Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Būsim, kol bus gyvas lietuviškas žodis

Pagal   /  2014 gegužės 2  /  Komentarų nėra

Vieną iš pirmųjų lietuviškos spaudos 100-mečio atgavimo renginių surengė Vilniaus Aukštųjų Panerių seniūnija. Prie tauraus Mažosios Lietuvos spaustuvininko Enzio Jagomasto šeimos kapo paminklo (prieš 3 metus pastatyto kuklaus paminklo projekto autorė – Živilė Mačionienė) š. m. gegužės 5 d. susirinko gražus Trakų Vokės, Panerių pagrindinės mokyklos mokinių būrys, patriotinių organizacijų – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Knygnešių draugijos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvių tautininkų sąjungos atstovai, Vilniaus karininkų ramovės kariūnų kuopa.

Vieną iš pirmųjų lietuviškos spaudos 100-mečio atgavimo renginių surengė Vilniaus Aukštųjų Panerių seniūnija. Prie tauraus Mažosios Lietuvos spaustuvininko Enzio Jagomasto šeimos kapo paminklo (prieš 3 metus pastatyto kuklaus paminklo projekto autorė – Živilė Mačionienė) š. m. gegužės 5 d. susirinko gražus Trakų Vokės, Panerių pagrindinės mokyklos mokinių būrys, patriotinių organizacijų – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Knygnešių draugijos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvių tautininkų sąjungos atstovai, Vilniaus karininkų ramovės kariūnų kuopa.

Lietuviškos spaudos išsilaisvinimo iš kirilicos jungo šimto metų sukaktis tapo dar viena proga su dėkingumu prisiminti tuos, kas spausdintam lietuviškam žodžiui aukojo visą savo gyvenimą. Atkakli kova prieš Didžiosios Lietuvos rusinimą nebūtų įmanoma be Mažosios Lietuvos. Be jos nebūtų nei Aušros nei Varpo. Nebūtų ir 1918 metų Vasario 16-osios…

Draudžiamos lietuviškos spaudos kelias prasidėdavo Mažosios Lietuvos Ragainės, Bitėnų ar Tilžės spaustuvėse. Tilžiškis Enzys Jagomastas (1870–1941) buvo ne vien spaustuvininkas-leidėjas. Buvo jis, prieš 110 metų (t. y. 1894 m.) įkurto Tilžės lietuvių klubo iniciatorius, daugelio kitų lietuviškų draugijų aktyvus narys. Jis ir garsiojo 1918 metų Tilžės akto signataras (vienas iš 24-rių), tikras atsidavimo tautos interesams pavyzdys.

Spaustuvininko duoną E.Jagomastas pasirinko prieš 120 metų, stojęs mokytis šio amato. Nuo tada jam teko susieiti su knygnešiais ir imti rūpintis jais. Būdamas vos šešiolikos metų (1886 m.), E.Jagomastas įsteigė savo spaustuvę, kuri nuo 1912 metų gavo leidyklos statusą ir įpareigojantį vardą Lituania.

Lietuvišką žodį engė ne vien šovinistai juodašimtis maskolius ir ekspansionistas lenkas. Prieš 80 metų vokiečiai Mažojoje Lietuvoje sustabdė visų jų spausdinamų lietuviškų laikraščių leidimą. E.Jagomastas tuomet, tais pačiais 1924 metais, ėmė du kartus į savaitę leisti savo – Naująjį Tilžės keleivį (redagavo jo dukra – Ana Jagomastaitė).

1934 metais, naciams ėmus uždarinėti dar veikiančias lietuviškas organizacijas, Jagomastų namai Tilžėje (Aukštoji g-vė Nr.78) tapo Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros židiniu. Po to kai naciai 1940 m. rugsėjo mėn. uždarė Naująjį Tilžės keleivį ir leidyklą Lituania, Jagomastai persikėlė gyventi į Vilnių. Čia juos Tilžės gestapininkai surado, suėmė ir, keršydami už lietuvišką veiklą Tilžėje, Aukštuosiuose Paneriuose visus sušaudė… Taip, hitlerininkai nugalėjo ištikimo lietuvio kūną, bet neįveikė jo dvasinės stiprybės!

Caro ir fiurerio parankinių niekinamos ir draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjo Enzio Jagomasto atminimas įamžintas paminklu jo žūties vietoje. Šiandien rusų valdomos Tilžės (pervadintos į Sovietską) lietuviai, savo ruožtu, prieš kelis metus bandė gauti vietos valdžios leidimą prikalti atminimo lentą prie namo kuriame gyveno ir dirbo įžymusis tautietis. Deja, nesėkmingai. Nepavyko, gal būt, todėl, kad nesulaukė paspirties iš Lietuvos Respublikos Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų. Matyt aukštai atsisėdus pamirštama, kad už išsaugotą seniausią pasaulyje lietuvių kalbą turime būti dėkingi tokiems rūpintojėliams, pasiaukojėliams kaip Enzys Jagomastas …

Minėjimas prasidėjo evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio malda ir įžangos žodžiu, prašant Viešpaties palaimos tauriems darbams. Po to, knygnešių draugijos valdybos vicepirmininkas Aloyzas Sušinskas, taręs žodį apie knygnešius ir pabrėžęs, kad knyga – lietuviško žodžio tvirčiausias akmuo, perskaitė kelis savo eilėraščius apie juos (įdomu, viename jų visi žodžiai – tik iš raidės K!). Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinio „Varpas“ redaktorius Algimantas Zolubas atkreipė klausytojų dėmesį į paradoksą, kad Lietuva, mokiusi Rusiją kaip kiriliškai rašyti (Vievyje 1619 m. išleista pirmoji slaviška gramatika), „atsidėkojant“ už tai buvo rusinama ir pravoslavinama. Jis pabrėžė, kad Lietuva atsigavo tik per Karaliaučiaus krašte leidžiamos Aušros patekėjimą ir Varpo skambėjimą. Apie kartu su Tėvu nužudytą jo sūnų, Jurgį Jagomastą, jauną Lietuvos atsargos karininką, papasakojo Algis Karosas, Panerių memorialinio muziejaus direktorius. Apie patį Enzį Jagomastą kalbėjo šių eilučių autorius. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio narys Vytautas Gocentas, pasidžiaugęs gražiu minėtojų būriu, priminė Anapilin nuėjusios mokytojos Rūtos Hakaitės nuopelnus rūpinantis nacių nužudytos Jagomastų šeimos atminimo vieta.

Šventę įprasmino Panerių pagrindinės mokyklos moksleivių pasirodymas (grupinio deklamavimo eilėraštis ir kelios dainos), Trakų Vokės kultūros namų liaudiškos muzikos kapelos „Vacio armonikėlė“ atliktos trys patriotinės dainos. Trakų vidurinės mokyklos moksleiviai sugiedojo iš XIX amžiaus atėjusį Knygnešių himną ir jautriai paeiliui deklamavo mokytojos Bronės Daunorienės eilėraščio „Buvom, nebuvom” posmus. Jais ir užbaigsiu reportažą apie lietuvių tautai nusipelnusį spaustuvininką Enzį Jagomastą:

Žodžiai ne žodžiai
Dainos ne dainos
Skamba vienodai
Skaudžiai ir graudžiai.

Ar mes lietuviai,
Ar ne lietuviai?
Buvom nebuvom,
Žuvom nežuvom.

Iš Prūsų ėjom,
Maldą kalbėjom,
Knygelę nešėm,
Slaptai ją rašėm.

O gal nebuvom,
O gal nežuvom
Vaikeliai mūsų,
O gal ne mūsų?

Iškreiptas žodis
Ateina į širdį,
Mokam nemokam –
Angliškai suokiam.

Buvom nebuvom,
O gal dar būsim,
Jei atsiminsim
Protėvius mūsų.

Vytautas Šilas, Vilnius, 2004 m. gegužės 18 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 gegužės 2
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: gegužės 2, 2014 @ 7:53 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →