Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Iš ciklo „Tylūs pokalbiai su kraštiečiais“. Pagėgiuose mano širdis

Pagal   /  2017 sausio 25  /  Komentarų nėra

Marija Žvirblienė 2016 metais. Asmeninio M. Žvirblienės archyvo nuotraukos

Elena STANKEVIČIENĖ, Pagėgiai, www.mazoji-lietuva.lt

Šiomis dienomis Marija Žvirblienė pasitinka savo gražų gyvenimo gimtadienį, neeilinė proga pasikalbėti, pagėgiškių vardu pasveikinti, palinkėti šviesių ateinančių akimirkų, dienų, metų… Deja, galime tai padaryti iš tolo, nors šiandien nieko nebėra atstu – girdžiu jos skaidrų balsą telefonu, dar kartą peržvelgiu nuotraukas, kuriose, bijau, kada nors išnyks mūsų gyvenimo troškulys, vartau vis dar ranka rašytus jos laiškelius, ak, kaip retai jau begauname tokių laiškų, kaip retai…

Aplankėme Mariją Kaune, buvome susitarę iš anksto ir ji laukė mūsų daugiabučio, kuriame gyvena jau kelerius metus, kieme. Šypsojosi, džiaugėsi, vedė mus į savo butą vis čiauškėdama ir klausinėdama: ar greitai suradome jos namus, ar patogiai ir saugiai atvažiavome, ar nepavargome… Prieškambaryje nusimetėme paltus, o peržengus kambario slenkstį, suskambo… „Kur senas Rambynas, kur Nemunas mėlynas…“. Pagėgiškiai jau daug metų dainuoja šią puikią šilutiškio kompozitoriaus ir dainininko Tomo Balčyčio sukurtą dainą renginiuose, įvairių švenčių, sueigų metu. Apkabinome Mariją, glaudėme ją ir visos verkėme… Ak, ilgiuosi Pagėgių, labai ilgiuosi, Pagėgiuose mano širdis… Po palaimingosios minutikės nurimome, ašaros nuskaidrino mūsų sielas, nuramino širdis, kvepėjo Marijos plikyta žolelių arbata, cinamonu dvelkė dukros Rimutės kepti sausainiai, po ranka skleidėsi šeimos nuotraukų puokštė, o Asta, Pagėgių bibliotekos tylioji metraštininkė, įjungė savo fotoaparatą…

Kaip jaučiatės čia, Kaune, Marija?

Liūdnai laikausi, liūdesys lydi mane visus šiuos ketverius metus, kai esu toli nuo Pagėgių. Ten mano širdis, mano mintys, mano gražiausieji prisiminimai, o čia tik kūnas… Bet gyvenimas mums parodo mūsų kelius, parodė ir man… Esu šalia savo vaikų, esame kartu, nors visi gyvename skyrium…

Kodėl taip ilgitės Pagėgių?

Ten mano Tėviškė… Visai šalia Pagėgių… Mano gimtinė – Gudų kaimas… Čia 1932 metais sausio 26 dieną gimiau. Mano tėveliai kilę iš skirtingų Lietuvos kraštų – mama iš Aukštaitijos, Pabradės, o tėvelis iš Tauragės. Prieš 2-ąjį pasaulinį karą į Klaipėdos kraštą jauni žmonės plūdo uždarbiauti, Lietuvoje sklido kalbos, kad čia žmonės gali gerai užsidirbti, be to, „vokiečiai“ ūkininkai buvo labai geri žmonės, savo samdinių neskriaudė, priešingai, labai rūpinosi jais, jaunoms šeimoms sudarydavo labai geras sąlygas dirbti, sočiai maitino, rūpinosi ir jų vaikais. Šio krašto žmonės buvo labai draugiški, gražiai sugyveno ir su kaimynais ir su savo samdiniais. Mano tėveliai čia sukūrė šeimą, gimėme mudvi su sese, o 1935 metais mūsų šeimą ištiko skaudi netektis – mirė tėvelis. Mama liko našlė su mažomis dukrelėmis ant rankų. Po kiek laiko ištekėjo dar kartą. Taip mes ir gyvenome Guduose, 1939 metų rudenį aš pradėjau lankyti Gudų mokyklos 1 klasę.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mama Marija ir patėvis Juozas, už jų stovi dukros Marija (kairėje) ir Onutė. Gudai,  1948 m. liepos 17 d.

Kadangi mes, lietuviukai vaikai, nuo mažumės draugaudavome su vokiečių kilmės ar lietuvininkų vaikais, puikiai kalbėjome vokiškai, tad mokykloje jokių nesusipratimų nebuvo. Bet karo nuojautoms stiprėjant, prasidėjo suirutė – daug iš Didžiosios Lietuvos atvykusių čia gyventi ir dirbti lietuvių traukėsi atgal į Lietuvą, kai kas patraukė į Vokietiją. Mūsų patėvis buvo kilęs iš Suvalkijos, Gelgaudiškio apylinkės, tad 1939 – 1940 metų žiemą patraukėme į Suvalkiją ir mes. Apsigyvenome patėvio gimtinėje, medinėje trobelėje plūktine asla, į Gelgaudiškio mokyklą reikėjo eiti apie 3 kilometrus. Pradinę mokyklą baigiau dar karui nepasibaigus, labai šiltai pamenu savo mokytoją A. Jasaitytę, mokyklos vedėją Marytę Zubrytę, kuri tapo ir mano „dirmavonės“ – sutvirtinimo sakramento, mama. Apie mokytoją M. Zubrytę jos buvę mokiniai atsiliepia ypatingai, nes ji ir buvo ypatinga, pirmiausia – didi patriotė, meilės Tėvynei mokė savo mokinius, patriotine tema kūrė ir statė su mokiniais įvairius vaidinimus, subūrė daug būrelių: jaunųjų ūkininkų, Vilniui vaduoti sąjungos skyrių, Birutės ratelį, chorą. Su nuostaba ir didele meile prisimenu ją ir aš.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gelgaudiškio pradinės mokyklos mokytoja Marija Zubrytė apie 1932 m. (nuotr. iš: Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla: http://www.gelgaudiskis.sakiai.lm.lt)

Karas ėjo į pabaigą, artėjo frontas, vokiečiai traukėsi ir rengė įsitvirtinimus. Viską, kas trukdė jiems įsitvirtinti „šlavė“ nuo žemės paviršiaus, degino sodybas… Taip jau atsitiko, kad ir mūsų gyvenamas namas jiems sutrukdė, netekome savo namų… Kaune gyveno dvi mamos seserys, tai ir mes patraukėme į Kauną. Mamytė greitai gavo darbą fabrike, o patėviui miesto gyvenimas buvo didelė kančia, jis ilgėjosi kaimo. Tėvai nusprendė grįžti į Klaipėdos kraštą, į Gudus. Tik čia savo gimtosios trobelės jau neberadome. Tuo metu visame ištuštėjusiame Klaipėdos krašte buvo daug laisvų gyvenamųjų namų, kuriuose vietos valdžia apgyvendindavo atvykėlius iš Lietuvos. Vietinių gyventojų buvo likę tik siuvėjos Kaukurienės (jei gerai atsimenu pavardę) ir Svarų šeimos. Na, grįžome dar ir mes. Po visų karo kančių ir klajonių žmonės buvo išsiilgę ramybės, sėslaus gyvenimo ir taikaus darbo. Visi buvome didelio pokario vargo prispausti, bet kaimynai buvo nepaprastai draugiški, vieni kitiems labai paslaugūs. Na, pavyzdžiui, kovo 19 rytą išeina mano patėvis Juozas į kiemą, o namo durys apipintos vainikais! Taip šį kartą kaimynai pasveikino jį su Juozinėmis, visus kaimynus tekdavo kviestis į svečius – pyragas, gal koks šlakelis ir gėrimėlio, ir dainos, dainos… O tuoj gi ir Jurginės, o šis kaimynas Antanas, o anie Petras ir Povilas… Pamenu, visas kaimas skambėdavo nuo klegesio ir dainų…

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

„VYNERIO ARBATĖLĖ“ Klaipėdos skulptūrų parke

Plačiau →