Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Kodėl dar vis tebetęsiame Mažosios Lietuvos genocidą?

Pagal   /  2014 birželio 7  /  Komentarų nėra

Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio tarptautinio suvažiavimo Lietuvių namuose Toronte, Kanadoje, dalyviai sveikina toli nuo krašto nublokštus tėvynainius ir visą tautą tėvynėje ir pasaulyje dalindamiesi didžiu skausmu ir giliu rūpesčiu dėl Mažosios Lietuvos tragiško likimo.

Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio tarptautinio suvažiavimo Lietuvių namuose Toronte, Kanadoje, dalyviai sveikina toli nuo krašto nublokštus tėvynainius ir visą tautą tėvynėje ir pasaulyje dalindamiesi didžiu skausmu ir giliu rūpesčiu dėl Mažosios Lietuvos tragiško likimo.

Nuo pat šio tūkstantmečio pradžios Prūsų Lietuvos gyventojai nesibaigiančių kovų keliu ir kultūriniu veržlumu ištvėrė Baltijos žemėje. Net praradę savitą santvarką, okupuojami, kolonizuojami ir ekonomiškai skurdinami, jie savo darbo dvasinėmis galiomis kūrė savitą raštiją, periodinę spaudą, klasikinę literatūrą, aktyviai reikšdamiesi siekė tautos laisvės iki pat šių laikų. Kaip dabar galima susitaikyti su siaubinga tikrove, kad tas kraštas ir tūkstančius metų jame gyvenusi tauta staiga turi būti dingusi tarsi niekada nebuvusi! Tokio kataklistinio Mažosios Lietuvos likimo nepateisina tarptautinė teisė, krikščioniška moralė ir bendrų laisvės kovų dalininkė lietuvių tauta.

Mažoji Lietuva negali būti atskirta nuo gyvosios tautos, švenčiančios 80-ties metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį Vilniuje, kai ji taipogi mini Lapkričio 30-osios grįžimo prie bendros Lietuvos valstybės Tilžės Akto paskelbimo sukaktį taip pačiais metais. To krašto kovų dėl laisvės chronologija siekia gilesnius amžius, minint prūsų vado Herkaus Manto žūties 725 metų sukaktį, atrėmus Kryžiuočių ordino tautžudišką invaziją Didžiojo sukilimo metais.

Šimtmečius gyvenusi Mažoji Lietuva mūsų bendraamžių laikais buvo ardoma Rytprūsių nacių gauleiterio E.Kocho egzekucinės politikos. “Iš šaknų išrauti visa, kas lietuviška” tapo išbaigta sovietinio komunizmo genocido tąsa. Šių klaikių istorinių faktų akivaizdoje esame be galo įskaudinti dabar jau prisikėlusios tautos ir valstybės abejingumo to krašto žmonių didžiai gyvenimo aukai ir dar vis iš įsibėgėjimo tebetęsiant dvasinį genocido vykdymą. Šių dienų Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo tėkmėje jau nebegirdime vartojant per šimtmečius įprastų Mažosios Lietuvos lietuviškų vietovardžių, bylojančių apie to krašto patrimoniją, bet norima įteisinti be jokių kalbinių šaknų įspraustus kolonistinius geografinius barbarizmus. Šiandieninė jaunoji Lietuvos karta “išraunama” iš viso, kas bylotų apie to krašto žmonių tūkstantmečio didžią gyvenimo auką už bendrą tėvynę. Ar mūsų tautos senoliai amžių glūdumoje būtų galėję tikėti, kad jų išsilavinę ainiai pasirinks tokį tautinio nuosmukio kelią tūkstantmečio baigmėje?

Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimo dalyviai kreipiasi į tautą, intelektualinę visuomenę, spaudą ir Vyriausybę neapleisti Mažosios Lietuvos jos gyvenimo tragiškiausioje lemtyje.

Algis A.Regis, MLR Sąjūdžio pirmininkas
Ieva Jankutė, MLRS suvažiavimo pirmininkė
Irena Šernaitė Meiklejohn,Suvažiavimo sekretorė

Toronto, Kanada, rugsėjo 26, 1998

„Voruta“, Nr. 38 (368), 1998 m. spalio 16 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 7
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 7, 2014 @ 11:22 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →