Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Kaip Klaipėda vėl virto Memeliu

Pagal   /  2015 birželio 14  /  Komentarų nėra

Po anšliuso

Po anšliuso Klaipėdos kraštą paliko apie 18 tūkst. lietuvių. Klaipėdoje dar liko apie 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Vokiečiai dėl darbo rankų trūkumo nebuvo suinteresuoti masiniu lietuvių darbininkų bėgimu. Lauko darbams jie verbavo darbininkus prie Lietuvos pasienio. Atvykę sunkvežimiai su garsiakalbiais kvietė lietuvius į ūkio darbus Klaipėdos krašte. Be jokių pasų ir vizų jie buvo nugabenami į darbo vietas, o šeštadienį, išmokėjus pinigus, tie patys sunkvežimiai gabendavo juos atgal. Pirmadienio rytą vėl viskas pasikartodavo. Lietuvos valdžia žinojo apie tokias akcijas ir jas toleravo, nes nedarbas pasienio rajonuose ir taip buvo didelis.

Krašte likę lietuviai darbininkai gyveno vargingai, dirbdavo nekvalifikuotą darbą – kasdavo griovius ir padėdavo nuimti derlių. Uždirbtas markes Tauragėje ar Kretingoje keisdavosi į litus ir pirkdavo pigesnio maisto. Tik vynas, alus ir degtinė Klaipėdoje buvo gerokai pigesni nei Lietuvos laikais.

Prieš pasilikusius lietuvius naujoji valdžia ėmėsi politinių ir kultūrinių represijų. Lietuvos laikraščių prenumeratoriams Klaipėdos krašte pradėtas taikyti užsienio pašto tarifas buvo beveik dvigubai didesnis nei vidaus prenumeratos tarifai. 1939 metais gegužės mėnesį į kraštą tebuvo siunčiama 12 „Lietuvos aido“ egzempliorių, 37 „Lietuvos žinių“ egzemplioriai, 47 „XX amžiaus“ egzemplioriai, 3 „Ūkininko patarėjo“ egzemplioriai, nors prieš užėmimą šie laikraščiai turėjo po keletą šimtų prenumeratorių.

Atidavus Klaipėdą, tą pačią dieną atsistatydino Vlado Mirono Vyriausybė. Pasikartojo 1938 metų scenarijus po Lenkijos ultimatumo, tik tada V. Mironas tapo ministru pirmininku. Klaipėdos konvencijos garantai pripažino vokiečių ir lietuvių susitarimą. Kiti to meto įvykiai – Čekoslovakijos užgrobimas, Vokietijos siekiai užimti Dancigą ir kariuomenės koncentracija prie Lenkijos sienų – Klaipėdos klausimą pavertė nereikšmingu. 1939 metų kovo 22 dienos britų ministrų tarybos posėdyje apie tai nebuvo daug diskutuojama. Protokole užfiksuota tik viena sausa frazė: „Buvo beveik galima numatyti, kad Vokietija realizuos Klaipėdos anšliusą.“

Kovo 30 dienos Lietuvos Seimo posėdyje užsienio reikalų ministras J. Urbšys paskelbė pranešimą, kuriame Vyriausybės prašė ratifikuoti sutartį. Stebina tai, kad atsirado vos vienas Seimo narys – Vladas Pūtvis, – norėjęs pasisakyti dėl susitarimo, bet jam nebuvo suteiktas žodis… Be diskusijų buvo nutarta: „Imdamas dėmesin p. užsienio reikalų ministro pareiškimą ir turėdamas galvoje susidariusią padėtį, Seimas duoda reikalingą sutikimą kovo mėn. 22 d. Lietuvos ir Vokietijos sutarčiai ratifikuoti.“ Visas Seimo posėdis užtruko vos penkias minutes. Įdomu, jog kovo 15 dieną Seime svarstytas projektas dėl gydytojų rūmų įstatymo priėmimo užtruko daugiau nei tris valandas ir susilaukė audringų diskusijų.

Nors kapituliacija ir Klaipėdos atidavimas skaudžiai smogė lietuvių tautos išdidumui ir valdžios legitimumui, nuo kovo 24 iki 28 dienos, kai, atrodytų, turėjo virti didžiausios diskusijos dėl Klaipėdos praradimo ir atsakomybės, Ministrų tarybos posėdžiuose Klaipėdos likimas nebuvo svarstomas. Nė viename oficialiame dokumente nebuvo paminėtas ir A. Hitlerio atvykimas į Klaipėdą.

Puslapiai: 1 2

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →