Atnaujinta: 2014-04-16

Naujienos
Straipsniai
Straipsnių paieška
Redakcinė kolegija
Rėmėjai
Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta"

 

Lietuvių
Lenkų
Rusų
Anglų
Vokiečių
Mažosios Lietuvos įvykių chronologija 1918-1922 m.

   1918-1922

   1918 vasario 16 d. - paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

    Siauresne, istoriška prasme, Vasario 16 aktas buvo grandinėje Lietu-

    vos Tarybos pastangų dar vokiečių okupacijos metu atstatyti

    Lietuvos valstybę, pirmas laisvas ir be jokių ryšių su kitomis tauto-

    mis nepriklausomos Lietuvos paskelbimas;

    platesne prasme Vvasario 16, virtusi Lietuvos valstybės ir visur laisvajame

    pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente, išreiškia visas lietuvių

    pastangas už tautos laisvę ir valstybinę nepriklausomybę LE,XXXIII,212

    - Tilžėje ir Klaipėdoje Lietuvos veikėjai spaudos reikmenų

    prekybai ir lietuvių laikraščiams leisti įsteigė bendrovę ”Ry-

    tas” LE,XXV,337

   

   vasario 20 d. - svarstant reichstage Lietuvos Brastos sutarties ratifikaciją,

   Katalikų centro partijos pirmininkas A. Groeberis (Groeber)

   perskaitė paskelbtąjį Lietuvos Nepriklausomybės

   aktą, pareikšdamas įsitikinimą, kad Vokietijos vyriausybė ne-

   delsiant pripažins Lietuvą nepriklausoma valstybe, o reich-

   stagas pritars šiam vyriausybės žygiui.

   Be to, A. Groeberis siūlė sutarties ratifikavimą jungti su

   Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu bei su Kuršo gyventojų Č,206,

   atstovybės sudarymu demokratiškesniu pagrindu 242

   - [Berlyne], pas vicekanclerį Fr. Payerį įvyko karinės ir civilinės

    valdžios atstovų pasitarimas. Tame posėdyje dalyvavo

   kariuomenės atstovas gen. P. Bartenverferis, užsienio reikalų

    ministerijos pasekretorius W. Radovičius, Lietuvos karinės

    valdžios viršininkas Th. von Hepe, Kuršo karinės valdžios

    viršininkas A. Gosleris, kurie buvo šalininkai Kuršą ir

    Lietuvą sujungti personaline unija su Prūsija. Vicekancleris

    Fr.Payeris buvo prieš tokią personalinę uniją, nurodydamas

   ir kitus būdus Lietuvą ir Kuršą prijungti. Lietuvos nepriklausomy-

   bės pripažinimas, dėl Lietuvos Tarybos nelojalumo net nebuvo

   svarstomas. Užsienio reikalų ministerijos tarėjas R.Nadolny siūlė pa-

   reikalauti iš Lietuvos Tarybos paskelbtąjį Vasario 16 d. aktą at-

   šaukti, o pačią Tarybą, kaip vokiečiams jau nebereikalingą įrankį,

   paleisti Č,208

   

   kovo 3 d. - Lietuvos Brastos sutartis, (Brest-Litovsko, Bresto sutartis). S,31

   RTFSR taikos sutartis su Vokietija, Austrija-Vengrija, Bul-

   garija ir Turkija pasirašyta Lietuvos Brastoje (Breste). Ja

   buvo nutrauktas karas tarp Rusijos ir Vokietijos bei jos są-

   jungininkų. Vokietijai atiteko 1 mln. km2 teritorijos: Lenki-

   ja, Latvija, Estija su Monzundo salomis, dalis Baltarusijos LTE,2,268

   - Lietuvos Brastos sutarties 3 paragrafu Sovietų Rusija at-

   sisakė savo teisių į Vokietijos okupuotas teritorijas - Lenkiją,

   Lietuvą ir Kuršą, kurias jau tada administravo Vokietijos karinė Č,314

   Valdžia Č,244

   - Lietuvos Brastos sutartimi Sovietų Rusija atsisakė Lietu-

   vos teritorijos, o Vokietija su Austrija ir Vengrija įsipareigo-

   jo “suteikti” Lietuvai ir kitoms nuo Rusijos atskirtoms teri-

   torijoms tautų apsisprendimo teisę Č,703

   

   kovo 13-14 d. – trečiasis, bendrasis Amerikos lietuvių seimas Niujorke sukvietė

   kartu Amerikos lietuvių tautos tarybos (katalikai) ir Amerikos lietuvių

   tautine taryba (tautininkai). Apie 1200 delegatų pasisakė už M. irD.

   Lietuvos teritorijų sujungimą į vieną valstybę, ir nutarė kreiptis į JAV

   vyriausybę, kad ši pripažintų tokią Letuvą MLE,1,54

   

   kovo 24 d. - lietuviai įteikę memorandą Amerikos Tyrinėjimo

   komisijai (The Inquir), kuriai vadovavo plk. House, bet fak-

   tiškai - dr. S. E. Mezes. Lietuvių delegacija Lietuvai teprašė

   tik 125.000 km2 teritorijos su 6 milijonais gyventojų Č,446

   

   balandžio 6 d. - privačių mokyklų draugijos dėka Šilutėje įkurta Herderio

   gimnazija. Pirmoji abiturientų laida išleista 1926 m. Po II

   pasaulinio karo Herderio gimnazijos patalpose dirbo Šilutės

   I gimnazija (vėliau vidurinė mokykla) MLE,1,562

   

   balandžio 16 d. - Vyriausiosios kariuomenės vadovybės būstinėje

   Spa, Belgijoje, kancleris S. Hertlingas ir kaizeris Vilhelmas

   II galutinai apsisprendė aneksuojamas žemes Rytuose

   padalyti taip: Lietuvos Kunigaikštystę atiduoti Saksoni-

   jos karaliui, o Kuršą ir Livoniją (Latviją ir Estiją) pa-

   likti personalinėje unijoje su Prūsija , nes jis, Vilhelmas

   II, pritariant Vokietijos kancleriui , Lietuvos sostą

   buvo pažadėjęs Saksonijos kunigaikščiui Fridrichui- C,136,212,

   Kristijonui Č,218

   - Nobelio premijos laureatas, Weimaro respublikos

    metu buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijos tautinių

    liberalų įtakingas reichstago narys Stresemann , kalbėda-

    mas reichstage, dėstė teorijas, kad Rytų žemes jis laikаs

    vokiečių žemėmis, nes baltuose vokiečių dvasia ir kultūra

    yra išlikusi ir šių žemių grаžinti rusams negalima, nes jie jas

    surusintų ir tatai būtų nusikaltimas istorijai Č,141

   

   vasara - Lietuvos Valstybės Tarybos delegacija Berlyne aplankė

   užsienio reikalų ministrą P. Hintze. Delegacijos nariai pareiškė,

   kad Lietuvai reikalingas uostas. Admirolas P. Hintze jiems atsakęs,

   kad lietuviams ir vokiečiams susitarus dėl konvencijų nebūsią

   sunku sutarti ir uosto klausimu Č,754

   

   gegužės 3 d. - JAV prezidentas priėmė Lietuvių Tautos Tarybos 20 as-

   menų delegaciją, kuri jam įteikė memorandumą Lietuvos

   reikalu.

   Prezidentas pavedė Harvardo universiteto prof. F.A.

   Golderiui studijuoti Lietuvos problemą. F.A. Golderis buvo

   “The Inquiry” (Tyrinėjimo) mokslininkų komisijos narys.

   Studijuodamas lietuvių etnografinių sienų klausimą, F.A.

   Golderis buvo tos nuomonės, kad rytuose lietuvių gyvenamoji

   teritorija apima visus gyventojus katalikus, nors jie būtų sulen-

   kėję arba sugudėję, bet jie vistiek yra lietuvių kilimo Č,436

   - Prinstono (Princeton) universiteto prof. kalbininkas H.H.

   Benderis įteikė “The Inquiri” (Tyrinėjimo) komisijai

   ( sudaryta taikos kongresui paruošti 1917 .09 mėn.) savo pa-

   rengtą 218 psl. studiją. H.H. Benderis joje nepanaudojo

   rusų kalba veikalų ir vokiečių karo meto literatūros Lietuvos

   klausimu , o daugiausia žinių suteikė iš Amerikos lietuvių visuo-

   menės veikėjų. Šioje studijoje jis rekomendavo pripažinti

   Lietuvą nepriklausoma valstybe, bei jokiu būdu Lietuvos ne-

   jungti su Lenkija Č,445

   - Amerikiečių Tyrinėjimo komisija Lietuvai skyrė 132.000 km2

    teritoriją su 6.100.000 gyventojų Č,446

   

   gegužės 4 d. - oficialiai Vokietija Lietuvos nepriklausomybės

    pripažinimo dokumentà įteikė Lietuvos Tarybai Č,210

   

   lapkričio 11 d.- Sąjungininkai, ypač anglai, pradėjo rūpintis Pabaltijo uostais Č,477

   - Laikinoji Lietuvos vyriausybė atsišaukimu (manifestu) “Pi-

   liečiai” lietuvių ir lenkų kalba kreipėsi į Lietuvos gyventojus.

   Laikinoji vyriausybė pasižadėjo rūpintis lietuvių karo belaisvių

   sugrąžinimu iš Rusijos ir iš Vokietijos, stengsis gauti

    kompensaciją iš kariaujančiųjų šalių už Lietuvai padarytus karo S,4

    nuostolius, įvesti tvarką ekonomikoje ir t.t. Č,294

   

   lapkričio 14 d. - Lietuvos tautos taryba, atstovaujanti Amerikos lietuvių

    katalikams, laiške savo vardu, nepriklausomai nuo Vilniaus,

    prašė JAV valstybės sekretorių pripažinti Lietuvos nepriklau-

    somybę, kad būtų suvienyta Didžioji ir Mažoji Lietuva, kad

    Lietuvai būtų leista atstovauti Taikos konferencijoje, kad Jung-

    tinės Valstijos padėtų organizuoti Lietuvos kariuomenę ir

    kad greičiau būtų išvesta okupacinė kariuomenė. Be to, lietuviai

    užvertė Baltuosius Rūmus įvairiausiais pareiškimais Lietuvos

    klausimu S,48

   

   lapkričio 16 d. - Vokietijai kapituliavus, Mažosios Lietuvos lietuvių vei-

    kėjų susirinkimas Tilžėje įsteigė Prūsų Lietuvių Tautos

    Tarybą (netrukus pasivadinusi Mažosios Lietuvos Tarybą),

   kuri ėmė vadovauti Mažosios Lietuvos politiniam sąjūdžiui.

    Prūsų Lietuvos Tautinę Tarybą sudarė: J. Vanagaitis,

    V. Gailius, M. Jankus, M. Deivikas, M. Banaitis, A. Smalakys,

    K. Paura, M. Lymantas, D. kalniškis, Fr. Zūbaitis, K. Kiu-

    pelis, J.J. Armašius, J.J. Lėbartas, L. Deivikas, J. Užpurvis, J.

    Gronavas, M. Mačiulis, E. Bendikas, M. Reidys, V. Didžys, J.

    Juška, M. Klečkus, J. Margis MLE,1,414

    Prūsų Lietuvių Tautos tarybos prezidiumą sudarė: V. ML,623

    Gaigalaitis, V. Gailius, E. Simonaitis ir J. Vanagaitis. Jie Sr,303

    painformavo ir vokiečių spaudą, kad tokia organizacija GL2,44

    yra įsikūrusi Č,754

   

   lapkričio 16 – veikė Mažosios Lietuvos lietuvių politinė organizacija, jų

   1924 m. tautinių interesų veikėja ir vykdytoja “Mažosios Lietuvos

   tautinė taryba, iš pradžių – Prūsų Lietuvos tautinė taryba MLE,2,808

   

   lapkričio 30 d. - Tilžės Aktas. Lietuvių tautinė taryba (LTT) paskelbė

   deklaraciją, kad Mažoji Lietuva nori atsiskirti nuo Vokietijos

   ir susijungti su Didžiąja Lietuva ML,623

    Prūsų Lietuvių Tautos Taryba paskelbė atsišaukimą, kad

   Mažosios Lietuvos lietuviai, remdamiesi

    JAV prezidento Vilsono paskelbtąja tautų apsisprendimo

    teise, “nori prisiglausti” prie Didžiosios Lietuvos.

    Juo konstatuojama:

    “ Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti,

    ir į tai, kad mes - lietuviai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji -

    sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame,

    remdamiesi Vilsono Tautų apsisprendimo teise, prijungti Mažąją

    Lietuvą prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą

    priimantieji pasižada visas savo jėgas už įgyvendinimą minėtojo Č,754

    siekio pašvęsti. Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 m.”. GL2,43-44

    Jį pasirašė Jonas Vanagaitis ir 23 žymiausi krašto veikėjai Sr,303

    - Tilžės Aktas - pritarimas 1918 m. vasario 16 d. Aktui, kuriuo

    skelbiama, kad atkuriama Lietuvos valstybė etninėse ri-

    bose Gl 2,43

   lapkričio - į Baltijos jūrą išplaukė anglų laivyno eskadra,vadovauja-

    pabaiga ma admirolo A. Sinklairo (Sinclair) Č,477

   

   gruodžio mėn. - prieš išvykstant JAV prezidentui V. Vilsonui į Taikos konfe-

    renciją, lietuvių atstovai įteikė jam memorandumą, pavadintą

    “Independence for the Lithuanian Nation” (Nepriklausomybė

   lietuvių tautai), kurį pasirašė T. Norus ir kun. J. Žilius.

   Be Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo klausi-

    mo, tame memorandume JAV lietuviai prašė suteikti Lietuvai

    Karinę pagalbą, leisti įvežti Lietuvon maistą, vaistų bei medicinišką

    įrangąir iš viso panaikinti Pabaltijo uostų blokadą Č,437

    - JAV kongresas išspausdino 100.000 egz. V.Vilsonui įteik-

    tojo lietuvių memorandumo, o lietuvių informacijos biuras

    išspausdino milijoną atviručių su Lietuvos žemėlapiu, ir visą

    šią medžiagą plačiai paskleidė Amerikoje Č,437

    - Lenkijos ministras pirmininkas J. Moraševskis (socialdemo-

    kratas) pritarė sumanymui kariuomenės pagalba užimti Lietu-

    vos teritoriją ir ten organizuoti Lenkijos valdžios organus Č,601

    - pritariant Prancūzijos užsienio reikalų ministrui S. Pichonui ir

    senatoriui H. Franklinui-Bouilonui, iš Šveicarijos J. Gabrys buvo pa-

    kviestas į Prancūziją ir su Prancūzijos užsienio pasu atvyko į

    Paryžių. Čia jis vėl tęsė savo politinę veiklą ir iškilo kaip Lietu-

    vos klausimo specialistas Č,460

    - tuo metu J. Gabrys savo iniciatyva jau pradėjo prancūzų spau-

    doje propaguoti nepriklausomos Lietuvos atsteigimą. Jis taip

    pat plačiai paskleidė žemėlapį “Carte ethnographique de

    lEurope” (Europos etnografinis žemėlapis), kuriame buvo pažymėtas ir

    prūsų lietuviškumas.

    J. Gabrys aiškino prancūzams, kad ne tik Klaipėdos

    kraštas, bet ir visi Rytprūsiai yra lietuvių gyvenami Č,460

   

   gruodžio 29 d. - antrasis Ministrų kabinetas pradėjo leisti “Laikinosios vyriau-

    sybės žinias”, kurių pirmajame numeryje paskelbė naujosios

    vyriausybės deklaraciją.

    Deklaracijoje bendriausiais bruožais buvo apibūdinta

    sunki Lietuvos vidaus ir užsienio padėtis ir nurodyti už-

    daviniai, kuriuos reikės atlikti naujajam Ministrų kabine-

    tui.

    Užsienio politikos srityje Laikinoji vyriausybė buvo

    įpareigota dėti visas pastangas paremti reikalavimams Taikos

    kongrese - suvienyti visas Lietuvos dalis su sostine Vilniumi ir

    Baltijos pajūriu LRV,10

   

   gruodžio 31 d. - komunistinės „Spartako“ sąjungos suvažiavime įkurta

    Vokietijos komunistų partija (VKP), kuri Rytprūsiuose

   turėjo savo skyrius, palaikė ryšius su LKP(b) bei gaudavo

   iš jų ginklų ir kitą pagalbą MLE,2.269

   

    1919 m. - visuomenės veikėjai Martynas YČas, Saliamonas Banaitis, Jonas

    Aleksa, Vilius Gaigalaitis, Juozas Vokietaitis, Rokas ir Jonas Рliū-

    pai ir kiti bandė steigti prekybos laivyną. Jų iniciatyva Kaune buvo

    įsteigta Lietuvos garlaivių bendrovė, kurios tikslas buvo paveržti iр

    užsienio laivų savininkų krovinių bei keleivių pervežimo monopolį,

    prekybai su užsieniu įkurti bendrą centrą Klaipėdoje Ž,49

    - JAV prezidento Vilsono paskirta komisija, vadovaujama prof.

    Franko Golikerio, pateikė prezidentui ataskaitа apie atkuriamos

    Lietuvos valstybės sienas. Pagal jį Lietuvai priklausė ne tik Klaipėdos

    kraštas, bet ir dalis Mažosios Lietuvos kairiajame Nemuno krante su

    Tilžės miestu Gl2,44

   - Klaipėdoje P. W. Lindenau įsteigė Lindenau laivų statyklą MLE,2,650

    - A. Smetona viešėdamas Norvegijoje pabrėžė, kad LR sieks

   kokiu nors būdu per Klaipėdą gauti priėjimą prie jūros, o tam

   labai trukdanti Lenkijos ir Prancūzijos politika MLE,2,119

    - Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai įsteigė kooperatinį

   Lietuvių banką MLE,1,139

    - „Darželis“ - lietuvių jaunimo draugija, įkurta Pašyšiuose (Šilutės

   apskrityje. Turėjo chorą, vaidintojų grupę MLE,1,273

   „Dauba“ - lietuvių jaunimo draugija, įkurta Kalotėje , Klaipėdos

   apskityje MLE,1,275

   - Deutsch-Litauischer Memellandbund (Memellandbundas ) -

   Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvių sąjunga, revanšistinė vokiečių

   organizacija, įkurta Berlyne, kai paaiškėjo, kad Klaipėdos kraštas bus

   atskirtas nuo Vokietijos. Steigėjai -- Vokietijoje gyvenantys buvę

   klaipėdiškiai vokiečiai ir jų bendraminčiai MLE,1,287

   - mėginta įkurti Klaipėdoje evangelijų skelbimo draugiją

    „Erelis“. Draugija siekė atgaivinti, leisti ir platinti periodinį

    leidinį „Nusidavimai apie Evangelijos Prasiplatinimą tarp Žydų

   ir Pagonų“ (leistas 1832-1834, 1837-1914). Ši draugija dėl

    finansinių sunkumų nebuvo įkurta, o veiklą perėmė evangelijos

    liuteronų draugija „Gluosnis“ (įkurta 1921 m.) MLE,1,362

   - Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai įsteigė kooperatinį Lietuvių

   banką MLE,1,139

    - Klaipėdoje įsisteigė “Aido” muzikinė draugija LE,XIX,451

   

   pradžia – - dr. J. Gabrys iрspausdino etnografinį žemėlapį “Carte

    Ethnographique de l’Europe”, dedikuotа JAV preziden-

    tui V. Vilsonui. J. Gabrio žemėlapis buvo gražiai meniрkai

    pagamintas. Jame lietuvių etnografinės sienos nužymėtos

    gana toli į rytus nuo Vilniaus. Рiame žemėlapyje net Polockas,

    Dokрica, Minskas ir kt. įėjo į Lietuvos etnografines ribas Č,280

   

   sausio 9 d. - Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba, kartu su jai pritariančiomis

    politinėmis organizacijomis, Tilžės Akto nuostatas iрdėstė

    kreipimesi “Nuolankus praрymas Lietuvių Prūsijoje gyvenančių

    į Sаjungininkų valdžias bei į Ponа Prezidentа Wilsonа”.

    Jis buvo įteiktas Paryžiaus Taikos konferencijai bei JAV ir

    Santarvės valstybių vyriausybėms.JAV prezidentas Vilsonas

    paskyrė komisijа, kuriai vadovavo istorijos prof. Frank Goliker Gl2,44

   

   sausio 11 d. - iš Įsruties (Instenburgas, Černiachovskas) pasiųstas vokiečių

    batalionas Tilžės-Рiaulių plentui iki Kelmės užimti Č,347

   

   sausio 18 - - Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, vyko Paryžiaus

   1920 sausio 21 d. (Versalio) taikos konferencija, kurioje atsirado galimybė

    susijungti Mažajai ir Didžiajai Lietuvai MLE,2,793

   

   sausio 26 d. - dr. J. Gabrys (leido žurnalą “La Lituanie Independante “ -

    Nepriklausoma Lietuva) Paryžiuje pasiūlė lenkams su-

    sitarimo projektа tokiu pagrindu: Lenkija pripažįsta Lietuvos

    nepriklausomybę ir Lietuvos Didžiosios kunigaikрtystės terito-

    rijа, o taip pat paremia lietuvių pretenzijas Taikos konfe-

    rencijoje į Karaliaučių ir Gumbinę. Tada Lietuva sudarytų su

    Lenkija karinę ir ekonominę konvencijа, o taip pat garantuotų

    Lietuvoje visoms gyvenančioms tautoms ir visoms religijoms lygias

    teises.

    Tokius lietuvių lenkų susitarimus turėjo ratifikuoti abiejų vals- Č,400,

    tybių vyriausybės 464

   

   vasario 10 d. - - JAV delegacijos narys Taikos konferencijoje, Rytų klausimų spe-

    cialistas, Harvardo universiteto prof. R. Lordas pasiūlė JAV pre-

    zidentui V. Vilsonui pasiųsti į Pabaltijo valstybes stebėtojus, kurie

    galėtų surinkti reikalingа informacijа, nes naujai įsisteigusios vals-

    tybės praрo iр JAV pripažinimo ir paramos Č,477

   - Lietuvos laikinoji delegacija Taikos konferencijoje vėl praрė pri-

    pažinti Lietuvos nepriklausomybę ir leisti jai dalyvauti pilnateisiu

    nariu Taikos konferencijoje. Delegacija pateikė konferencijai te-

    ritorinius reikalavimus, nurodydama 150.000 km2 plotа ir 7 milijo-

    nų gyventojų skaičių, pabrėždama, kad tokio ploto рalis gali

    organizuotis į nepriklausomа valstybę. Notа pasiraрė laikinosios

    delegacijos pirmininkas kun. K. Olрauskas ir G. Daujotas (vėliau

    pasivadinęs Daumantu ) Č,704

   

   vasario 16 d. - oficialioji Lietuvos delegacija pagaliau susirinko Č,461

   Paryžiuje S,69-70

    Kri,25-26

   

   vasario mėn. - vokiečiai pradėjo puolimą prieš Raudonаjа armijа Lie-

   pabaiga tuvoje. Vokiečiams talkino tik lietuvių partizanų būriai, va-

    dovaujant karininko P. PlechaviČiaus Č,530

    - Lietuvos ministras pirmininkas M. SleževiČius Berlyne kalbė-

    damas su Vokietijos užsienio reikalų ministru U. Brokdorfu-

    Rantcau (Brockdorff-Rantzau), pareiрkė, kad Lietuvai yra

    reikalingas Nemunas, Klaipėda ir iрėjimas į jūrа Č,754

   

   kovo mėn. - kaip matyti iš Varрuvoje paraрyto referato “Etnografinės

    Lietuvos valstybės idėja atsižvelgiant į pastovios taikos

   Europoje problemа”, pasauliui buvo stengiamasi įrodyti,

    kad lietuviai jokių galimybių sudaryti savo valstybę ir

   atsispirti germanizacijai ir rusifikacijai neturi.

    Buvo prašoma, kad Taikos kongresas Paryžiuje nesuteiktų

   Lietuvai nepriklausomybės etnografinėse ribose. Kad Lietuva

    nepakliūtų į vokiečių ar rusų rankas, ji turi būti Lenkijos

   globoje, atsižvelgiant į istorijos, kultūros ir prigimties ryšius,

    kurie buvo praeityje ir kurie tebėra labai ryškūs LR,273

   - Prūsų Lietuvos tautinė taryba įkuria masinę organizaciją

   „Prūsų lietuvių susivienijimas (tais pačiais metais jo centras

   perkeltas į Klaipėdą) MLE,1,319

   

   kovo 3 d. - Taikos konferencijoje Lenkijos delegacija įteikė

   memorandumą sienų klausimu.

    Jame siūloma Nemuno žemupyje gyvenančius lietuvius sujungti

    su Lietuva, o paskui visа Lietuvа sujungti su Lenkija. Iki Lietuvos-

    Lenkijos unijos sudarymo atskirtаjį Klaipėdos kraрtа memorandu-

    me buvo siūloma palikti kontroliuoti Sаjungininkams Č,756

   

   kovo 19 d. - komisija, remdamasi lenkų memorandumais, pateikė vadinamai

    Keturių Tarybai (V. Vilsonas, G. Klemanso, Loid Džordžas (Lioyd

    George) ir E.Orlando) praneрimа, kuriuo Klaipėdos kraštas pavedamas

    Sаjungininkams (tas raportas vėliau tapo pagrindu Versalio su-

    tarties 87-107 straipsniams) Val,54

   

   kovo 20 d. - Mažosios Lietuvos atstovai Kristupas Lekрas, Martynas Jankus

    ir Jurgis Strėkys kooptuoti į Lietuvos Valstybės Tarybа Sr,304

   

   kovo 24 d. - tarptautiniame forume - Versalio taikos konferencijoje-

    Lietuva antrа kartа įteikė notа (Revendikacijų notа-RL,65)

    Taikos konferencijos pirmininkui. Šioje notoje Lietuvos vy-

    riausybė iŠdėstė ekonomines ir politines Lietuvos sаlygas ir

    galimumus Lietuvai savarankiškai tvarkytis. Ši nota ir buvo

    svarbiausiuoju dokumentu pripažinti Lietuvа nepriklausoma .

    valstybe ir nustatyti valstybės siena.

    Notoje Lietuva reikalavo 125.000 km2 teritorijos su 6 milijo-

    nais gyventojų, pabrėžiant, jog reikalaujamoje teritorijoje yra da-

    lis gudų gyvenamųjų žemių, kurių gyventojai gudai pageidauja jung-

    tis su Lietuva. Lietuvos žydai, sudarа 13  visų gyventojų, taip

    pat pageidaujа nepriklausomos Lietuvos. A. Voldemaras

    рia nota praрė ir Prūsijos lietuvius įjungti į nepriklausomа Lietu-

    vа (į dienotvarkę buvo įtrauktas Klaipėdos klausimas-Val,52).

    Notoje taip pat buvo reikalaujama visos buvusios Suvalkų Č,283,465,

    gub. teritorijos 466,601

   

   kovo 25 d. - Prūsų lietuvių susivienijimas raštu pageidavo prie tautos

    kamieno prijungti nors Klaipėdos kraštą, per kurį tėra vienintelis

    Lietuvos Respublikos priėjimas prie Baltijos jūros MLE,2,777

   

   balandžio 8 d. -Versalio taikos konferencijos metu, Prūsų Lietuvos tautinės

    tarybos atstovai, pasiremdami JAV prezidento Vilsono paskelbtą

   tautų apsisprendimo laisvę, įteikė sąjungininkams reikalavimą,

   kad Rytų Prūsijos lietuviškos sritys ligi Labguvos, Įsruties,

    Gumbinės, Darkiemio ir Galdapės, būtų sujungtos su nepriklausoma Lietuva ML,623

   - Mažosios Lietuvos taryba raštu Versalio taikos konferencijos

    pirmininkui pateikė reikalavimą, kad Rytprūsių lietuviškosios

    sritys - iki Labguvos, Įsruties, Gumbinės, Darkiemio ir Galdapės -

    būtų priskirtos Lietuvai LE,XVIII,39

   

   balandžio 18 d. - prancūzų laikraštis “Le Temps” (Laikas) išspausdino

   A. Voldemaro pareiškimą dėl peržiūrėjimo sienų Rytų Prū-

    sijoje, kuriame jis teigė, kad Lietuvai reikia priskirti ne tik

    Nemuną, bet ir Prieglių, nes рios upės Lietuvai yra vieninteliai

    keliai į jūrą Č,756

   

   balandžio 25 d. - Tilžėje sušauktas Prūsų Lietuvių Tautos Tarybos suvažia-

    vimas, kur buvo nustatytos Mažosios Lietuvos lietuvių politi-

    nės veiklos gairės Val,89

    - įsteigtas Lietuvių susivienijimas, kurio tikslas buvo sujungti

    Mažаją Lietuvą su Didžiаja Lietuva. Susivienijimas įsteigė

    Klaipėdoje Lietuvių informacijos biurą Č,755

    - Taikos konferencijoje įteiktame memorandume Lietuvos dele-

    gacija, pasiremdama ir A. Bezenbergerio nustatyta Mažosios Lietuvos

    etnografine siena ( žymus vokiečių kalbininkas A. Bezenbergeris

    pagal Mažosios Lietuvos vietovardžių galūnes nustatė lietuvių gyvena-

    mą teritoriją ir etnografinę sienа nuo Didžiojo Pelkyno iki Romin-

    tos miško -Č,727; LE,II,459), prašė priskirti jai šias Prūsijos apskri-

    tis: Klaipėdos, Pakalnės, Рilutės, Labguvos, Tilžės, Ragainės, Pilkalnio,

    Vėluvos, Stalupėnų, Darkiemio ir Galdapės; iš viso 10 000 km2 su

    500.000 gyventojų Č,755

   

   gegužės 2 d. - prašymas susijungti pakartotas Paryžiaus Taikos konferencijoje

    lietuvių įteiktame komunikate dėl Lietuvos Respublikos sienų MLE,2,793

   

   gegužės 7 d. - Versalio taika. Taikos sutarties projektą parengus, į Ver-

    salio taikos konferencijа buvo pakviesta ir Vokietijos dele-

    gacija, bet jai visiškai neleido diskutuoti pateiktų taikos sаlygų

    (buvo leista pateikti pastabas) Č,448

    - 433-iuoju straipsniu vokiečių karinėms dalims buvo nustatyta

    pasilikti Baltijos kraštuose tol, kol Sаjungininkai duos atskirа

    įsakymą dėl jų išvedimo.

