Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Lankėmės Vilniuje ir Kaune

Pagal   /  2014 gegužės 20  /  Komentarų nėra

Baigiantis metams Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai dalyvavo seminare Vilniuje ir Kaune. Jo tema „Karaliaučiaus krašto lituanistinių mokyklų veikla ugdant lietuvių kalbą, tradicijos.

Baigiantis metams Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai dalyvavo seminare Vilniuje ir Kaune. Jo tema „Karaliaučiaus krašto lituanistinių mokyklų veikla ugdant lietuvių kalbą, tradicijos. Bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis.“ Seminarą organizavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Kolesnikova, Pedagogų profesinės raidos centro suagusiųjų ugdymo skyriaus vedėja Rasa Šavareikakitė ir Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas.

Asociacijos pirmininkas A. Bartnikas kalbėjo apie mokytojų asociacijos veiklą, palietė savitas šio krašto lietuviško ugdymo problemas ir artimiausius uždavinius.

Pirmieji lietuvių kalbos židinėliai krašte sužibo 1987 m. Tai buvo lietuvių kalbos būreliai. 1990 metais pradėjo veikti pirmieji fakultatyvai, lietuviškos klasės Ragainės (Nemano) 2-oje vidurinėje mokykloje, Tilžės 8-toje, Karaliaučiaus 35-ajame licėjuje. Dabar Karaliaučiaus Krašte lietuvių kalba ir etnokultūra dėstoma 24-iose mokyklose, kurias lanko 920 mokinių. P. Aleksas akcentavo, kad labai reikalinga lietuviška mokykla, kurios steigimu neprieštarauja Rusijos Federacijos valdžia. Svarbu, kad šias mokymo įstaigas lankytų daugiau lietuvių šeimų vaikai, kad jie suvoktų, jog jų gimtoji kalba – lietuvių.

Kasmet darbui Karaliaučiaus krašte trūksta 4-5 mokytojų. Reiktų, kad į šias mokymo įstaigas ateitų daugiau jaunų žmonių, kurie tęstų pradėtą lituanistinio švietimo darbą ir jo tradicijas. Prisikviesti mokytojų iš Lietuvos sunku, nes reikia darbinės vizos, sutarties, laimėti konkursą. Nepensijinio amžiaus mokytojai, dirbantys Karaliaučiaus krašte praranda socialines garantijas, nutrūksta darbo stažas, nes turime ne mokytojo, bet paslaugų tiekėjo statusą. Todėl reikia Karaliaučiaus universitete, kuris dabar vadinasi Rusijos valstybiniu I. Kanto universitetu, steigti Lituanistinę katedrą ir ruošti lietuvių kalbos mokytojus šiam kraštui.

P. Aleksas pažymėjo, kad lietuvių kalbos mokytojų asociacija yra vienintelė šiame krašte, nėra nei rusų, nei anglų kalbos mokytojų asociacijų. Per asociacijos gyvavimo metus susiklostė darbo tradicijos: kasmet organizuojamos lietuvių kalbos olimpiados, vaikų festivaliai „Skambėk, skambėk, lietuviška dainele“, seminarai, konferencijos mokytojams, moksleivių ekskursijos į Lietuvą ir po Karaliaučiaus kraštą, moksleivių vasaros stovyklos. A. Bartnikas iškėlė mintį, kad tokia stovykla turėtų veikti Karaliaučiaus krašte, kur moksleiviai galėtų pabendrauti lietuvių kalba.

Asociacijos pirmininkas minėjo organizacinius sunkumus, kaip sienos kirtimas, padėkojo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui už tarpininkavimą gaunant vizas, apmokėtą sveikatos draudimą. Asociacijos veikla, kaip sakė p. Aleksas, būtų neįmanoma be gerųjų rėmėjų. Tai Švietimo ir mokslo ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR vyriausybės, Mažosios Lietuvos fondas, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, kurios pirmininkas Vilius Trumpjonas netik teikia finansinę paramą, bet ir domisi asociacijos veikla. Šią veiklą remia ir Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Tikrųjų lietuvių krašte mažėja, todėl turime padaryti viską, kad lietuvių kalba ten neišnyktų.

Mažosios Lietuvos fondo atstovė Rūta Mačiūnienė kalbėjo, kad fondas remia lietuvišką švietimą Karaliaučiaus krašte nuo 1991 metų., apmoka mokytojų kelionės išlaidas į organizuojamus seminarus, apmokėjo ir už kelionę į šį seminarą. Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje skiria lėšas moksleivių ekskursijoms, šventėms, kitiems jaunimo renginiams.

Apie lietuvių kultūros populiarinimą krašte kalbėjo Karaliaučiaus krašto 35-ojo licėjaus muzikos ir etnokultūros mokytojas metodininkas Algirdas Karmilavičius. Lietuviška veikla licėjuje prasidėjo 1998 metais. Lietuviškas vaikų folkloro ansamblis „Gintarėlis“ dalyvauja įvairiuose mokyklos, krašto renginiuose. Mokytojas pasidžiaugė, kad krašto lietuviški ansambliai „Šešupė“ (vadovė A. Strojeva), „Gintarėlis“ (vadovas A. Karmilavičius), „Nadruvėlė“ (vadovė I. Triūba), „Beržynėlis“ (vadovė Loreta Makaraitė-Litvinova) dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Jungtinis Karaliaučiaus krašto etnografinių ansamblių kolektyvas atliko bendrą Mažosios Lietuvos programą. .Iš viso Dainų šventėje dalyvavo keturiasdešimt moksleivių ir trisdešimt suaugusiųjų. Į lietuviškos dainos festivalį Gumbinėje susirinko 200 moksleivių.

Kaliningrado (Karaliaučiaus) regioninio socialinio pedagoginio koledžo lietuvių kalbos dėstytojos metodininkės Irenos Kiudulienės pranešimo tema – Mažosios Lietuvos kalba, literatūra ir istorija per lietuvių kalbos pamokas. Kalba, -sakė dėstytoja,- tai tautos savitumo bruožas, ji neaprėpiama ir nepamatuojama. P. Irena pasidalino darbo patirtimi. Lietuvių kalbos mokytojai pamini 1-ąją lietuvišką knygą M. Mažvydo „Katekizmą“, kuriai šiemet sukako 460 metų. Dėstytoja kalbėjo apie baltus ir prūsus, jų gyvenimo būdą, papročius, kalbą, apie Mažosios Lietuvos žemę, įkvėpusią K. Donelaitį sukurti nuostabią poemą „Metai“, kuri išversta į 26 pasaulio kalbas.

Apie lietuviško ugdymo organizavimą, jo problemas ir pasiekimus darbo patirtimi dalijosi Ragainės antros vidurinės mokyklos mokytojas Jonas Glinskis. Mokykloje dirba keturi lietuvių kalbos mokytojai ir muzikos vadovas, kiekvienas mokytojas dirba su dviem klasėmis. Lietuvių kalbos mokosi gausus būrys moksleivių – net 127. Lietuvių kalbos mokytis sudarytos geros darbo sąlygos, įrengti du lietuvių kalbos kabinetai, kuriuose sukaupta nemažai vadovėlių, grožinės literatūros, metodinės medžiagos lietuvių kalbos mokymui, muzikos instrumentų. (Vestibiulyje……)Turtinti materialinę bazę padeda Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, Mažosios Lietuvos fondas. Mokytojas kalbėjo ir apie problemas, su kuriomis susiduriama kertant Rusijos valstybinę sieną, kuri iki šiol neišspręsta.

Seminaro vadovė D. Kolesnikova pabrėžė, kad Karaliaučiaus krašto mokytojai irgi dirba Lietuvai, sakė, kad reikia daugiau bendradarbiauti su Lietuvos mokyklomis, ieškoti naujų darbo formų. P. Danutė kalbėjo apie paramą užsienio lituanistinėms mokykloms, numatomas išleisti mokymo priemones, Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo seminarus.

Henrika Prosniakova, Švietimo plėtotės centro kalbų ir meninio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė, vadovėlių autorė, pristatė integruotos lietuvių kalbos, istorijos, etnokultūros programos lituanistinėms mokykloms projektą. Ši programa parengta remiantis seminarais Londone, Dubline, Maskvoje, jos tikslas – padėti lituanistinėms mokykloms, į kurias susirenka labai skirtingo lygio moksleiviai, pažinti Lietuvos istoriją, tradicijas, papročius, ugdyti patriotinius jausmus, įtraukti moksleivius į bendruomenės gyvenimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė supažindino su mokymosi stilių įvairove ir jų taikymu skirtingų gebėjimų mokiniams daugiakultūrinėje aplinkoje, priminė, ką turi žinoti mokytojas, ateidamas į pamokas.

Danutė Čiornij, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro direktoriaus pavaduotoja, sakė, kad dabartiniai lietuviai, išvykę į Angliją, Ispaniją, Airiją, Skandinavijos šalis, gerai ten įsikūrę, susirūpino savo vaikais, norėdami jiems suteikti lietuvišką išsilavinimą. Komisija grįžusiems lietuvių vaikams nustato lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Pranešėja supažindino su leidiniu „Grįžtu į Tėvynę“.

Lietuvių liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vadovės Jūratės Šemetaitės pranešimo tema – „Vaikų folkloro ypatumai. Advento ir Kalėdų laikotarpio liaudies kūryba.“ Tema aktuali, nes visi gyvename Šv. Kalėdų laukimu. Liaudies kūrybos centre yra ekspozicija apie lietuvių tautinius kostiumus. Centras kuruoja visų meno mėgėjų veiklą.

Nuotaikingoje vakaronėje dalyvavo svečiai: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojas Alfonsas Kairys, kuravęs Karaliaučiaus kraštą, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto profesorius Algirdas Matulevičius. M. Mažvydo bibliotekos darbuotojas Vytautas Docentas ir kiti darbuotojai, Lietuvos sociologijos ir filosofijos instituto direktorius, Vydūno draugijos pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius. Vakarienės metu skambėjo Karaliaučiaus krašto mokytojos poetės Rūtos Leonovos sukurtos dainos „Karaliaučiaus krašto lietuvių daina“, „ Vėl mes kartu“.

Kitą dieną mūsų laukė išvyka į Kauną, priėmimas istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kur lankosi prezidentas Valdas Adamkus, p. Alma rengia įvairias akcijas vaikams, organizuoja renginius visuomenei. Prezidentūros darbuotojos papasakojo apie šią instituciją, apie prezidentus Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių. Apžiūrėjome jiems skirtas sales, kur viskas atkurta taip, kaip buvo.

Lankėmės Kauno Maironio gimnazijoje, kurios direktorė papasakojo apie mokyklą, jos tradicijas, maironiečių draugiją, kurios veiklos vertybės – darbas, mokslas ir kūryba, papasakojo patys maironiečiai. Skambėjo poeto eilės, jo žodžiais atliekamos dainos. Gimnazija yra maironiečių veiklos centras, ji bendrauja su 35 – ju licėjumi. Maironiečių draugija gyvuoja jau 18 metų, jos nariai buvo išvykę į Liucerną (Šveicarija), ruošiasi išvykti į Sankt Peterburgą, kur bus paminėtas Maironio 145 – osios gimimo metinės.

Nepastebimai prabėgo trys seminaro dienos. Nuoširdžiai dėkojame organizatoriams už turiningą seminaro programą, galimybę sužinoti, pamatyti, patirti. Dėkojame už susitikimo džiaugsmą, malonias bendradarbiavimo akimirkas. Mokytojai, dirbantys Karaliaučiaus krašte, – tarsi giminės, nes mus jungia Mažoji Lietuva. Dėkojame Švietimo ir mokslo ministerijai, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, p. Sigitui už knygas, kitas dovanėles. Dėkojame Lietuvai už dėmesį ir paramą Karaliaučiaus kraštui. Džiaugiamės, kad yra Mokytojų asociacija, kurios pirmininkas Aleksas Bartnikas mus suburia, pakviečia į renginius, rūpinasi mokytojų tobulėjimu.

Uljanovo (Kraupiškio) vidurinės m-klos mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė, Tauragė, 2008 m. sausio 5 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 20
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 20, 2014 @ 5:10 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →