Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Karaliaučius: Tarp lietuviškos knygos praeities ir dabarties…

Pagal   /  2014 gegužės 21  /  Komentarų nėra

Išvykoje į Karaliaučių Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai baigė vykdyti Kultūros rėmimo fondo (Vilnius) finansuotą projektą „Sankirtos: trys keliaujančios paveldo knygos dekados“.

Išvykoje į Karaliaučių Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai baigė vykdyti Kultūros rėmimo fondo (Vilnius) finansuotą projektą „Sankirtos: trys keliaujančios paveldo knygos dekados“.

Tiesa, prieš tai šio projekto veiklos bibliotekininkus jau buvo nuvedę į Tilžės (dab. Sovietskas) centrinę biblioteką, kurioje atidarytas Vakarų Lietuvos knygynėlis, Įsrutį (dab. Černiachovskas), kur bibliotekininkai dalyvavo mokslinėje-praktinėje konferencijoje, skirtoje Karalienės Luizos mokytojų seminarijos įkūrimo 200-osioms metinėms ir skaitė pranešimus, surengė ikonografijos ir knygotyrines parodas. Šįkart lankytasi Kaliningrado A. Gaidaro sritinėje bibliotekoje, švenčiančioje savo įkūrimo 65-metį, ir susitikta su senais šilutiškių bičiuliais – Kaliningrado L. Rėzos lietuvių draugijos nariais. Karaliaučiaus lietuviams surengtas šilutiškio Marijaus Budraičio pirmojo poezijos rinkinio „Naktigonė“ pristatymas, paminėtos lietuvių literatūros klasikės Žemaitės 90-osios mirties metinės, dalyvauta Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties nuolatinės fotodokumentinės ekspozicijos atidaryme.

Tarp lietuviškų knygų, prie arbatos puodelio…

Kaliningrado A. P. Gaidaro sritinėje bibliotekoje – gausu lietuviškos knygos ženklų. Kolegos įrengė nuolat veikiančią lietuvių literatūros parodą „Vakarų Lietuvos ir Šilutės knyga“. Pasak šios bibliotekos direktorės O. Vasiljevos, Kaliningradas – daugianacionalinis miestas. Todėl bibliotekoje įregistruota per 8% skaitytojų yra lietuviai. Ir nors vienoje iš Kaliningrado municipaliteto centrinių bibliotekų yra net atskiras lietuvių literatūros skyrius, gaidariečiai lietuviakalbių skaitytojų nestokoja. Todėl pačioje matomiausioje vietoje kolegos net sveikinimą „Sveiki atvykę!“ yra pakabinę. Lietuviškas kreipinys skirtas ne tik šilutiškiams, bet ir Kaliningrado lietuviams. Kaip ir kasmet šilutiškiai kolegų įrengtą lietuviškų knygų lentyną papildė pačiais naujausiais leidiniais: albumu „Fotoskrydis. Šilutė“, „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“, „Šilutės paveldo keliais“, naujais kompaktiniais diskais „Pasaulio šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ ir „Bibliotekos knygos renginių panorama‘2011“. Kaliningrado A. P. Gaidaro bibliotekoje greta kitų Šilutės autorių knygų „apsigyveno“ ir dvi M. Budraičio dovanotos knygos „Naktigonė“.

Šiuo metu kolegos anapus Nemuno išgyvena bibliotekinių paslaugų renesanso laikotarpį. Jaukiai suremontuotos bibliotekos patalpos, suprojektuoti nauji baldai, ką tik biblioteką lankančių muzikos gurmanų malonumui miesto valdžia nupirko rojalį ir ne bet kokį – „Petrof“, kainuojantį per 30 tūkstančių JAV dolerių. Bibliotekoje rengiama jauki muzikos skaitykla-svetainė, kurioje didmiesčio žmonės galės klausytis įvairių muzikos įžymybių gyvo garso koncertų, bendrauti, pažinti ir susipažinti. Šilutiškiai su gaidariečiais susitinka kasmet. Ir ne tiek svarbu, kurioje Nemuno pusėje surengiamos knygininkų sueituvės. Svarbu, kad jos vienodai naudingos ne tik bibliotekininkams, bet ir bibliotekas lankantiems. Šįkart šilutiškiams kolegos pristatė savo naujausią tolerancijos projektą „Kviečiame Jus arbatos puodeliui…“. Pasak projekto sumanytojų, pagrindinis bibliotekininkų tikslas buvo per įvairių šalių arbatos gėrimo tradicijas perteikti žmonių dvasinės bendrystės pojūčius. Kiniečių, japonų, rusų, ukrainiečių nacionaliniais rūbais pasipuošusios kolegės vedė įspūdingą edukacinę pamoką, išraiškingai atlikdamos nacionalinius arbatos paruošimo, gėrimo bei pokalbių prie arbatos ritualus. Edukaciją įvairino judrusis rankų dėlionių žaidimas „Apon“, kurio baigiamasis etapas – ritmiški plojimai, svečio peties palytėjimas ir taip rodomas bičiulystės ryšys. Vakaro svečias kaliningradietis poetas, dainų atlikėjas ir rusakalbio žurnalo „Mur“ vaikams leidėjas Albertas Tainikovas, kuris buvo ir Šilutės literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ (2008) svečias, atliko savo kūrybos dainą, skirtą A. P. Gaidaro bibliotekos bibliotekininkams, perskaitė savo kūrybos eiliuotą pasakaitę vaikams „Bobute voras“ ir šilutiškiams padovanojo naujausią „Mur“ numerį. Gaidariečius jų bibliotekos 65-mečio proga pasveikino M. Budraitis, perskaitęs vieną iš savo eilėraščių apie meilę ir sulaukęs gausybės aplodismentų. Panašu, kad meilė neturi kalbos, ją visi ir be žodžių supranta.

Lietuviškas žodis po svetingu rusakalbių stogu…

Kaliningrado apskrities centrinėje bibliotekoje nuo seno yra įkurta lietuviškų knygų bibliotekėlė. Tačiau Kaliningrado centrinę biblioteką ne klaida būtų pavadinti ir lietuviško žodžio centru. Bibliotekos vadovė Larisa Pšenycina prisimena, kad lietuviškos knygos pradžia šioje rusiškoje bibliotekoje yra neatsiejama nuo šviesios atminties ilgametės Kaliningrado lietuvių L. Rėzos draugijos pirmininkės Nijolės Meškytės, dirbusios čia dar ir bibliotekininke, veiklos. Dabar lietuviškoje bibliotekėlėje yra surinkta virš tūkstančio lietuviškų knygų, kuriomis noriai naudojasi lietuviškųjų Kaliningrado šeimų nariai. Tiesa, besinaudojančiųjų nėra tiek daug. Kaliningrado L. Rėzos draugija vienija 115 narių. Dauguma iš jų – garbaus amžiaus ir apie penktadalis yra jaunimo. Ilgametė šios draugijos narė Rūta Leonova, atvykusi į susitikimą su šilutiškiais , pasakojo, kad įvairūs likimai suvedė lietuvius į Karaliaučių. Daugiausia jų grįžo iš tremties, kai kuriems sovietų valdžia nurodė gyvenimo vietą tik Kaliningradą, o ne kitapus Nemuno esančią Lietuvą. Dar kiti senajame Karaliaučiuje sukūrė šeimas, įleido šaknis ir su gyvenimu svetur tiesiog susitaikė. Draugija susikūrė prieš 20 metų. Įkūrė sekmadieninę lietuvių kalbos mokyklėlę. Joje daug metų be atlygio dirba mokytoja Liuda Afanasjeva. Mokosi 10-12 metų vaikai. Mokytoja pati susirinko vaikus. Tikslas – išsaugoti lietuvių kalbą tarp pačių mažiausiųjų. Rūta Leonova pasakojo, kad lietuviai turi savo bažnyčią, bet neturi kunigo. Pamaldas veda slovakų kilmės dvasiškasis tėvas, kuris pradeda mišias laužyta lietuvių kalba, o pamokslą baigia rusų kalba. Tačiau tremtyje užgrūdinti lietuviai nenusimena. Po ilgų derybų vietos valdžia skyrė draugijai patalpas. Neseniai įvyko liaudiškos muzikos festivalis „Skambėk, skambėk, lietuviška dainele!“. Susirinko daugiau nei 300 lietuviškos dainos mėgėjų iš visos Kaliningrado srities. Visi dalyviai dainavo tik lietuviškas dainas. Festivalį surengti padėjo Lietuvos konsulatas ir vietos valdžia.

Kaliningrado municipaliteto centrinė biblioteka yra savotiška lietuviško žodžio ir knygos ambasada po rusiškosios bibliotekos stogu. Iš N. Meškytės vyr. bibliotekininkės pareigas perėmusi Myra Ostrovskaja pasakojo apie dalykus, kurių lietuvaičiams jau dabar derėtų pavydėti. Kristijono Donelaičio lietuviškoje žemėje dar vangokai prisimenama, kad 2014-ieji yra šios iškilios asmenybės 300 metų sukakties data. Tuo tarpu Kaliningrado centrinėje bibliotekoje jau atidaryta erdvi fotodokumentikos ir ikonografijos ekspozicija „Kristijonas Donelaitis“, kurioje eksponuojami praeities dokumentai ir dabarties leidiniai, lietuviškos knygos ir vaizdinė medžiaga lietuvių- rusų kalbomis, pateikiamos elektroninės informacijos nuorodos. Periodikos skaitykloje parengta paroda „Julija Žemaitė (1845-1921)“, skirta rašytojos mirties 90-mečiui paminėti. Šios parodos pristatymą šilutiškiams surengusi M. Ostrovskaja pažymėjo, kad joje eksponuojami ir sovietmečiu išleisti leidiniai tokie, kaip „Biblioteka mirovoi literatūri“(1984), kuriuose jau tuomet buvo pateikiama įžymios lietuvių rašytojos biograma. Bibliotekoje lietuviai ne tik svetingai priimami. Kartu su vietiniais rusų kilmės žmonėmis lietuvaičiai surengė lietuviškųjų kūčių vakarienę, filosofo A. Juozaičio knygos „Karaliai be karūnų“ pristatymą, dažnas bibliotekos svečias yra Lietuvos konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis. Ši biblioteka, pasak R. Leonovos, yra gaivi lietuviško žodžio oazė po svetingu ir jaukiu kolegų stogu. Gal būt, todėl taip dėmesingai lietuvaičiai ir bibliotekos lankytojai rusai klausėsi ir šiltai plojo „Naktigonės“ autoriui Marijui Budraičiui, savo dvi knygas iš jau senkančio „Naktigonės“ tiražo padovanojusiam L. Rėzos draugijos nariams. O šilutiškiai bibliotekininkai, nors ir patys išgyvenantys naujų knygų stygių, vis dėlto prieškalėdžiu padovanojo šio projekto rėmėjo UAB „Šviesa“ knygų bibliotekėlę savo tautiečiams anapus Nemuno.

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė, „http://www.siluteszinios.lt/karaliaucius-tarp-lietuviskos-knygos-praeities-ir-dabarties/“, 2011 m. gruodžio 8 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 21
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 21, 2014 @ 12:03 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →