Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Klaipėdos sukilimo 80-osios metinės

Pagal   /  2014 gegužės 25  /  Komentarų nėra

Sukilimo minėjimas prasidėjo Klaipėdos miesto ir apskrities mokyklose. 8 val. jose vyko istorijos pamoka. 10 val. nuo miesto merijos išvyko merijos ir lietuvininkų atstovai į Lėkartų ir Joniškės kapines, kur padėjo gėlių ant E.Simonaičio ir J.Lėkarto kapų.

Sukilimo minėjimas prasidėjo Klaipėdos miesto ir apskrities mokyklose. 8 val. jose vyko istorijos pamoka. 10 val. nuo miesto merijos išvyko merijos ir lietuvininkų atstovai į Lėkartų ir Joniškės kapines, kur padėjo gėlių ant E.Simonaičio ir J.Lėkarto kapų.

12 val. prie buvusios Prancūzijos prefektūros teatro aikštėje atidengta atminimo lenta su tokiu tekstu: 1923 m. sausio 15 . Mažosios Lietuvos ir Lietuvos savanorių pajėgos įžengė į Antantės valdomą Klaipėdą ir užėmė šiame pastate įsikūrusią prancūzų prefektūrą. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi”. Lietuvininkų bendrijos atstovai R. Mačiunienė ir J. Gocentas prie šio pastato iškėlė Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos vėliavas. Iškilmėse kalbėjo miesto meras R. Taraškevičius, istorijos mokslų daktarė S. Pocytė glaustai nušvietė sukilimo istoriją. Tėvo prisiminimais pasidalino sukilimo dalyvio Mykolo Kalmanto sūnus Vytautas. Jo tėvui teko garbė paimti į nelaisvę prancūzų prefektą G.Petisnė.

13 val. Mažosios Lietuvos muziejuje atidaryta paroda tema: “kova dėl Klaipėdos, 1923.” Atidaryme dalyvavo ir kalbėjo miesto meras R.Taraškevičius, seimo narys V.Stankevičius, kraštiečių draugijos Vokietijoje pirmininkas U.Jurkštys ir kt.

14 val “Klaipėdos” viešbutyje vyko konferencija tema: “Klaipėdos krašto teisiniai ir politiniai aspektai”. Konferenciją vedė istorikai Č.Laurinavičius, V.Vareikis ir A.Nikženkaitis. jų nuomone idėja Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos iškelta 1922 m. pabaigoje Lietuvoje. Klaipėdos kraštas prijungtas pire Lietuvos karine jėga, jo legalumas abejotinas. Labai menkino lietuvininkų indėlį sukilimo metu, nes ji atseit, buvusi pasyvi.

Diskusijose dėl naujai statomo paminklo, skirto jubiliejui, buvo kritikuojamas jo grandijoziškumas Lietuvininkų netenkino užrašas “Be Lietuvos nėra mūsų”, nes lietuvininkai šimtmečiais buvo atsparūs germanizacijai, egzistavo ir be Lietuvos.

16 val. prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams vyko žuvusiųjų pagerbimo ceremonija. Dalyvavo valdžios, visuomenės atstovai, šauliai, kariai. Susirinkusius pasveikino Lietuvos vyriausybės vardu vyriausybės kancleris.

Šventę užbaigė minėjimas-koncertas muzikiniame teatre. Dalyvavo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, muzikinio teatro choras, solistai, aktoriai. Koncerte skambėjo lietuvininkų dainos ir giesmės.

Rūta Paplauskienė, 2003 m. vasario 3 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 25
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 25, 2014 @ 5:39 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →