Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Jurgis Sprogys (1902-1967)

Pagal   /  2014 birželio 5  /  Komentarų nėra

Šiemet sukako 105-eri metai, kai gimė, ir 40 metų, kai mirė, evangelikų liuteronų kunigas diakonas Jurgis Sprogys.

Šiemet sukako 105-eri metai, kai gimė, ir 40 metų, kai mirė, evangelikų liuteronų kunigas diakonas Jurgis Sprogys. Gimė jis 1902 III 21 d. Kuršlaukiuose, Dovilų parapijoje. Baigęs pradinius mokslus Laugalių ir Dovilų mokyklose, dirbo savo tėvo ūkyje. Jo tėvas Martynas Sprogys (1868-1933 III 23) buvo klimkiškis Dievo žodžio sakytojas ir auklėjo šeimą pamaldumo dvasioje. Jo žmona Urtė Žvilikė pagimdė 17, bet užaugo tik 6 vaikai. Iš jų vienas buvo Jurgis, kuris nuo 1924 metų Advento patyrė širdyje perversmą kaip pats rašė: „nuo to laiko norėjau savo Viešpačiui viernai ir ištikimai tarnauti“. 1931 metais paveldėjo stambų tėvo ūkį (50 ha). 1932 metais vedė Anę Lapytę (g. 1912) iš Šilininkų kaimo, Priekulės parapijos. Karo metu išvengė fronto administruodamas belaisvius, dirbančius pas ūkininkus. Rusų buvo išsiųstas į lagerį Estijoje, bet po dešimties mėnesių 1945 metų rugpjūtį grįžo į sugriautą sodybą. Susirado namiškius Ašpurviuose, kur glaudėsi viename kambaryje su net septynetu šeimų. 1949 metais šeima buvo įkurdinta Dvyliuose Matučių, kuriuos išvežė į Sibirą, ūkyje. Po II-ojo pasaulinio karo, pasitraukus iš Klaipėdos krašto visiems kunigams, esant didžiai religinių darbuotojų stokai, J. Sprogys kunigo diakono, buvusio sakytojo, Anso Baltrio kviečiamas į bažnytinį darbą. „Pergyvenęs stebuklingą Pono Dievo vedimą ir apsaugą, apsiėmiau šį sunkų uždavinį nusitikėdamas ant Viešpaties ir Jo padėjimu…“ 1946-50 metais dirbo kantorium Vanagų parapijoje, 1950 VIII 27 d. pašventinamas Vanaguose kunigu diakonu. 1955 V 22 d. I visuotiniame pokariniame Sinode Kretingoje išrenkamas Konsistorijos nariu (vicepirmininku), paskiriamas devynių Klaipėdos krašto parapijų dekanu. 1959 metų gruodį dėl konfirmantų ruošimo įžegnojimui apskųstas ir aukščiausiojo teismo nubaustas, o Konsistorija pritardama tam (matyt, spaudžiama sovietinės valdžios) pašalino iš jos narių. Dalyvavo „Maldų giesmių knygelių“ sudaryme ir leidime. Be Vanagų aptarnavo dar Saugų, Plikių, Kintų ir kt. parapijas. Išaugino 6 sūnus ir 4 dukteris (Martyną, Vilių (abu su šeimomis gyvena Vokietijoje), Jurgį, Ansą, Mėtą, Gerdą, Helmutą, Hildegardą, Rūtą-Ingridą, Joną). Kolūkyje dirbo kalviu, gerai griežė smuiku, taip pat vargonėliais, mandolina, triūba. Po sunkios ligos mirė 1967 VIII 31 d. Dvyliuose (Vanagų par.). Palaidotas Vanagų kapinėse šalia kun. Kristupo Lokio, buvusio misionieriaus Indijoje. Hildegardos dukra Linda, Šilutės ir Vanagų kun. Remigijaus Šemeklio žmona, „Lietuvos evangeliškos bažnyčios muzikos sandraugos“ administratorė.

Literatūra.

Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1968. V., p. 63-64; Žvilgsnis praeitin…// Keleivis, 1995, Nr. 1 (13), p. 24-25; Petraitytė A. „Tokių šeimų dabar reta“ // Lietuvos evangelikų kelias, 2007, birželio mėn., Nr. 6, p. 5-7.

Algirdas Mikas Žemaitaitis, Vilnius, 2007 m. liepos 12 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 5
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 5, 2014 @ 11:38 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →