Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 1 d.

Pagal   /  2014 gegužės 24  /  Komentarų nėra

„Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

„Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien toliau dairysimės Herkaus Manto 23-iajame name, kuriame veikia viešbutis ir restoranas „Navalis“.

Lemtingas pasimatymas

Didžiausias fantazijų žadintojas tarp buvusių šio namo gyventojų – poetas keturvėjininkas Salys Šemerys-Šmerauskas. Pasiraususi keturvėjininkų kūrybos bibliografijoje ir memuarinėje literatūroje labai nustebau, kai poetas buvęs ne koks bohemiškas plevėsa, o gana uždaras ir labai jau tvarkingą gyvenimą „ėjęs“ žmogus.

Labai tvarkingai jis susirado ir žmoną Leoniją iš Katyčių – per skelbimą laikraštyje. Pasiskelbta buvo 1938 m. pradžioje. Per laiškus kiek susipažinę, Salys ir Leonija pirmą kartą susitikti sutarė Klaipėdoje, Prezidento Smetonos alėjos (dabar – Liepų g.) aikštėje (dabar – K. Donelaičio).

„Buvo ankstyvo pavasario pirmoji dienos pusė, švietė saulė. Abu buvom pasipuošę: einant į tokį susitikimą, kiekvienas nori padaryti geriausią įspūdį. Jisai su tamsiai pilku paltu, naujais batais, naujom odinėm pirštinėm. Aš – taip pat tamsiu paltu ir tamsia, be brylių skrybėlaite, nuo kurios leidosi šydas ant veido. Norėjau būti elegantiška. Augalota, liekna, nedažyta, nelakuota, natūrali, atrodanti drąsi. Nors niekada nebuvau tame mieste, būdama 17 metų išdrįsau vykti į tokį pasimatymą. Dieną vaikščiojom Smiltynės takais, papietavom „Viktorijos“ restorane. Pietūs kainavo 2,5 lito kiekvienam. Popiet užsimaniau apžiūrėti Klaipėdos Smeltės priemiestį ir miesto apylinkes. Išvažiavę į užmiestį ilgai ėjom pėsti. Tik daug vėliau jis man prisipažino, kad toje išvykoje kentėjęs pragaro kančias – spaudė naujai pirkti batai, bet jis nedrįsęs apie tai man pasakyti. Tik pavakare atsikvošėjęs, kai sėdėjom kine „Kapitol“ ir žiūrėjom filmą. Vakare išvykau namo traukiniu iki Stoniškių, po to 13 kilometrų iki Katyčių“, – pirmą pasimatymą savo memuaruose „Mes buvom tokie“ aprašo Leonija Šmerauskienė.

Kai namiškiai Leonijos teiravosi, kaip sekėsi, ji pasakė tik tiek: „Truputį senas man, bet galėčiau prie jo priprasti“. Po to S. Šemerys keletą dienų viešėjo Katyčiuose. Jam išsyk patikę, kad valgiai buvo paduodami labai švariuose induose’85 Kai Leonija ir Salys tuokėsi, jam buvo 41-eri, jai – 18 metų.

„Iš pradžių to amžiaus skirtumo nejaučiau. Aš buvau jo pirmutinė žmona, ne antroji, kaip kai kas yra linkęs klaidingai manyti. Šmerauskas buvo sportiškas, lieknas, judrus. Bet kai jis sulaukė 50, o aš 27, santykiai pradėjo keistis, ir aš dėl to ėmiau kentėti. Kai jam buvo 60, o man 37-eri, labai jaučiau amžiaus skirtumą“, – prisiminimuose atviravo Leonija.

Pasak jos, vyras jos išgyvenimus nujausdavęs, o gal ir žinodavęs. Kai ji namuose dūsaudavo, jis šypsodamasis netgi guosdavo: „Pereis, pereis!“. Ir pereidavo. Šmerauskai kartu, kol juos išskyrė Salio mirtis, išgyveno 42 metus.

Gražina Juodytė, „http://www.ve.lt/?data=2009-03-02&rub=1065924810&id=1235931206“, 2009 m. kovo 2 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 24
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 24, 2014 @ 11:34 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →