanota Gedimino ordino riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai.

Lietuvininkų bendrijos pastangomis Liepų gatvėje įrengta Endriaus Reželaičio, žymaus visuomenės veikėjo, atminimo lenta. Kartu su Mažosios Lietuvos kraštotyros draugija ir Savanorių kūrėjų sąjunga sutvarkytas Jurgio Lėbarto, Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vicepirmininko, kapas Joniškės kapinėse, pastatytas kryželis.

Bendriją remia Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, miesto savivaldybės kultūros skyrius, paskiri aukotojai.

Susiformavo kasmetiniai tradiciniai renginiai: gegužės pradžioje Kapinių šventė Rambyno-Bitėnų kapinėse; rugsėjo pradžioje malda ir giesmėmis pagerbiamas K.Donelaitis Tolminkiemyje, sausio 1 d. 12 val. – prie paminklo Klaipėdoje; 1923 m. sausio 15 d. sukilimo minėjimas kartu su miesto visuomene. Gėlės padedamos Lėbartų kapinėse ant Erdmono Simonaičio kapo, atgaivinta šiupinio šventė.

2002 m. rugpjūčio 1 d. dramos teatre dalyvavome Klaipėdos m. jubiliejiniuose renginiuose. Dailininkė Eva Labutytė miesto merijai dovanojo grafikos darbą. Pati pasveikino ir paaiškino, kad tai “Atmintis” – Baltų simbolis – Krikštas, skirtas Klaipėdai ir visiems lietuvininkams atminti. Iškilmingame susitikime, skirtame Klaipėdos 750-osioms įkūrimo metinėms Dramos teatre trumpą sveikinimo kalbą pasakė seimelio pirmininkė Rūta Mačiūnienė.

Bendrijos nariai rengia “Mažosios Lietuvos enciklopedija” (vyr. redaktoriaus pavaduotojas Martynas Purvinas, atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas, skyriaus vedėjai Eva Labutytė, Albertas Juška ir kt.).

Rūta Mačiūnienė, 2003 m. rugpjūčio 7 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 2
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 2, 2014 @ 6:57 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →