Atnaujinta: 2014-04-20

Naujienos
Straipsniai
Straipsnių paieška
Redakcinė kolegija
Rėmėjai
Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta"

 

Lietuvių
Lenkų
Rusų
Anglų
Vokiečių
Paminėtas Vydūno gimtadienis

   Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka organizuoja daug įvairių renginių, vis glaudžiau bendradarbiauja su kaimynine Kaliningrado sritimi, prisimena šio krašto istoriją, įžymius visuomenės ir kultūros veikėjus.

   2012 m. kovo 30 d. įvyko renginys „Spindulys esmi šviesos begalinės“, skirtas įžymaus filosofo, rašytojo, visuomenės ir kultūros veikėjo Vydūno 144-osioms gimimo metinėms. Į jį susirinko gausus būrys tauragiškių ir svečių.

   Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Rasos Levickaitės-Šerpytienės, pagiedojo keletą giesmių. Vyr. bibliotekininkė Vilija Užmiškienė perskaitė tauragiškės poetės Birutės Baltrušaitytės eilėraštį, skirtą Vydūnui, pristatė svečius.

   Apie Vydūną, jo gyvenimą, darbus ir veiklą kalbėjo mokslų daktaras, ilgametis Vydūno draugijos pirmininkas, dabar šios draugijos garbės pirmininkas, filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas Vaclovas Bagdonavičius.

   Svečias pasidžiaugė, kad Tauragės viešoji biblioteka pavadinta B. Baltrušaitytės vardu, ji buvo Vydūno draugijos narė ir V. Bagdonavičiaus kurso draugė. Susirinkusiems parodyta filmo apie Vydūną „Tamsoje būti šviesa“ ištrauka.

   Vydūnas savo kultūrinę ir kūrybinę veiklą skyrė tam, kad lietuvių tauta tvirtėtų ir augtų iš vidaus, siektų aukštesnio, tobulesnio žmoniškumo. Tai buvo išreikšta jo kūryboje, leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Mąstytojas siūlė neprarasti vidinės tvirtybės, tęsti kultūrinį darbą draugijose, leisti lietuvišką spaudą, palaikyti tautiečių dvasią. Vydūnas, kaip sakė V. Bagdonavičius, tai žmoniškumo apaštalas, pagarsėjęs filosofas ir rašytojas, pergyvenęs lyg asmeninę tragediją Klaipėdos krašto užėmimą. Jo kūnas Vokietijos Detmoldo miesto kapinėse ilsėjosi 38-erius metus ir tik 1991 m. spalio 19d. draugijos pirmininko V. Bagdonavičiaus pastangų dėka Vydūno palaikai grįžo į Lietuvą ir buvo perlaidoti Mažosios Lietuvos panteone Bitėnų kapinaitėse.

   2011 m. sukako 20 metų, kai į gimtąją žemę sugrįžo Vydūno palaikai. Vydūniečiai susirinko Bitėnų kapinaitėse, ant Rambyno kalno. Nuo 1992 m. vasarą Bitėnuose rengiamos Vydūno draugijos stovyklos, tvarkomos kapinaitės. Ant metalinių kapinaičių vartų iškaltas užrašas „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Vartai pastatyti vydūniečių dėka. V. Bagdonavičiaus išleistoje Vydūno biografijoje rašoma: „To spindulio šviesa sklinda iš paliktų mąstytojo raštų, raginančių, kad kuo daugiau ir kuo tauresnio žmoniškumo įneštume į tą pasaulį ir į tą laiką, kuriuo gyventi mums skyrė Aukščiausias“.

   Algirdas Matulevičius, Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, Mokslo ir enciklopedijų centro vyresnysis mokslinis redaktorius, istorijos skyriaus vedėjas, daugiau kaip 40 metų tyrinėjantis Mažąją Lietuvą ir daug apie ją rašęs, susirinkusius pasveikino Mažosios Lietuvos Reikalų tarybos ir Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų vardu. Pranešėjas kalbėjo apie Vydūną kaip istoriką. Europoje jis labiau žinomas kaip filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Vydūno veikalas „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“, išleistas vokiečių kalba, yra vienas reikšmingiausių ir plačiausių Mažosios Lietuvos istoriografijoje. Tik didis tautos patriotas, drąsus vyras, talentingas mokslininkas, kovotojas už lietuvybę savo akimis matė tautą nykstant ir ją sparčiai germanizuojant.

   Dr. A. Matulevičius sakė, kad Vydūnas visur iškelia moralės prioritetą. Štai jo mintys: „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba. Kur ji sunaikinama, ten tauta nesulaikomai žengia į pražūtį. Svarbiausioji gyvenimo jėga visados yra dvasinė“.

   Baltų didvyriškumo ištakų jis ieško aukštoje mūsų protėvių moralėje, ypatingo dorovingumo šeimose. Kai didėja prieštaravimai tarp tėvų ir vaikų, žmogus dvasiškai tampa „tartum medis be šaknų“. Pasak Vydūno, tautos veidrodis – kalba.

   Vydūnas veikale trumpai apžvelgė LDK, svarbiausius Lietuvos įvykius nuo XIII a. Iki XX a. pr., pradėdamas Mindaugo Lietuvos karalystės sukūrimu ir baigdamas Lietuvos valstybingumo atkūrimu 1918 m. vasario 16 d.

   Tautiškumo, humaniškumo, laisvės idėjos Vydūnui buvo svarbiausias kriterijus. Nors praėjo 80 m. nuo šios Vydūno knygos išleidimo, ji neprarado savo vertės ir mūsų dienomis. Straipsnyje „Žvilgsnis į lietuvių tautos likimą“ Vydūnas klausė: ar išliks lietuviškumas? Ir atsakė: „Jeigu visi mūsų tautos žmonės tuo rūpinsis, tautai vėl bus suteiktas gyvenimas laisvoje Tėvynėje“. Tai iš tikrųjų prasminga ir aktualu šiandien.

   Kaliningrado 48-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja Rūta Leonova perskaitė savo kūrybos eilėraščių, skirtų Vydūnui.

   Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorė Špiliova Anželika Ivanovna kalbėjo apie Tilžę kaip daugiakultūrinį miestą, kur gyveno lietuviai ir formavosi kultūrinė inteligentija, kur savo kūrybingiausius metus praleido Vydūnas. Nuo Vydūno laikų Tilžėje išliko 2 pastatai: mokykla, kur jis dėstė, ir namas, kur gyveno. Vydūnas Tilžėje gyveno 52-ejus metus. Prie šio namo 1989 m. atidengta nauja atminimo lenta su Vydūno horeljefu (autorius A. Žukauskas). Direktorė pasakojo apie muziejuje organizuojamas įvairias parodas. Neseniai buvo Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus S. Kancevyčiaus nuotraukų parodą. Didelė paroda muziejuje organizuota minint Vydūno 140-ąsias gimimo metines.

   Lietuvos Respublikos konsulė Sovetske Liuda Kleimionova padėkojo už pakvietimą, sakydama, kad miela prisiliesti prie Vydūno. Reikia tokių susitikimų anoje Nemuno pusėje. Konsulė tikisi, kad Tilžėje bus atgaivinta Vydūno draugijos veikla, kad lietuviai iš Kaliningrado srities galės atvažiuoti pas gimines į Lietuvą, kad Pagėgių kapinės nebus tokios apleistos, nes viltis visada išlieka.

   Rambyno regioninio parko darbuotoja Giedrė Skipitienė papasakojo apie tas lietuviškas šventes, kuriose dalyvaudavo Vydūnas. Kai mąstytojo neįleisdavo į Lietuvą, jis iš Tilžės žiūrėdavo į ugnį ant Rambyno kalno. Lietuvininkai atsinešdavo saują savo žemės ir ant Rambyno kalno laukdavo, kada garlaiviu atplauks Vydūnas, jis buvo laukiamas visur ir visada. Lietuvių giedotojų draugijai Vydūnas vadovavo 40 metų.

   Tilžė – Vydūno miestas, o Rambynas – jo žemė, tai tarsi du krantai, kurie mylėjo Vydūną.

   Zenona Jurevičiūtė, dirbusi Malomožaisko (Būdviečių) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja, džiaugėsi, kad Tauragės bibliotekoje susitiko B. Baltrušaitytė su Vydūnu ir leido mums su jais susitikti. Ji perskaitė eilėraštį, skirtą poetei B. Baltrušaitytei.

   Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis padėkojo svečiams už gražius žodžius, skirtus Vydūnui, kuris mus sukvietė. Tokie renginiai reprezentuoja Tauragės biblioteką. P. Sigitas išreiškė viltį, kad pasienyje įsigalios bevizis režimas ir srities gyventojai galės atvykti į Bitėnus prie Vydūno kapo.

   Bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius padėkojo renginio dalyviams ir svečiams, jiems įteikė po knygą apie Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istoriją, išleistą jos 80-čio jubiliejui.

   Skaitykloje organizuota Vydūnui skirta paroda, buvo galima įsigyti jo pakartotinai išleistų knygų „Tautos gyvata“, „Sąmonė“ ir kt.

   Autorės nuotr.
 
 

Kalba Vyduno draugijos garbės pirmininkas dr. V. Bagdonavičius.

 

Istorikas dr. A. Matulevičius

 

Uljanovo (Kraupiškio) vidurinės mokyklos mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė, Tauragė, 2012 m. balandžio 18 d.
























kontaktiniai lęšiai
VESTUVIU FOTOGRAFAS
Įdomios naujienos
Paskola
prekių pervežimas iš uk
Renginiai Vilniuje
Studijos Užsienyje
Torrent
Visos dienos akcijos
Mobiliųjų telefonų reitingai
reklama
drobes
foto dovanos
Naujos įmonės
Moteriska avalyne
kreditas
dantu implantai kaune
Paskolos bedarbiams
Paskolos be užstato
Snieglentes
polikarbonatas
fotografas