Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Kaip radosi Jūrų muziejus: naujų žemių paieškos (4)

Pagal   /  2014 gegužės 24  /  Komentarų nėra

Šiemet vidurvasarį, liepos 28 d., sukaks lygiai 30 metų, kai Jūrų muziejus Kopgalyje atvėrė duris lankytojams. Atidarymo ceremonija buvo didelė šventė ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai.

Šiemet vidurvasarį, liepos 28 d., sukaks lygiai 30 metų, kai Jūrų muziejus Kopgalyje atvėrė duris lankytojams. Atidarymo ceremonija buvo didelė šventė ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai.

Šiandieniniai muziejaus lankytojai, ypač jaunoji karta, negalėtų net įsivaizduoti, kokie išbandymai tykojo statybininkų ir restauratorių. Juk viskas nestandartiška: ir apvali paties muziejaus konstrukcija, ir negirdėti, neregėti akvariumo stiklai, ir vamzdynai, ir daug visokių kitokių neišbandytų statybinių medžiagų. Kur jų ieškoti, kur jas gauti?

Tie klausimai šiandieniniam „Vakarų ekspreso“ skaitytojui ir Jūrų muziejaus lankytojui atrodo juokingi. Mat prie vieno iš rašinių apie Klaipėdos pasididžiavimą internetinėje svetainėje radau tokį komentarą dėl plastikinių vamzdžių paieškų: „O kam reikėjo ieškoti? Galėjo Vilniun į „Plastos“ gamyklą Savanorių prospekte važiuoti…“ Užmirštama, kad muziejus daugiau kaip prieš 30 metų pradėtas statyti, kai tų plastų nė iš tolo tuomet Raudonosios armijos prospekte nebuvo…

Apvalios konstrukcijos

Kas gamino statybines konstrukcijas apvaliam akvariumo pastatui, kai įprastinės konstrukcijos tebuvo „sumetamos“ tik stačiakampiams pastatams? Formų gamybai buvo reikalingas metalas, limitai jam, brėžiniai konstrukcijoms ir t. t. Ir šiandien apvalių statybinių konstrukcijų pastatų pasaulyje reta. O prieš 30 metų…

Viskas buvo išspręsta pačioje Klaipėdoje. Patys gelžbetonininkai iš 2-osios gelžbetonio konstrukcijų gamyklos, vadovaujamos direktoriaus Kleivos, be jokių brėžinių pasidarė formas, patys jas išliejo. Beje, už tai sumanūs žmonės buvo skatinami paskyromis lengviesiems automobiliams. Kiek tų paskyrų buvo išdalinta, istorija nutyli. Ir auksinių rankų meistrų pavardžių, regis, niekas nebeprisimena. Būtų gerai, kad koks gelžbetonininkas atsilieptų ir papasakotų, kaip tos didelės ir svarbios užduotys tuomet buvo vykdomos.

Net keturios Klaipėdos gamyklos gamino santvaras vidaus kiemui – baseinui uždengti. Metalą joms gamyklos imdavo iš savo rezervinių fondų. Betgi darbai – ne planiniai. Gamyklos buvo sąjunginio pavaldumo. Vadinasi, – griežta planinė drausmė. Tad darbai muziejui statyti buvo atliekami tik žmonių supratingumo ir entuziazmo dėka.

„Statybų pradžioje galvojome, kad pastogės nedengsime. Tačiau keturių gamyklų atsiųstos santvaros buvo skirtingų profilių. Tai Petras Lapė vėl turėjo kurti projektą dangai iš aliuminio“, – sakė muziejaus konstrukcijų „matematikas“ ir modeliuotojas Tautvydas Tubis. Teko ir vėl kaulyti limitų aliuminiui iš Voronežo gamyklos…

Akvariumo stiklai

Muziejaus statybininkai ilgai uostinėjo, iš kur galėtų gauto 30-40 milimetrų storio stiklų akvariumams. Užuodė, kad SSRS tokie stori stiklai gaminami karinei pramonei. Bet kas tau su civiliais, o tuo labiau – „pogrindiniais“ muziejininkais neprasidės…

Paskui sužinojo, kad tokie stiklai gaminami Belgijoje ir Prancūzijoje. Vėlgi šiandieninis laikraščio skaitytojas ir muziejaus lankytojas gūžtelėtų pečiais: „Rado problemą. Paėmei katalogą ir užsisakei…“. O tuomet viskas „ėjo“ per kelias ministerijas ir jų buhalterijas…

Tiesa, šiandieniniai mano pokalbininkai – muziejaus statytojai – per daug dėl patirtų sunkumų nesiguodžia. Tai gali tik nujausti iš jų gilių atodūsių…

Plastikiniai vamzdžiai

Plastikiniai vamzdžiai bei jungtys buvo gabenamos iš įvairių SSRS gamyklų. Tačiau tam reikėjo turėti ne tik reikiamų limitų, bet ir pažinčių, – šiandien sako T. Tubis. Ir tai dar ne viskas. Muziejaus statytojai turėjo būti be galo sumanūs ir energingi – juk tokios statybos Sovietų Sąjungoje, o ypač – senovinėse tvirtovėse, nebuvo leidžiamos.

Tai šiandieniniams vadybininkams, siūlantiems važiuoti į „Plastą“, atrodo iš fantastikos srities. O visi „vojažai“ po SSRS platybes, sumanumai ir iššvaistyta energija ne vienam muziejaus statytojui kirto per sveikatą. Žinoma, žymiai vėliau. Nors ilgametis Jūrų muziejaus vadovas Aloyzas Každailis puikiai prisimena, kada jis pajuto prarandąs sveikatą – visai netrukus po muziejaus atidarymo. Nepaisydamas tų simptomų, jis vyko į pirmąsias ekspedicijas gyvųjų eksponatų muziejui „žvejoti“ ir toliau varstė tūkstančio ir vienos instancijos duris dėl Jūrų muziejaus reikalų, kurie anuometinėmis sąlygomis buvo tolygūs kosminio laivo technologijoms.

Anonsas

Kitame rašinyje skaitykite:

Kaip buvo buriamas muziejaus kolektyvas, kol vyko statybos

Kur ir kaip buvo kaupiami gyvieji ir negyvieji muziejaus eksponatai

Kaip buvo ruošiamasi ekspedicijoms

Gražina Juodytė, „http://www.ve.lt/?data=2009-05-22&rub=1065924810&id=1242928143“, 2009 m. gegužės 22 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 24
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 24, 2014 @ 10:41 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →