Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Kuo gražūs senieji klaipėdiškiai lietuvininkai

Pagal   /  2014 gegužės 2  /  Komentarų nėra

Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra, Baltistikos centras bei Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ surengė tradicinę mokslinę konferenciją „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“, skirtą Jonui Bretkūnui paminėti.

Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra, Baltistikos centras bei Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ surengė tradicinę mokslinę konferenciją „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“, skirtą Jonui Bretkūnui paminėti.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto viena auditorijų pilnut pilnutėlė. Suėjo suvažiavo lietuvininkai ir jų bičiuliai iš įvairių Lietuvos miestų, buvo svečių iš užsienio.

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas sukalbėjo maldą, drauge su lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininke Rūta Mačiūniene uždegė tradicines žvakutes.

Pradėdamas konferenciją Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus kalbėjo apie universiteto bendruomenės atsakomybę už mažlietuvių kultūros paveldą ir integraciją į Lietuvos, ypač Žemaitijos regiono, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą.

Pranešėjai nagrinėjo Nemuno žemupio architektūros (dr. Martynas Purvinas, arch. Marija Purvinienė), kultūros draugijų, kalbos (Aušra Lisinskaitė) kultūros draugijų veiklos, švietimo, kultūros tradicijų (Silvija Pocytė, Nijolė Strakauskaitė, Rimantas Balsys) ypatumus. Nagrinėta Klaipėdos krašto žuvininkų ir laukininkų tautosaka bei jos sąsajos su tilžėnų bei kitų vietovių lietuvių dainomis ir papročiais, liuteroniškų giesmių tradicija (Aušra Kavaliauskienė, Dalia Kiseliūnaitė, Virginija Stukaitė). Daivaa Kšanienė paskaitė išsamų pranešimą apie čia dirbusį prieškario žymų chorvedį Antaną Vaičiūną, Rimantas Šliužinskas – apie Christiano Bartscho (1832–1890) Tilžės apylinkėse užrašytas dainas ir giesmes. Virginija Apanavičienė nagrinėjo, kaip A. Žigaitytės operos „Žilvinas ir Eglė“ muzika siejasi su pamario etninės muzikos tradicijomis.

Vyko Jono Bretkūno skaitymai su mažlietuvių dainomis bei giesmėmis „Apie Dievą ir žmones“ (folkloro ansamblis „Vorusnė“; vadovė Rūta Grumadaitė). Eglė Bukantytė padarė pranešimą „Tikėti ir melstis Jono Bretkūno „Naujajame Testamente““, Audronė Kaukienė pateikė naujų duomenų apie kunigo Jono Bretkūno tarnystę bei pirmąjį Biblijos vertimą į lietuvių kalbą.

Prof. habil. dr. Audronė Kaukienė Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ XIII susiėjime Šilutėje (2001 m.) buvo išrinkta Mažosios Lietuvos akademijos (MLA), kuri telks mokslo žmones išsamiau ir plačiau nagrinėti šios etninės žemės istorijos ir kultūros problemas, prezidente. Atlikti kai kurie organizaciniai darbai. Papildytas MLA prezidiumas: Daiva Kšanienė (viceprezidentė), Silvija Pocytė, Albertas Juška, Martynas ir Marija Purvinai, kun. Darius Petkūnas, Rimantas Balsys, Dalia Kiseliūnaitė, Jonas Bukantis, Stanislava Jeresaitė, Rūta Mačiūnienė (ryšiams su visuomene).

Konferencijoje Jurgis Mališauskas ir Rimantas Černiauskas aptarė Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) I tomo etninius ir grožinės literatūros klausimus. Pastabos buvo labai geranoriškos, patys pranešėjai MLE autoriai, tačiau jie ginčija leidinio koncepciją.

Pagrindinius MLE bruožus nustatė MLE vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojas Kanadoje gyvenantis lietuvių kalbininkas prof. dr. Vilius Pėteraitis. Jam pritarė Pasaulio Mažosios Lietuvos fondo taryba, Mažosios Lietuvos Rezistencinis sąjūdis ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vadovybė, tuo vadovaujasi MLE redakcinė kolegija. MLE, pagal prof. dr. Vilių Pėteraitį, apima Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštus iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos – 1945 m. Tie, kurie puoselėjo ar griovė Mažosios Lietuvos paveldą vėliau, aprašomi pasirinktinai ir tiek, kad būtų galima palyginti su tuo, kas čia buvo.

Mažlietuviai tėvynėje ir svetur bei jų palikuonys vardijami labai neskirstant jų pagal gyvenseną, nuopelnus ar pažiūras, nes jie yra to paveldo esmė.

Apie pokario Klaipėdą rašomos kitos knygos, tam dirba valstybės mokslo įstaigos. MLE leidžiama iš suaukotų lėšų, tik iš dalies remiama valstybės.

Konferencijos dalyviams surengta Elenos Matulionienės paroda „Mažosios Lietuvos juostos ir delmonai“, pristatyta neseniai išėjusi Arūnės Liucijos Arbušauskaitės knyga „Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį“.

Voruta. – 2003, nr. 3 (525)

Vytautas Kaltenis, Vilnius, „Voruta“, Nr. 3 (525), 2003 m. vasario 8 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 2
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 2, 2014 @ 6:42 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →