Atnaujinta: 2014-04-18

Naujienos
Straipsniai
Straipsnių paieška
Redakcinė kolegija
Rėmėjai
Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta"

 

Lietuvių
Lenkų
Rusų
Anglų
Vokiečių
Naujienos

Pagėgių bibliotekoje – kolegos iš Skuodo
 

   2014 m. balandžio 12-ąją Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje viešėjo Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai. Viešnagė ypatinga, skirta keturioliktą kartą Lietuvoje minimai Nacionalinei bibliotekų savaitei, kurios šūkis - „Biblioteka – vienas pasaulis, daug istorijų…“.

   Kadangi skuodiškiai negalėjo atvykti į Pagėgių bibliotekos atidarymą, įvykusį prieš porą metų, tad pirmą kartą apsilankę naujoje bibliotekoje buvo sutikti su duona ir druska bei šmaikščia dainele „Oi laukėm laukėm, mes skuodiškių laukėm ... toliau

   

 
Solistė A. Širvinskaitė-Ruškienė pristato ispaniškos muzikos koncertą
 

   Išskirtines kamerines koncertines programas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kasmet pristatanti solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė klausytojus kviečia į „Ispanišką koncertą“. Šįsyk ji temperamentingomis dainomis, smuiko stygų, akordeono ir fortepijono melodijomis bei jausmingais šokiais klausytojus supažindins su pačiais įvairiausiais ispaniškos muzikos garsais, skoniais ir atspalviais.

   Solistei talkins akordeonistai Žygimantas Laurinavičius ir Donatas Butkus, smuikininkė Asta Šidlauskaitė, pianistė Loreta Piaseckienė, šokėjai Aušra Krasauskaitė ir Ričardas Jankevičius ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sveikinimas Velykų proga
 

    ... toliau

   

 
Mirė Neringos garbės pilietis Eduardas Jonušas
 

   2014 m. balandžio 17-tosios rytą mirė Neringos garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Eduardas Jonušas.

   Kuršių nerijos sąžine, jos istorijos, gamtos ir kultūrinės atminties sargu vadintas E. Jonušas gimė 1932 m. balandžio 23-ąją Pikelių kaime, Mažeikių rajone. 1970 metais persikėlęs gyventi į Nidą E. Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ... toliau

   

 
Klaipėdos etnokultūros centre ansamblis „Gilė“ pristatys Antano Juškos surinktų dainų programą „Lietuviškos dainos“
 

   2014 m. balandžio 24 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Kauno folkloro ansamblis „Gilė“ (vad. A. Sinkevičius, D. Juška) pristatys tautosakininko Antano Juškos surinktų dainų programą „Lietuviškos dainos“. Po koncerto, tradicinių šokių entuziastus ir norinčius išmokti šokti, kviečiame į jaunimo šokių VOŽINĮ.

   Kauno folkloro ansamblis „Gilė“ šiemet švenčiantis 20-ąjį jubiliejų ir surengęs daugiau nei 500 koncertų ir vakaronių, paruošęs ne vieną programą, bei išleidęs 3 kompaktines plokšteles, paskutiniąją kompaktinę plokštelę „Lietuviškos dainos“, pristatys ir klaipėdiečiams ... toliau

   

 
Jubiliejų švenčiantis dirigentas Stanislavas Domarkas apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“
 

   2014 m. balandžio 15-ąją Lietuvoje jau aštuntą kartą švenčiant Pasaulinę kultūros dieną, kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė apdovanojimus iškiliems Lietuvos kultūros ir meno atstovams. Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas ir vakar savo 75-ąjį jubiliejų pasitikęs dirigentas Stanislavas Domarkas. Maestro apdovanojimas skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant šalies kultūrinę ir dvasinę aplinką ... toliau

   

 
Lietuvos prezidento institucijai 95 metai
 

   Šiais metais sukako lygiai 95 metai, kai buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas. Lietuvoje yra ne tik prezidentūra Vilniuje, bet ir Kaune. Čia ji įsikūrė tada, kai 1919 metais balandžio 4 dieną buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo metu Lietuvos prezidentūra tapo nedidelis, tarp Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos esantis, mūrinis namas.

   Čia rezidavo trys tarpukario Lietuvos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Sovietmečiu istorinė Lietuvos prezidentūra buvo tapus Pionierių rūmais, o mintis įkurti muziejų atsirado iškart atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ... toliau

   

 
XXVI Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimas
 

   Kviečiame į XXVI Lietuvininkų Bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimą, skirtą bendrijos 25-mečiui paminėti, kuris įvyks 2014 m. gegužės 31 dieną, šeštadienį, 11.00-13.00 val. Šilutės m. seniūnijos salėje (Lietuvininkų g. 17, Šilutė).

   Dienotvarkė:

   Susiėjimo pradžioje – malda, amžinybėn pašauktųjų paminėjimas,

   susiėjimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai;

   1. Bendrijos valdybos pirmininko ataskaita, Edmundas Paplauskas;

   2. Bendrijos iždininko pranešimas, Ieva Toleikytė-Biržienė;

   3 ... toliau


 
Baltijos jūroje pradedamas tiesti elektros jungties „Nord Balt“ kabelis
 

   Balandžio 11 d. ankstyvą rytą prie Baltijos jūros krantų pradėtas vienas esminių 450 kilometrų ilgio tarptautinės elektros jungties „Nord Balt“ darbų etapų – kabelių klojimas Baltijos jūros dugne. Specialus, kabelių tiesimui skirtas laivas į paruoštus vamzdžius Baltijos jūros dugne įleido povandeninius elektros kabelius.

   „Džiugu, kad pradedamas dar vienas apčiuopiamas ir matomas elektros jungties su Švedija darbų etapas. 2015 m. gruodį pradėjus šios jungties eksploataciją, elektros importo į Baltijos šalis galimybės padidės daugiau kaip trečdaliu ... toliau

   

 
Moksleiviai surengė kelionę per metų laikus pagal K. Donelaitį
 

   Skuodo rajone Mosėdžio gimnazijoje bemaž iš visos Žemaitijos susirinkę moksleiviai išradingai paminėjo lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines.

   Suvažiavę į Mosėdį moksleiviai iš Akmenės, Kretingos, Mažeikių, Šilalės ir Skuodo mokyklų surengė kelionę per keturis metų laikus pagal K. Donelaitį. Mokiniai aiškinosi, ką dėvėjo, avėjo ir valgė, kaip dirbo, ilsėjosi poeto apdainuoti būrai, kuo domėjosi ir ką tyrinėjo K. Donelaitis.

   „Donelaitis turėjo ne tik didelį literatūrinį talentą, bet taip pat domėjosi fizika, buvo pasigaminęs daugelį fizikinių prietaisų, savo „Metuose“ jis vaizdavo daug fizikinių reiškinių“, – pasakoja Mažeikių M ... toliau

   

 
Velykinė paroda Rusnėje
 

    ... toliau

   

 
V. Jankausko paroda „Dingęs kraštas“
 

    ... toliau

   

 
Darbas – pagrindinis trijų poemų veiksnys
 

   Darbų aprašymus galima palyginti trijose poemose: Hesiodo „Darbai ir dienos“, Vergilijaus „Georgikos“ ir K. Donelaičio „Metai“. Visų pirma, jeigu kalbėtume apie panašumą poemose, tai šiuo atžvilgiu K. Donelaitis daug panašesnis į Hesiodą, negu į Vergilijų. Mat, Vergilijus, nors ir negali pasigirti dideliu žemės darbo išmanymu, tačiau, palyginus jį su Hesiodu ir K. Donelaičiu, yra tarp jų didžiausias šio dalyko žinovas. „Georgikų“ I knygoje jis duoda beveik pilną žemės darbų ciklą nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, II-oje knygoje – daugelį vertingų patarimų sodininkystės klausimais ... toliau

   

 
Tik nereikia mūsų gąsdinti
 

   Lietuvoje daug ką nemaloniai nuteikė organizacijos Avaaz“ peticija, kviečianti įjungti Klaipėdos kraštą į Rusijos Federacijos sudėtį. Ją paskelbė Klaipėdoje registruota viešoji įstaiga „Būkime vieningi“. Į šį akibrokštą operatyviai sureagavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, padaręs pareiškimą „Tik nereikia mūsų gąsdinti“, adresuotą dienraščiui „Vakarų Ekspresas“ ir televizijai LNK. Deja, šios žiniasklaidos priemonės mūsų pareiškimo ne tik nepublikavo, bet ir nepaminėjo jo ... toliau

   

 
XVIII Thomo Manno festivalyje – Europa prieš šimtmetį
 

   2014 m. liepos 12–19 d. Nidoje vyksiantis XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis, pavadintas „Šimtmečio vasara“, pradės naująjį penkerių metų teminį ciklą „Modernybės palikimas. 100 metų po didžiojo karo“. Pirmasis ciklo renginys primins Pirmojo pasaulinio karo pradžios istorinį kontekstą bei to laikmečio kultūros palikimą.

   Šiuo metu rengiama įvairialypė festivalio programa, kurioje tradiciškai išskiriami muzikos, žodžio, dailės ir kino renginiai. Rašytojo Th. Manno kultūros centro bei memorialinio muziejaus Nidoje, Neringos savivaldybės, Goethe‘s instituto, Prancūzų instituto Lietuvoje, Lenkijos instituto ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos organizuojamas tradicinis festivalis nagrinės reikšmingiausius kultūros procesus bei gaivins laiko dvasią, savitai nuspalvinusią to meto menininkų gyvenimą bei kūrybą ... toliau

   

 
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2014 metais
 

   1529 m. Erlich in Franken (Vokietija) gimė Kasparas Henenbergeris, kartografas, kraštotyrininkas, sudaręs Prūsijos žemėlapių.

   Mirė 1600 02 29 Karaliaučiuje.

   1574 m. Klaipėdoje gimė Petras Kleikys, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos bažnyčios veikėjas, padėjęs parengti J. Rėzai „Psalterą Dovydo“ (1625 m.). Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas.

   Mirė 1640 m. Įsrutyje.

   1584 m. Lazdynuose (Pilkalnio aps ... toliau


 























kontaktiniai lęšiai
VESTUVIU FOTOGRAFAS
Įdomios naujienos
Paskola
prekių pervežimas iš uk
Renginiai Vilniuje
Studijos Užsienyje
Torrent
Visos dienos akcijos
Mobiliųjų telefonų reitingai
reklama
drobes
foto dovanos
Naujos įmonės
Moteriska avalyne
kreditas
dantu implantai kaune
Paskolos bedarbiams
Paskolos be užstato
Snieglentes
polikarbonatas
fotografas