Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Entuziastai imasi gelbėti griūvančią Plaškių bažnyčią. Ar Plaškių bažnyčia (ne)pasmerkta mirti?

Pagal   /  2017 gegužės 2  /  Komentarų nėra

Mirčiai pasmerkta bažnyčia. Vidmanto Balkūno nuotraukos, lrytas.lt, 2014-06-06

www.silutesnaujienos.lt

Teigiamai į šį klausimą buvo atsakoma dar prieš metus, nes viena gražiausių Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių Plaškiuose ne vieną dešimtmetį griuvo. Jos nesaugojo, o kaip tik stengėsi kuo labiau išniekinti sovietinė valdžia. Rūpesčio ir pagalbos ji nesulaukė ir nepriklausomos Lietuvos laikais. Taip buvo iki šio pavasario. Kovo 31 dieną būrys entuziastų, susibūrusių į Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją (PBAB), surengė visuotinį susirinkimą ir sudėliojo gaires, kaip būtų galima išsaugoti šį unikalios architektūros statinį ir paversti jį lankomu kultūriniu – dvasiniu objektu. Štai kaip susirinkimo įspūdžius aprašė PBAB narys, vilnietis Algirdas Šveikauskas. Ar įvyks bažnyčios prisikėlimo stebuklas Plaškiuose? Kai aš atvykstu į Plaškius, mane apima kažkoks keistas ilgesys ir savotiškas nusivylimas: buvo TOKS kaimas, ir koks jis dabar sunykęs ir beviltiškas. Dilgėlynai, kažkokie balti milžiniški siloso ritiniai suversti, kaip pakliuvo, aplink – apgriuvę, nebenaudojami pastatai ir, dar liūdniau – beviltiškai griūvanti gražuolė buvusi liuteronų bažnyčia.

Tas jausmas dar labiau smelkia širdį, kai sužinai, kad paskutiniojo karo metu bažnyčia ir pats kaimas nedaug nukentėjo. Aišku, lietuvininkai paliko savo namus, pabėgo į Vakarus, ir tada… Tada, sovietmečiu, prasidėjo tai, ką mes matome šiandieną.

PBAB susirinkime pamačiau, kad turime tiek daug romantiškų entuziastų, manančių, kad galima antrą kartą įbristi į tą pačią upę, – atgaivinti Plaškius, kadaise bene gražiausią kaimą tarp Rusnės ir Pagėgių, ir dar daugiau – pradėti viską nuo bažnyčios atstatymo.

Tai va, tokie romantiški ir pilni ryžto senesni ir jaunesni, ir visai dar jauni ir susirinko kovo 31-ąją Stoniškių seniūnijoje ir įkūrė bendriją, kuri rūpintųsi bažnyčios atstatymu. Viskas buvo atlikta taip, kaip ir turi būti: išrinkta valdyba, jos pirmininkas, surinktas nario mokestis pirmosioms išlaidoms padengti, atidaryta banke sąskaita. O ko daugiau reikia?

Nors apskritai optimizmo man niekada netrūko, bet šįkart buvau skeptiškas šiuo klausimu. Bet kai prasidėjo diskusija, sakyčiau, gana konstruktyvi, mano nuotaika pagerėjo.

Pirmiausia, buvo padarytas teisingas žingsnis – atsisakyta kalbų apie tai, ką mes darysim toje bažnyčioje, kai mes ją atstatysim. Tikrai nelogiška, ar ne? Taigi eisim melstis į tą bažnyčią. Ar tai nėra pakankamai rimtas pagrindas tam, kad atstatytume Plaškių kaime bažnyčią?

Jauni žmonės šiais laikais gali būti romantikai, bet jie moka ir skaičiuoti, kiek ta „romantika“ gali kainuoti.

Jaunas architektas Aurimas Širvys labai suprantamai ir profesionaliai visiems išaiškino, kas turi būti atlikta nedelsiant.

1) Įvertinti pastato techninę būklę pasitelkiant naujoviškiausią įrangą, kuria galima tiksliai nustatyti silpniausias pastato vietas.

2) Suskirstyti atstatymo darbus į dvi grupes: a) labiausiai pažeidžiamų pastato dalių konservavimas siekiant sustabdyti tolesnį eižėjimą ir koroziją, b) naujos stogo dangos uždėjimo problemos – sijų, gegnių ir mūro tvirtumo tyrimai. Tai ir buvo tas momentas, kai aš patikėjau, kad gal tikrai mes galime padaryti tai, kas beveik neįmanoma. Bet yra vienas „bet“: kiek visa tai kainuos, nepagražinant ir savęs viltingai neapgaudinėjant?

Į šitą klausimą nebuvo atsakyta, nors jaunas verslininkas, rodos, dirbantis Vokietijoje, manau, mokės paskaičuoti ir… Tada arba mes visi aiktelėsim, ir mūsų entuziazmas ir viltys žlugs, arba ne. Pagyvensim – pamatysim.

Pagaliau, yra dar dvi išeitys.

A) nugriauti bažnyčią ir iš tų plytų atstatyti Šv. Jono liuteronų bažnyčią Klaipėdoje. Tai irgi kilnus tikslas, nesiginčykit.

B) užkonservuoti bažnyčios griuvėsius taip, kokie jie yra dabar, apauginti vijokliais, idealiai sutvarkyti aplinką, ir turėtume romantišką griuvėsį, kokių yra labai daug Anglijoje. Po Kromvelio nusiaubimo visi vienuolynai liko tik griuvėsiai… Šiandien jie tokie simpatiški, ypač pavasarį, kai pražysta geltoni narcizai…

Todėl nusiminti priežasties nematau. Pradžia padaryta. Gal kiek ir pavėluotai, bet ji yra. Dabar šią gerą žinią belieka pranešti Mažosios Lietuvos žmonėms, esu tikras, kad visi kas tik gyvas prisidės, kad bažnyčios prisikėlimo stebuklas įvyktų.

Plaškių bažnyčios atstatymo bendrijos informacija

plaskiu baznycia_laiptai_v_balkuno_foto_lrytas.ltVisuotiniame Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos susirinkime bendrijos steigėjai Viktor Bergner ir Gintautas Stančaitis pristatė veiklos tikslus. Buvo išrinkta bendrijos valdyba, kuri atstovaus įvairių interesų grupėms (bažnyčios, gyventojų, politikų). Bendrijos ir valdybos pirmininku išrinktas ūkininkas iš Rukų kaimo Viktor Bergner, valdybos nariai: Stoniškių seniūnas Gintautas Stančaitis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios (LELB) administracijos atstovas Gintaras Šiaudinis (Vilnius), Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė, istorikė Roza Šikšnienė (Šilutė), architektas Aurimas Širvys (Vilnius), bendrijos narių iš Vokietijos atstovas Normann Baltrusch.

Valdyba išrinkta vienbalsiai 2 metų kadencijai. Vienbalsiai nutarta bendrijos finansinius reikalus patikėti buhalterinei įmonei. Revizoriumi buvo išrinktas Kestutis Gedminas, interjero architektas, gyvenantis Pageldynės kaime (Pagėgių sav., Stoniškių sen.).

Puslapiai: 1 2

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Dr. Martynas Purvinas. Europos kaimų istorija ir Lietuva

Plačiau →