    Sutarties 99 straipsniu buvo numatyta atskirti Klaipė-

    dos kraštа nuo Vokietijos, tada Vokietijos delegacijos pirmi-

    ninkas Brockdorff-Rantzau dėl atskiriamos Klaipėdos kraš-

    to žemės juostos pareiškė, kad tos teritorijos gyventojai niekuo-

    met nėra reiškę norа atsiskirti nuo Vokietijos, nors jų gimtoji

    kalba ir lietuvių. Vokietijos delegacija teigė, kad Klaipėdos

    krašte lietuvių gyventojų yra 54.000, o vokieČių - 68.000, bet Klai-

    pėdos miestas esаs grynai vokiškas miestas, vokiečių įkurtas 1252

    m. Jis teigė, kad dauguma lietuvių nenori jungtis su Rusijos lietu- S,92

    viais, nes Rusijos lietuviai yra katalikai Č,757

    - pasirašytos Vokietijos vyriausybės direktyvos dėl Vokietijos politi-

    kos Rytų fronte. Direktyvose buvo pabrėžta, jog Klaipėdos krašą

    reikia siekti sudaryti savarankišką, draugišką Vokietijai Žiu,28

   

   gegužės 14 d. - Rytprūsių delegacija su Oberprezidentu A. Batockiu priešaky

    aplankė Vokietijos prezidentą Fr. Ebertа, prašydama, kad jis

    reikalautų Klaipėdos Vokietijai Val,55

   

   gegužės 20 d. - Lietuvos taikos delegacija įteikė Taikos konferencijos pir-

    mininkui G. Klemanso memorandumą pareiškusi nepasiten-

    kinimą, kad Lietuvai nepriskiriama visa lietuvių gyvenama Ry-

    tų Prūsijos teritoriją. Lietuvos delegacija pareiškė ir nepasiten-

    kinimą dėl Nemuno internacionalizavimo.

    Taikos konferencijoje Lietuvos delegacija pabrėžtinai reika-

    lavo pripažinti Lietuvai buv. Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų

    gubernijas bei dalį Kuršų gubernijos, o taip pat 6.700 km 2 teritorijos

    iš Rytų Prūsijos su Klaipėdos uostu ir su 406.000

   gyventojų Č,468,469

   

   birželio mėn. - susirinkę Klaipėdos miesto ir visų trijų apskričių - Klaipėdos,

    Рilutės ir Pagėgių - atstovai sudarė tam tikrа steigiamаjį seimą,

    kuris pasivadino “Vorparlament” (“prieр-parlamentas”) ir

    išrinko vykdomаjį komitetą krašto administracijai prižiūrėti.

    Tа komitetą sudarė vyr. burmistras Altenberg, darbininkų

    profesinės sаjungos pirmininkas Matzies, dvarininkai von

    Schlenther, Scheu ir Schimkat, apskrities viršininkas dr.

    Honig ir pirklys Jahn. Lietuviai “prieр-parlamente” nedaly-

    vavo Val,60

   

   birželio 5 d. - Taikos konferencijos Keturių taryboje Anglijos ministras

    pirmininkas Loid Džordžas (Lloyd George) klausinėjo Lenkijos

    ministrą pirmininką Ig. Jan Paderevskį dėl Lenkijos pažiūros į

    Klaipėdos klausimą.

    Ig. Jan Paderevskis atsakė, kad Klaipėdos reikalais rūpinasi pati

    Lietuva, bet Klaipėda brangi ir Lenkijai. Jis patvirtino, kad

    Klaipėdos uostas yra lietuvių teritorijoje ir jis savo kalboje

    jį vadino ne “Memel”, bet Klaipėda Č,757

   

   birželio 15 d. – išformuotas Kauno batalionas, kuriame tarnavo Rytprūsių

    vokiečiai ir lietuvininkai, nepriklausę vokiečių karinei

    jurisdikcijai MLE,2,44

   

   birželio 16 d. - sаjungininkai ir kitos jiems draugiškos valstybės atmetė

    vokiečių delegacijos protestą dėl Klaipėdos krašto atskyrimo,

    kuriame vokiečiai, be kitako, dar teigė, kad Klaipėdos krašto

    atskyrimas nesiderinаs su tautų apsisprendimo principu Č,757

    - Taikos konferencijos pirmininkas G. Klemenso pareiškė, kad

    Klaipėdos krašte daugumas gyventojų savo kilme ir kalba yra

    lietuviai ir kad Klaipėdos uostas Lietuvai yra vienintelis

    išėjimas į jūrą, o faktas, kad Klaipėdos miesto gyventojų

    dauguma yra vokiečiai dar neapsprendžia to, kad visа

    Klaipėdos kraštа reikia laikyti vokišku kraštu Č,757

   

   birželio 22 d. - įkurta lietuvių jaunimo draugija „Kalnas“ Gvildžiuose

    (Klaipėdos apskritis). Steigėjas ir pirmasis pirmininkas Endrius

    Borchertas. Draugija gavo pavadinimą nuo to, kad Gvildžiai

    buvo įžymus savo kalnu – aukštu ir stačiu krantu į Danės upę

    ir Joninių laužais. „Kalnas „ nariai mokėsi lietuviškų dainų,

    ratelių, deklamavo eilėraščius MLE,1.702

   birželio 28 d. - Versalio taika - taikos sutartis, oficialiai užbaigusi I pasau-

    linį karą. Su karą pralaimėjusia Vokietija sutartį Versalyje

    pasirašė nugalėtojos - JAV, D. Britanija, Prancūzija, Italija,

    Japonija bei kitos Antantės valstybės (iр viso 27). Derybose

    dalyvavo 1037 asmenys.

    Šia sutartimi Lenkijai buvo grаžinta istorinė Didžioji Lenkija,

    Pamarys (be Dancigo - dab. Gdanskas, kuris buvo paskelbtas

    laisvuoju miestu). Beveik visa Silezija ir kai kurios kitos lenkų

    žemės liko Vokietijai. Siaura juosta, atitekusi Lenkijai (vad.

    Dancigo koridorius), atskyrė R. Prūsijа nuo Vokietijos pagrindinės

    dalies. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos

    ir laikinai perduotas D. Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japo-

    nijos žinion (iki Versalio taikos ratifikavimo jis buvo paliktas

    Vokietijos globai). Nutarta nuo Gardino iki žiočių internacio-

    nalizuoti Nemunа (nutarimas dėl Lietuvos prieрinimosi nebuvo

    įgyvendintas).

    Vokietija buvo priversta pasirašyti Sаjungininkų jai pateiktа

    Versalio taikos sutartį. Ji turėjo mokėti reparacijas ir okupacinės

    kariuomenės išlaikymo išlaidas. Antantės рalys leido jai laikyti ka-

    riuomenę Pabaltijyje (Versalio taikos sutartis buvo priešinga Č,449

    Lietuvos valstybingumui) LTE,12,178-179

   

   birželio 28 d.- - oficialiai egzistavo kaip administracinis teritorinis vienetas

   1939 kovo ( ar iki 1945 m. pradžios) MLE,2,172

   22 d.

   

   liepos mėn. - įsisteigė Deutsch-Litauischer Heimatbund (Vokiečių-lietuvių

    gimtinės sаjunga), pasiūliusi visoms vokiečių partijoms susi-

    jungti į bendrą bloką, tačiau Klaipėdos krašto socialdemokratų

    partija nesutiko sudaryti tokios sаjungos MLE,1,286

   

   liepos 28 d. - Paryžiaus Taikos konferencija nesugebėjusi kaip reikiant

    suvokti Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos reikalavimų,

    Taikos sаlygų 99 str. Mažаjа Lietuvа padalino į dvi dalis. Nuo

    Vokietijos atskyrė tik Klaipėdos kraštą (2848 km2) Gl2,45

   

   rugpjūčio 5 d. - - Klaipėdos krašto “Vorparlamento” pasiųstoji delegacija

    į Berlynа derėtis dėl Klaipėdos krašto ateities nieko nelaimėjo Val,60

   

   rugpjūčio 20 d.- Klaipėdoje įkurta lietuviška kooperatinė prekybos ir pramonės

    akcinė bendrovė “Laima”. Ji buvo viena pirmųjų ir didžiuasia

    vietos lietuvių įkurta firma MLE,2,451

   

   liepos 31 d. – iš senųjų vokiečių partijų likučių susikūrė provokiška

    politinė organizacija „Vokiečių ir lietuvių tėviškės

    sąjunga“ (vok. Deutsch-Litauischer heimatbund, Heimatbundas).

    Klaipėdiškiai ją vadino „Vokiškai-lietuviškas namynės buntas“

    Ši organizacija rėmė Prancūzijos norą Klaipėdos kraštą paversti

    laisvąja valstybėle (freištatu) ir taip tikėjosi jį grąžinti Vokietijai.

    Ji turėjo per 30 000 narių.Organizacijai vadovavo Klaipėdos

    licėjaus direktorius pangermanistas Orlovski MLE,1,286

   

   spalio 12 d. – Klaipėdoje atkuriama „Santara“ MLE,1,319

   

   spalio 26 d. - Vokietijos vyriausybė, atsakydama į Sąjungininkų ultimatu-

    mus, aiškino, kad ji jau nėra pajėgi tvarkyti vokiečių kariuo-

    menę Pabaltijo valstybėse Č,555

    - Klaipėdos krašto priešparlamentis ( “Vorparlament”) vykdomasis

    komitetas sudarė iš 12 narių komisiją, kuriai buvo pavesta paruošti

    “Klaipėdos Respublikos” konstitucijos projektą Val,60

   

   spalio 29 d. - Lietuvos taikos delegacijos nariai - A. Voldemaras ir Br. Balutis

    apie rengtаjį perversmą raštu pranėšė Sаjungininkų Aukрčiau-

    siajai Tarybai, pažymėdami, kad vokiečių ir baltųjų rusų kariuomenės

    vadovybė sudarė įtemptа padėtį Pabaltijyje ir tik vokiečių

    kariuomenės evakuacija galėtų tа padėtį pakeisti.

    Be to, anglų karinis atstovas Latvijoje H. Grantas Vatsonas

    iр ministro J. Рimkaus ir dr. V. Gaigalaičio sužinojo, kad Vo-

    kietijos vyriausybė nori įpiršti Lietuvai ir Kuršui unijos su Prūsija

    idėjа Č,542

   

   spalio 30 d. - Anglijos misijos Lietuvoje vadovas plk. R. Vordas, patiks-

    lindamas ankstesnes žinias, pranešė G. N. Kurzonui, jog vo-

    kiečiai planuoja sukurti naują valstybę -- Rytų Vokietijа, į

    kuriа įeitų Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas, Lietuva ir Latvija.

    Ši valstybė laikinai būsianti atskirta nuo Vokietijos, kad būtų

    išvengta Sаjungininkų spaudimo Žiu,34

    - Sаjungininkams pasiūlius, įvyko paliaubų derybos Šiauliuose.

    Derybose dalyvavo gen. Pr. Liatukas ir gen. V. Eberhartas. Buvo

    sutarta sustabdyti karo veiksmus, o vokiečių kariniai daliniai iki lapkri-

    čio 14 d. privalėjo pasitraukti iр Lietuvos. Tarp abiejų kariuome-

    nių palei Šiaulių- Tauragės geležinkelio linijа, Joniškėlio ir Radvi-

    liškio apylinkėse buvo nustatyta tam tikra demarkacijos linija.

    Radviliškyje Lietuvos vyriausybės atstovai sudarė su V. Eber-

    hartu sutartį, turėjusiа įsigalioti nuo lapkričio 2 d. Šioje sutartyje Č,555

    nebuvo nustatyta vokiečių evakuacijos baigimo data S,139

   - priimtas LR Steigiamajam Seimui rinkti įstatymas. Jo 87 skirsnyje

   konstatuota, kad MažojiLietuva renka atsovus į Steigiamąjį Seimą

   laikydamasi šio įstatymo, tik gali būti skirta kita rinkimo data MLE,2,278

   

   spalio 31 d. - per Prūsijа į Lietuvą atvyko Rosbacho savanorių korpas

    (Freikorps) - apie 1500 karių. Per Jurbarko sienа perėjo

    lt. Henkeno dalinys Č,549

   

   lapkričio 13 d. - Tilžėje V. Eberhartas praneрė A. Nieliui, kad Baltijos vals-

    tybėse nelikę nė vieno Berlynui pavaldaus vokiečių dalinio.

    V. Eberhartas taip pat įteikė P. Bermonto laišką, kuriame pasta-

    rasis viešai įrodinėjo savo ištikimybę Rusijai. A. Nielis atsi-

    sakė pripažinti P. Bermonto kariuomenę ir pareiškė, kad jis su

    P. Bermontu neturės jokių santykių S,139

   

   lapkričio 17 d. - Sаjungininkų sudarytoji Karinės kontrolės komisija posėdžiavo

    Tilžėje ir ten tarėsi su vokiečių karo vadovybe. Karinė kontrolės

    komisija tada jau grasino Vokietijai, kad jeigu ji dels ir nesikraustys

    iš Pabaltijo, tai Sаjungininkai atsisakys ratifikuoti Versalio sutartį Č,556

   

   gruodžio 2 d. - S. E. Morisonas - tautų apsisprendimo šalininkas - Baltų

    komisijos narys, protestuodamas dėl JAV nenoro net de facto

    pripažinti Pabaltijo valstybes (JAV gynė Rusijos nedalomumo

    principа) pasitraukė iр JAV delegacijos Č,603

    - Laikinosiose Vyriausybės Žiniose oficialiai paskelbtas

    Steigiamojo seimo rinkimų įstatymas.

    Jame buvo atsižvelgta ir į Mažosios Lietuvos reikalus ir 87

    straipsniu buvo skelbiama, kad Prūsų Lietuva renka atstovus į

    Steigiamаjį seimą, laikydamasi bendrų dėsnių, tik rinkimų diena

    jai gali būti kita (pirmasis Lietuvos valstybinis aktas, laikаs Klai-

    pėdos kraštą Lietuvos teritorija) Č,603,675,

   676,767

   

   gruodžio 13 d. - iš Lietuvos galutinai pasitraukė visi vokieČių daliniai.

    Paskutinės bermontininkų karinės dalys perėjo Mažosios

    Lietuvos sienа ir ten išstatė savo sargybas.

    (Avantiūristas P. Bermontas, atsidūręs Vokietijoje,

    vėliau buvo vokiečių nuteistas ketveriems metams kalėti Č,559

    už pinigų pasisavinimą- Sr,317) LE,II,422

   

   gruodžio 15 d. - Lietuvos kariuomenė priėjo buvusiа Rusijos-Vokietijos

    sieną ir čia sustojo Su1,14

   

   gruodžio 24 d. - Prūsų Lietuvių Tautos Taryba nutarė užmegsti glaudesnius

    santykius su Lietuva ir pasiųsti savo atstovus (dr. Vilių Gaiga-

    laitį ir ūkininkus Vilių Strekį, Kristupа Lekра ir Martynа Jankų)

    į Lietuvos Valstybės Tarybą Val,91

   

   1919-1920 m. - veikė Įsruties draugijos klubas (Įsruties lietuvių draugija) Pirmininkas

    buvo Endrius Reželaitis MLE,1,598

   

   1919-1922 m. - Laisvąją Klaipėdos valstybę (Memeler Freistaat, Freištatą)

    norėta sukurti, išvengiant galimo Klaipėdos krašto įjungimo

   į Lietuvos valstybę. Freištatas sumanytas pereinamuoju laikotarpiu,

   kai Vokietija, pasirašiusi Versalio sutratį (1919 m), išsižadėjo

   Klaipėdos krašto MLE,1,401

   

   1919-1923 m. - Klaipėdos krašte įsikūrė ir veikė masinė politinė nacionalistinė

    organizacija - Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvių tėvynės

    sаjunga (Memella”ndischer Deutsch -litauische Heimatbund -

    Heimatbundas). Jis siekė sujungti visus klaipėdiečius kovai už

    “Laisvosios valstybės” (Freistaat) sukūrimа Klaipėdos krašte,

    kad, pasitaikius progai, galima būtų jį grаžinti Vokietijai Ž1,9

   

   1919-1933 m. - po 1918 m. Vokietijos lapkričio revoliucijos, Vokietija tapo

    buržuazine demokratinė respublika - Veimaro respublika

    LTE,12,126,342

   

   1919-1933 m. - lietuviai centro valdžios nebuvo persekiojami MLTE,3,92

   

   1919-1939 m,. – Klaipėdoje veikė Lietuvos kultūros draugija „Aida“, turėjusi

    profesionaliausių Klaipėdos kraštų mišrų chorą MLE,1,34,243

   

   1920 m. - prasidėjo nauja ekonominės emigracijos (antroji) banga.

    Didžiausia emigracija iš Lietuvos buvo į JAV. Emigruota per

   Liepoją, Bremeną, Klaipėdą (dauguma emigrantų buvo

   valstiečiai) B,9

    - Vokietijoje įsteigtas slaptas fondas “Vokiečių fondas”

   (vok. Deutsche Stiftung}. Veikė Vakarų Lenkijoje,

   laisvajame Dancigo mieste ir Klaipėdos krašte.Fondo vadovas

   buvo vyriausybės tarėjas Erichas Krahmer-Mullenbergas, o

   atstovas Rytprūsiuose – Karaliaučiaus universiteto prof.

    Teodoras Oberlanderis, vadovavęs ardomajai veiklai Klaipėdos

   Krašte/ T/ Oberlanderis nusakė “Vokiečių fondo” veiklos

   Principą: “Kultūrinė kova yra karo tąsa, kova dėl namų, sodybų,

   mokyklų, dėl vaikų sielos” MLE,1,287

   - Klaipėdos krašte iš viso buvo menkas duoninių javų derlius.

    Krašto direktorija dalį rugių pirko iš Švedijos, bet mitybai dar

    trūko apie 40 000 centnerių. Direktorija norėjo pirkti javų Lie-

    tuvoje, nes čia jie buvo pigesni. Bet Lietuvos vyriausybė javų

    pardavimą sąlygojo muitų sienos nukėlimu prie Vokietijos

    sienos ir kietai laikėsi šio savo nusistatymo Č,761

    - Lietuvių Tautos Tarybos būstinė perkelta į Klaipėdą ML,623

    - Tilžėje ėjo dienraštis „Rytojus“ MLTE,3.92

    - Klaipėdoje veikė prekybos bndrovė „Memeler Eisenhof, Inh.

   R.LipHardt“, vertėsi didmenine geležies ir metalo gaminių prekyba.

   1923 m.firma virto „AB Eisenhof“, veslą toliau ontroliavo

   R.Liphardtas MLE,1,345

   - įkurtas Verdainėje (dabar Šilutės dalis) lietuvių jaunimo

   draugija ir choras „Jovaras“. Steigėjas -- poetas Mikelis Hofmanas.

   Po jo mirties (1921 m.) draugija iširo MLE,1,656

    - apie 20 retų liruanistikos leidinių iš J. Birškaus kolekcijos

   Mažosios Lietuvos delegacija nusivežė į Paryžiaus konferenciją

   ir perdavė santarvininkams kaip Mažosios Lietuvos lietuviškumo

   įrodymą MLE,2,245

   - Klaipėdos krašte legaliai veikė Vokietijos komunistų partijos

   (VKP) Rytprūsių skyriaus dalis MLE,2,267

   

   sausio 6 d. - Sąjungininkai patvirtino (01 09 - Val,61) pagrindinius nuostatus,

    kaip jie turės tvarkyti perimtа iš Vokietijos Klaipėdos kraštą.

    Pereinamuoju laikotarpiu Sąjungininkų vardu Klaipėdos

    kraštа valdė Vokietijos paskirtas specialus komisaras grafas

    Lambsdorfas. Suvereninės teisės Klaipėdos krašte jau priklausė

    Sąjungininkams ir Vokietijos įgaliotiniai turėjo jiems Klaipė-

    dos kraštą perduoti. Visų Klaipėdos krašto valdžios įstaigų,

    administracijos šakų - teismų, finansų bei švietimo ir kt. - valdinin-

    kai laikinai pasiliko savo pareigose Č,758

    - komisaras grafas V. Lambsdorfas ir Klaipėdos burmistras išvyko į

    Paryžių sutarti Klaipėdos krašto perdavimo sąlygų Č,758

   

   sausio 9 d. - Paryžiuje Vokietija ir Antantės valstybės pasirašė susitarimą

    dėl Klaipėdos krašto perdavimo Antantei. Klaipėdos kraštа val-

    dyti Santarvė patikėjo grafui V. Lambsdorfui - Gumbinės srities

    valdovui Gl2,45

   

   sausio 10 d. - įsigaliojo Versalio taikos sutartis, nes jа ratifikavo Vokietija

    ir svarbiausios Antantės рalys -D. Britanija, Prancūzija, Ita-

    lija ir Japonija (JAV, Chidžazas-dab. Saudo Arabija ir Ekva-

   doras jos neratifikavo) LTE,12,178

   

   sausio 15 d. - Prancūzijai perėmus Klaipėdos krašto administravimą, pagal

   E.R. Deu duomenis paskelbta gyventojų tautinė sudėtis:

   vokiečių 71 156 (50,6 ), lietuvių 67 269 (47,8 ), „dvikalbių 2014

   (1,4  ), lenkų 134 (0,1 ), žydų 58 (0,03 ), kuršių 50 (0.03 ), kt.

   tautybių 60 (0,04 ) - iš viso 140 741 gyventojas MLE,2,173

    kad visi ryšiai, sieję šį kraštą su Vokietija, yra nutraukti LE,XII,30

   

   sausio 17 d. - įvyko Tilžės lietuvių visuotinis susirinkimas. Rytprūsiuose

    atgijo lietuviški laikraščiai Gl2,45

   

   vasario 12 d. - vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Klaipėdos krašto. Č,758

    GL2,45

    - Sąjungininkai informavo Vokietiją, kad karinis gubernatorius

    gen. D. Odry su 300 kareivių atvyks perimti krašto teritorijos

    valdymą Č,758

   

   vasario 13 d. - prancūzų desantas užėmė miestą Val,60-

    (“Prancūzų trimetis” iki 1923 02 19) 61

   

   vasario 15 d.- Santarvės vardu kraštą užėmė prancūzai, įvesdinę batalioną

   pėstininkų. Oficialiai Vokietijos grafas Lambsdorf Reicho

   vardu Klaipėdos kraštą perdavė prancūzų gen. Odry ML,635

   - netrukus Mažosios Lietuvos lietuviai savo veiklos centrą

   perkėlė iš Tilžės į Klaipėdą ML,635

   

   vasario 15 d. - Klaipėdos krašto gubernatorius gen. D. Odry paskelbė, kad Č,759

   visi ryšiai, sieję šį kraštą su Vokietija, yra nutraukti LE.XII,30

   

   vasario 16 d. - Prūsų Lietuvių Tautos Tarybos nariai kartu su Valstybės Ta-

    rybos atstovu Jokūbu Рernu atvyko į Kauną, tačiau dėl iškilmių

    kooptacija į Valstybės tarybą tą dieną neįvyko Val,91

   

   vasario 17 d. - generolas D. Odry paskelbė antrаjį savo įsakymą. Gl2,45

    Visa Klaipėdos krašto teritorija suskirstoma į tris

    apskritis: Pagėgių (sudaryta iр Tilžės ir Ragainės apskričių dalių

    deрiniajame Nemuno krante), Šilutės ir Klaipėdos.

    Klaipėdos kraštui valdyti buvo sudaryta nauja krašto adminis-

    tracijos įstaiga - Krašto direktorija, kurios nariais pradžioje bu-

    vo septyni vokiečiai (vyr. burmistras A. Altenbergas). Direktorija

    ėjo buvusios Prūsijos valdžios atstovų pareigas. Jos žinioje buvo

    visos administracijos įstaigos. LE,XII,29

    Direktorijos nariams, kaip ir diplomatijos atstovams, Val, 62

    buvo suteiktas neliečiamumas. Č,759

    Klaipėdos krašto direktorijos kompetencijа nustatė statuto

    10, 12, 17, 18 ir 23 straipsniai. Pagal tuos nuostatus direktori-

    ja turėjo Klaipėdos krašte vykdomąją galią. Pirmininkas buvo

    skiriamas gubernatoriaus. Įstatymų leidimas buvo Seimelio ran-

    kose, o jį visuotiniu lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu rinko

    krašto gyventojai. Direktorijos pirmininkas arba jo pavaduotojas

    turėjo patvirtinti seimelio priimtus įstatymus. LE,XII,29-30

    Greta Direktorijos dar veikė Valstybės taryba, sudaryta iр Val,62

    20 narių, kuriuos išrinko savivaldybių organai, prekybos ir že- Gl2,45

    mės ūkio rūmai bei profesinės sаjungos. Į Valstybės tarybą Č,759

    buvo išrinkta 17 vokiečių ir 3 lietuviai. Valstybės taryba buvo LTE,5,391

   patariamasis valdymo organas LE,XII,29,30

   

   vasario 21 d. - Klaipėdos atstovai, kartu su J. Šernu bei užsienio reikalų vi-

    ceministru P. Klimu, grįžę į Klaipėdą, Prūsų Lietuvių Tautos

    Tarybos vardu priėmė nutarimą Klaipėdos kraštą prijungti

    Lietuvai (nutarimo tekstas paskelbtas Priede).

    Nutarimą pasirašė Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos Ge- Č,759

    neralinis Sekretorius E. Simonaitis. Nutarimas buvo įteiktas Gl2,46

    Lietuvos Ministrų kabinetui ir Klaipėdos krašto Direktorijai Val,91

   

   vasario 21 - Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai dėl Klaipėdos krašto

   1922 11 prijungimo prie LR keletą kartų tarėsi su Antantės valstybių

   diplomatais, kreipėsi į Ambasadorių konferenciją MLE,2,808

   

   vasario 25 d. - gen. Odry galutinai perėmus valdžią Klaipėdos krašte, Amba-

    sadorių Konferencija pavedė Prancūzijai Klaipėdos krašto gyven-

    tojų diplomatinę ir konsulinę apsaugа Val,62

   

   vasario 27 d. - Lietuvos Ministrų kabinetas posėdyje be išlygų pritarė

    Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos nutarimui. Taip pat pri-

    tarė Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos atstovų kooptavimui

    į Lietuvos Valstybės Tarybą Gl2,46

   

   kovo mėn. - gen. D. Odry kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, prašydamas leidimo

   pradžia įvežti iš Lietuvos maisto.

    Lietuvos vyriausybė pasiūlė nukelti muitų sienа prie

    Nemuno. Kol nebus kontroliuojama siena su Vokietija,

    Lietuva neleis įvežti į Klaipėdos kraštа maisto produktų, ka-

    dangi įvežamieji maisto produktai per Klaipėdos kraštą pasieks

    ne tik Vokietiją, bet ir kitus kraštus Č,760

   

   kovo 12 d. – į Klaipėdos krašto Direktoriją buvo kooptuoti Mažosios Lietuvos

   tautinės tarybos nariai lietuviai Mikelis Reidys ir Erdmonas

   Simonaitis Val,62

   

   kovo 17 d. - dėl sunkėjančios ekonominės padėties Klaipėdos krašte

    (prasidėjo ūkinė suirutė), Kaune įvyko specialus pasitarimas

    Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, dalyvaujant prancūzų

    karinės misijos pirmininkui plk. C. Rebouliui ir anglų misijos

    pirmininkui plk. R. B. Vardui bei penkiems Prūsų Lietuvių

    Tautos Tarybos nariams, nušvietusiems politinę ir ekonominę

    Klaipėdos krašto padėtį.

    Lietuvos vyriausybė, nepaisydama Sаjungininkų spaudimo, atsi-

    sakė atidaryti sieną, kol nebus leista nukelti muitų sienа prie Ne-

    muno ir Baltijos jūros Č,76

   

   kovo 19 d. - užsienio reikalų ministerijos atstovas P. Klimas, lydimas prancūzų

    misijos pirmininko plk. K. Reboulio (C. Reboul), atvyko į Klaipėdą

    derėtis su gen. D. Odry dėl muitų sienos nukėlimo prie Nemuno.

    Kai kuriais klausimais su D. Odry buvo susitarta ir jis policijos prie-

    žiūrа pavedė lietuvių atstovui E. Simonaičiui, o mokyklų ir bažny-

    tinius reikalus tvarkyti pavedė kun. M. Reidžiui. Bet ir šios nuolaidos

    Lietuvos vyriausybės nepatenkino, ir ji atsisakė pardavinėti javus

    Klaipėdos kraštui Č,761

    - Prūsų Lietuvių Susivienijimas - Tautos Taryba raštu Nr. 101 krei-

    pėsi į Lietuvos valdžią Kaune ir prašė, kad Mažosios Lietuvos

    prisijungimo klausimams aptarti būtų sudaryta komisija (Lietuvos

    vyriausybė tokiа komisijа sudarė . Jos sudėtyje buvo Klimas, Z.

    Starkus, Kriščiukaitis, A. Janulaitis, A. Merkys) Gl2,46

   

   kovo 20 d. - 48-ajame iškilmingame Valstybės Tarybos posėdyje buvo

   kooptuoti 4 Mažosios Lietuvos atstovai: dr. Vilius Gaigalaitis,

   ūkininkas Jurgis Strekys, ūkininkas Kristupas Lekšas ir ūkininkas

   Martynas Jankus, o Lietuvos Valstybės Tarybos narys J. Рernas

    buvo deleguotas į Prūsų Lietuvių Tautos Tarybą atstovauti joje

    Lietuvos Valstybės Tarybа.

    Po iškilmingo Lietuvos Valstybės Tarybos posėdžio, per iškilmių

    puotа, dalyvaujant Sаjungininkų atstovams, Prancūzijos atstovasML,635

    kpt. H. Kohendentas sveikino dviejų seserų - Mažosios ir Č,768

   Didžiosios Lietuvos - susijungimą Gl2,46

    - “Laikinųjų Vyriausybės Žinių” pirmasis aktas buvo pažymėtas Nr.

    269 tik nuo 1920 III 20 (Nr. 22) ir toliau numeracija jau buvo

    tęsiama LE,XIV,57

   

   balandžio 9 d. - Anglijos užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas

    J. D. Gregorijus (Gregory) parengė naujajam Anglijos už-

    sienio reikalų ministrui lordui G. Kurzonui memorandumą

    dėl Pabaltijo valstybių pripažinimo de jure. J. D. Gregorijus

    siūlė visas tris valstybes - Estijа, Latvijа ir Lietuvа - pri-

    pažinti de jure. Jis aiškino, kad pripažinus Lietuvа de jure,

    Sąjungininkams bus daug lengviau spręsti Klaipėdos klausimą,

   nes Klaipėda esanti vienintelis Lietuvos uostas. Toliau jis

    argumentavo, kad pripažinus Pabaltijo valstybes de jure,

    Anglija galėtų laikyti šiose valstybėse savo aukšto rango

    diplomatinius atstovus, kur šiuo metu tėra tik konsulatų

    valdininkai. Net ir plk. lt. St. Talentsas laikomas tik diplo-

    matinės misijos atstovu, neturinčiu ministro titulo Č,707

   

   balandžio 23 d. - P. Klimas į Londoną pasiuntinybei siunčia telegramą,

    prašydamas išsiaiškinti, kaip reaguotų Anglija, jei Lietuvos

    kariuomenė tuojau užimtų Klaipėdа prekybos sienai sau-

    goti. Anglija vengė duoti oficialų ir konkretų atsakymą, nes

    Klaipėdos kraštą Santarvės pavedimu jau buvo okupavę

    prancūzai Gl2,46

   

   balandžio 24 d. - jau pati Klaipėdos Krašto Direktorija kreipėsi į Lietuvos

    vyriausybę, siūlydama keisti duoninius javus į žirnius ir avižas.

    Lietuvos vyriausybė sutiko parduoti 20 000 centnerių kviečių

    ir rugių, o mainais - į Lietuvа tai sumai turėjo būti įvežta galvijų

    ir arklių Č,761

   

   balandžio 27 d. - įvedus muitų sieną tarp Klaipėdos krašto ir Vokietijos,

    paaiškėjo, kad naujai sudarytoji krašto administracija neįstengia

    spręsti pavestųjų uždavinių Val,63

   

   birželio 8 d. - gen. D. Odriui buvo paskirtas padėjėjas - civilinis komisaras

    prancūzas G. Petisnė, kuriam pavesta krašto administracijos

    kontrolė Val,63

   

   rugpjūčio 10 d. – Šilutėje vykusiame provokiškos politinės organizacijos

   “Vokiečių-lietuvių tėviškės sąjungos” suvažiavime iš 83

   dalyvavusių 45 užsirašė vokiečiais, 35 lietuviais ir 3

   vokiečiais lietuviais MLE,1,286

   

   rugsėjo mėn. – Žvejų gatvėje, buv. Weltkino vietoje, pirklys Hansa Pierachas

   atidarė „Kammer-Lichtspiele“ – tuomet patį gražiausią ir

    moderniausią kino teatrą ne tik Klaipėdoje MLE,2,100

   

   rugsėjo 29 d. - Klaipėdos krašte atsistatydino Altenbergo vadovaujama direk-

    torija Val,64

   

   rugsėjo 21 d. - Klaipėdos krašto gubernatoriaus įsakymu įvesta nauja tvar-

    ka - buvo sudarytos trys atskiros įstaigos: krašto direk-

    torija, valstybės taryba ir administracijos teismas (ši galutinė

    krašto organizacijos struktūra išsilaikė iki pat krašto

    prisijungimo prie Lietuvos) Val,63

   

   spalio 22 d. - dėl susidariusios sunkios politinės padėties, Steigiamasis

    seimas laikinai savo veiklа sustabdė ir priėmė įstatymą, įgalio-

    damas politinių partijų paskirtа seimo atstovų grupę - vadina-

    mаjį Mažаjį seimą - toliau tęsti visas Steigiamojo seimo funkci-

    jas - paprastų įstatymų leidimą ir įstatymų vykdymo priežiūrą

    (Mažasis seimas veikė iki 1921 01 15 -Č,689; 01 17 -Рv,89;.

    Jis posėdžiavo 45 kartus ir priėmė 25 įvairius įstatymus) Č,689

   

   spalio 23 d. - Vokietijos atstovybė Varšuvoje pranėšė, kad vokiečių poli-

    cija jau saugo Lietuvos Vokietijos sienos perėjimus, kad su-

    kliudytų savanoriams iр Mažosios Lietuvos patekti į Lietuvos

    kariuomenę ( lenkų spauda smarkiai aliarmavo dėl tariamų

    vokiečių dalinių, peržengiančių Lietuvos sieną Rytų Prūsijoje) Č,622

    - Lietuvos vyriausybė paaiškino anglų konsului, kad nedidelis skai-

    čius Mažosios Lietuvos lietuvių, nors ir Vokietijos piliečių, pa-

    veiktų politinių įvykių Lietuvoje, buvo atvykę į Lietuvą kovoti dėl

    Lietuvos laisvės. Bet Lietuvos vyriausybė, nenorėdama sulaukti

    priekaištų, sugrаžino juos atgal į Vokietiją Č,622

   

   lapkričio mėn. - Mažosios Lietuvos lietuvis- avantiūristas ir lenkų agentas J.

    Aukštuolaitis - siūlė L. Želigovskiui priimti jo ir kitus lietuvių

    atstovus į “Vidurinės Lietuvos” vyriausybę. Bet L. Želigovskis

    atsakė Aukštuolaičiui neigiamai Č,630

    - Berlyne sudaryta slapta organizacija Vokiečių fundacija (Deutsche

    Stiftung), kuri finansavo visа germanizavimo veiklą buvusiose

    Vokietijos žemėse, Versalio taikos sutartimi perduotose Lenkijai,

    Klaipėdos krašte ir Dancige (Gdanske) Žiu,51

   

   lapkričio 11 d. - atgsižvelgiant į Versalio taikos konferencijos sprendimus, LR

   Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą dėl Klaipėdos krašto

   prijungimo prie LR MLE,2,278

   

   gruodžio 29 d. - pradėjo darbą Lietuvos-Latvijos sudarytoji arbitražo

    komisija sienų klausimu (baigė darbа 1921 03 20).

    Pasitarimų pradžioje abi delegacijos sutiko, kad super-

    arbitro sprendimas bus galutinis ir beapeliacinis.

    Lietuvos Latvijos sienų nustatymas:

    1. Latviai reiškė pretenzijas į Mažeikius su geležinkeliu. Su-

    perarbitras prof. J. Simpsonas Mažeikių ir Kaukonių geležinkelio

    klausimą išsprendė tokiu būdu: kieno žemėje yra geležinkelis,

    tai valstybei ir priklauso. Mažeikiai liko Lietuvai.

    2. Lietuviai reiškė pretenzijas į Liepoją bei Palangą.

    Rusijos valdymo metu Palangos valsčius priklausė Kuršo gub.

    ir turėjo tokiа gyventojų sudėtį: lietuvių -1724, latvių -574, len-

    kų - 73, vokiečių - 35 ir žydų -550. Iš viso valsčiuje buvo 2 956

    gyventojai. Palangа dėl gyventojų etninės sudėties superarbitras

    priskyrė Lietuvai.

    3. Latviai pretendavo į Klaipėdą. Lietuvos delegacija valstybi-

    niais sumetimais reikalavo Lietuvai priskirti pajūrio ruožą iki

    Papės ežero -270 km2 žemės ploto, tame skaičiuje 48 km2 balų,

    14 km2 ežero ir t.t. Lietuviai, šios teritorijos reikalaudami, gal-

    vojo Papės ežerą panaudoti savo uostui. Lietuvių norimas gauti

    pajūris iki Papės ežero etnografiškai buvo pusiau lietuviškas, o ten

    gyvenusieji latviai kalbėjo žemaitiškai ir latviškai. Latvių delega-

    cija griežtai priešinosi, ir superarbitras prašomo pajūrio Lietuvai

    nepriskyrė

    4. Dėl Šventosios uosto didelių ginčų nebuvo. Kadangi Šven-

    tosios uostas XVI a. anglo Hosto buvo įrengtas Lietuvai, tai

    superarbitras jį priskyrė Lietuvai. Tuo būdu Lietuva gavo 19,5

    km pajūrio su Palanga ir 37000 gyventojų, kurių tarpe buvo

    daugiau kaip 1000 latvių.

    5. Lietuva, etnografiniais ir ūkiniais sumetimais, dar norėjo gauti

    iš Latvijos Alukštos apskritį. Alukštos aps. ir Daugpilio apylinkėse

    gyveno trys tautos: latgalai, lietuviai ir slavai. Sprendžiant Alukštos

    apskrities priklausymą, Latvijos delegacija vis pateikdavo super-

    arbitrui tendencingų statistinių duomenų, kurių tada nebuvo galima

    patikrinti. Nors Lietuvos delegacija nepripažino latvių pateikiamų

    statistikos duomenų ir dukart raštu pareiškė savo nusistatymą super-

    arbitrui, tačiau toji teritorija Lietuvai nebuvo pripažinta.

    Latvija superarbitro sprendimu laimėjo 27 455 dešimtines žemės,

    o Lietuva iš Kuršo gavo 19 105 dešimtines. Nutiestoji Lietuvos siena

    su Latvija prasideda tarp vietovių Turs, Velsa ir Turs Jauna 4,5 km

    į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių ir nusitęsia iki Turmanto geležin-

    kelio stoties. Iš viso Lietuvos Latvijos siena yra 487 km ilgio.

    Arbitražo sutartimi nustatytas sienas ir Lietuva ir Latvija

   priėmė ir daugiau ginčų dėl sienų nebekėlė Č,498

   

   metgų pabaiga - Šilutėje iš vietos gyventojų tarpo susidarė Mažosios Lietuvos

   Gelbėjimo komitetas, Martyno Jankaus vadovaujamas, pasistatęs

   tikslu Klaipėdą Lietuvai grąžinti ML,636

   - Klaipėdos krašto Direktorija pradėjo derybas su Lietuva

    sudarant prekybos sutartį, tačiau dėl vokiečių dvarininkų

    kaltės derybos iрiro Val,69

   

   1920-1922 m.- ėjo- savaitraštis „Rytojus“, toliau veikė Tilžės lietuvių giedotojų

    draugija MLTE,3,92

   

   1920-1932 m. – Klaipėdos krašte veikė „Laukininkų susivienijimas“, vidutinių

    bei stambiųjų ūkininkų ir darbininkų organizacija. Nuo 1924

   metų pradžios Klaipėdoje pradėjus veikti Laukininkų susivienijimo

   bankui ėmė teikti paskolas savo nariams iitn geriomis sąlygomis.

   1932 metais įsikūrus Kaukininkų centrui į jį įsiliejo ši

   organizacija MLE,2,507

   

   1920-1940 m. - knygų leidybos Prūsijoje trečiasis etapas. Pagrindinis leidėjas

   (667 leidinių) – valstybės (Klaipėdos krašte), tautos savisaugos

   ir švietimo poreikiams skirta knygų leidyba MLE,2.249

   

   1921 m. - Klaipėdos krašte išleistas pirmasis lietuviškas elementorius

   „Skaitymo rašymo knygelė“. Jos autoriai -- Klaipėdos mokytojas

   seminarijos dėstytojas Martynas Kairys ir dailininkas Adomas

   Brakas Šis elementorius pagal senuosius vokiškus

   pradžiamokslius dar buvo vadinamas fibelė MLE,1,391

   - Klaipėdoje įkurta evangelikų liuteronų Evangelijos skelbimo

   Draugija „Gluosnis“ Tikslas -- platinti protestantišką lietuvišką

   literatūrą MLE,1.507

    - Klaipėdos krašte įsteigta organizacija “Pagalba”. Ji šelpė ligonius

    ir nelaimių ištiktus vietos gyventojus. Valdyba: Vytė, Juozupaitis,

    Kunkis, E. Jankutė LE,XII,53

    - Klaipėdos krašte įsteigta “Gluosnio” draugija. Ji stengėsi šelpti

    pagonių misijas. Vadovavo kun. Redmeris LE,XII,53

   - M. Yčas įkūrė Lietuvos garlaisvių bendrovę. Ji įsigijo 2

   laivus Jūratę ir Kąstytis. Tuomet Klaipėdą dar valdė Antantė,

   todėl laivai priregistruoti Jurbarke MLE,2,463

   - Klaipėdos krašte išleistas pirmassis lietuviškas elementorius „Skaitymo-

   rašymo knygelė“. Jos autoriai -- Klaipėdos mokytojas seminarijos

    dėstytojas Martynas Kairys ir dailininkas Adomas Brakas Šis

   elementorius pagal senuosius vokieškus pradžiamokslius dar buvo

    vadinamas fibelė MLE,1,391

   - Klaipėdoje įkurta evangelikų liuteronų Evangelijos skelbimo

   Draugija „Gluosnis“ Tikslas -- platinti protestantišką lietuvišką

   Literatūrą MLE,1.507

   - Mažoji Lietuva turėjo konsulatą Karaliaučiuje (vėliau LR

   generalinis konsulatas Karaliaučiuje) MLE,2,279

   

   vasario 27 d. - Dortmunde (Vokietija) įkurta Dortmundo lietuvių draugija.

   Steigėjas ir vadovas Jurgis Braškys. Turėjo iki 220 narių – išeivių

    iš M ir D. Lietuvos. Reguliariai rengė paskaitas, lietuvių kalbos

    kursus, prenumeravo lietuvišką periodinę spaudą. Turėjo

    biblioteką MLE,1,314

   

   kovo 14 d. - po vienerių savo valdymo metų gen. D. Odry išleido įsakymą,

    kuriuo lietuvių kalba fakultatyviai buvo įvesta Klaipėdos krašto

    mokyklose Val,90

   

   gegužės 1 d. - iš pareigų pasitraukė gen. D. Odry. Ambasadorių Konferen-

    cijos nutarimu Klaipėdos krašto valdymą perėmė civilis

    Gabrielis Petisnė Val,63

   

   birželio mėn. - klaipėdiečių atstovai G. Petisnė pritarimu lankėsi Varšuvoje

    ir derėjosi ne tik ekonominiais, bet ir politiniais klausimais.

    Derybose su lenkais, klaipėdiečių vokiečių atstovai išdėstė sa-

    vo nusistatymą, kad jie pageidautų Klaipėdai valstybinio savaran-

    kiškumo, globojant Sąjungininkams ir yra nusistatę prieš susijun-

   gimą su Lietuva Č,76

   

   liepos 1d. - į lietuvių spaudos bendrovę “Rytą” įėjo ir buvusi Spaudos

    b-vė, turinti Tilžėje savo spaustuvę (Buchdruckerei Pavlovskis),

   sudarydama atskirą Tilžės skyrių LE,XXV,337

   

   liepos 7 d. - Keturių buržuazinių partijų atstovai per G. Petisnė kreipėsi į

    Ambasadorių Konferenciją peticija, kurioje pirmą kartą buvo

    pareikšti reikalavimai suteikti Klaipėdos kraštui valstybinį sava-

    rankiškumą Val,76

   

   rugpjūčio 6 d. - Klaipėdos Direktorijos pirmininku paskirtas nu-

    tautėjęs lietuvis Vilius Steputaitis. Tokiu būdu prancūzai

    siekė Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos veiklą stabdyti Gl2,46

   - naujoji Klaipėdos Direktorija, padėdama G. Petisnė, pradėjo

   ruošti dirvą Freistaat’o idėjai įsikūnyti – laisvą nuo Lietuvos

   valstybės zoną ir į Klaipėdą įsileisti Lenkiją Val,77

   

   rugpjūčio 19 d. - Šilutėje įsteigta lietuvių giedotojų jaunimo draugija

    „Daina“ MLE,1,263

   

   rugsėjo 3 d. - P. Hymansas įteikė Lietuvos ir Lenkijos delegacijoms savo

    pataisytą projektą (antrasis Hymanso projektas). Šiame va-

    riante Vilnių ir Vilniaus kraštą P. Hymansas įjungė jau nebe

    kantonų principu, bet kaip autonominį vienetą su savo vyriau-

    sybe. Antruoju projektu Vilniaus kraštas bendrame seime būtų

    buvęs atstovaujamas proporcingai jo gyventojų skaičiui, o bend-

    ras ryšys su Lenkija būtų palaikomas seimų delegacijų, kaip ir pir-

    mame projekte, su bendra taryba ekonominiams ir užsienio reika-

    lams bei karo konvencija.

    Norint paveikti Lietuvos vyriausybę, buvo numatyta per-

    duoti Lietuvai Klaipėdos krašto suverenitetą su Lenkijos tei- Č,648

    se LE,VIII,259

   

   ruduo – Klaipėdos krašte veiklą suaktyvino Visuotinis darbininkų susivienijimas

    (VDS), Komunistų darbininkų sąjunga (KDS) ir Komunistinė jaunimo

   organizacija MLE,2,267

   

   rugsėjo 13 d. - iš uždarytos Klaipėdoje veikusios draugijos „Jūra“ pakeitus

    įstatus, pasivadino „Donelaičio„ draugija. Pagal naujsu įstatus

    „Donelaičio“ draugija iškėlė tikslą žadinti irr skatinti viską, kas

   lietuvį kelia į aukštesnę kultūros pakopą. Numatė rengti paskaitas,

    pranešimus, kursus, vaidinimus (veikė iki 1930 m.)..

   Pirmasis „Donelaičio“ draugijos pirmininkas ir kasininkas buvo

   Gustavas Juozupaitis ir raštininkas Jurgis Šaulys MLE,1,307,668

   

   spalio 24-29 d. - Karaliaučiuje įvyko III LBKP(b) suvažiavimas.

    Šis suvažiavimas jau buvo vadinamas Lietuvos komu-

    nistų partijos - LKP(b) - suvažiavimu, nes Lietuvos-Bal-

    tarusijos tarybų socialistinės respublikos idėjai žlugus, nu-

    tarta Lietuvoje turėti atskirą LKP(b), kaip užsieninę partiją

    (Kominterno sekciją) LE, XII,298

   

   lapkričio 1 d. - Steigiamasis seimas priėmė rezoliuciją dėl Klaipėdos ir Mažosios

    Lietuvos:

    “... išklausęs Užsienio Reikalų Ministerio J. Purickio prane-

    šimą, Steigiamasis seimas reikalauja, kad Klaipėdos kraštas

    būtų prijungtas prie Lietuvos, garantuojant Klaipėdos kraš-

    tui jo savitumo apsaugą, suteikiant jam autonomiją vietos

    ūkio, administracijos, darbo apsaugos, teismų sutvarkymo

    ir švietimo bei kultūros srityje” Č,698

   

   lapkričio 11 d. - Lietuvos Seimas, išklausęs užsienio reikalų ministro dr. J. Pu-

    rickio pranešimą dėl Klaipėdos, priėmė rezoliuciją Sr,333

    kraštą prijungti prie Lietuvos Val,92

   .

   lapkričio 25 d. - Vokietijos kancleris K.J. Virtas slaptame reichstago po-

    sėdyje pareiškė, jog Vokietijai būtų politiškai naudingiau,

    kad Klaipėda atitektų Lietuvai, negu paliktų visiškoje lenkų

    įtakoje Č,764

   

   gruodžio 6 d. - Klaipėdoje pradeda veiklą Lenkijos konsulatas, vadovauja-

    mas M. Mahlerio Gl2,47

    - buvęs Lenkijos pasiuntinys Vienoje Marcelis Šarota

    paskirtas konsulu Klaipėdoje Ž,17

    - lenkai mieste ėmė supirkinėti namus, žemės sklypus, įsteigė

    lenkų-klaipėdiškių bendrovę “Mempol”, iš Lenkijos geležin-

    keliais į Klaipėdą pradėta vežti miško medžiaga medžio apdir- Č,763

    bimo įmonėms Ž,18

   

   gruodžio 20 d. - Ambasadorių konferencija Klaipėdos kraštui suteikė ūkinį

    savarankiškumą, leisdama Klaipėdos krašto Valstybės tary-

    bai sudarinėti prekybos sutartis su Lietuva, Lenkija ir Vokietija.

    Klaipėdos Valstybės taryba ta proga priėmė rezoliuciją, dė- Č,763

    kodama Ambasadorių Konferencijai už ekonominio savankiš- Val,77,

    kumo suteikimą 78

   

   gruodžio 24 d. - Lietuvos vyriausybė pasiuntė Tautų Sąjungai oficialią

    notą, jog ji P. Hymanso projekto sąlygomis negalinti priimti

    Tautų Sąjungos rekomenduoto susitaikymo su Lenkija Č,651

    - Tautų Sąjungos generalinis sekretorius J. Drumondas pra-

    nešė Tautų Sąjungos Tarybai, kad abi valstybės -Lietuva ir

    Lenkija - atmetė ir antrąjį Tautų Sąjungos susitaikymo pro-

    jektą Č,651

   

   1922 m. - Klaipėdos krašte įsteigta nepolitinė kultūros draugija “Aukuras”.

    Draugija siekė sustiprinti kultūrinį bei meninį gyvenimą visame

    krašte LE,XII,50

   - Lietuvos garlaivių bendrovės steigėjai, neturėdami kapitalo

    ir negavę kreditų užsienyje, M. Yčo iniciatyva surinkę lėšų iš

    Amerikos lietuvių, paskubėjo įsigyti Vokietijoje Krupo gamyk-

    lose pastatytus kelis garlaivius plaukioti vidaus vandenyse ir du

    burinius jūrų prekybos laivus. Jie - mediniai, nedideli, 139

    bruto ir 98 neto tonų talpos - buvo pavadinti lietuviškais var-

    dais “Jūratė” ir “Kastytis”. “Jūratei” ėmė vadovauti carinėje

    Rusijoje jūrų mokyklą baigęs ir kurį laiką karo ir jūrų prekybos

    laivais plaukiojęs jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas. Jis ir

    laikomas pirmojo Lietuvos jūrų laivo pirmuoju kapitonu Ž,49

    - įkurtas antrasis jūrų skautų vienetas Klaipėdoje LE,XXVIII,24

    - Klaipėdos krašte įkurta sporto draugija “Šarūnas “ LE,XII,52

    - įsteigtas M. Jankaus vadovaujamas Vyriausiasis Mažosios

   Lietuvos gelbėjimo komitetas MLE,2,.278

   - Lindenau laivų statykla pastatė pirmąjį Klaipėdoje plieninį

   jūrų garlaivį „Cattaro“ MLE,1,431

   - pirmoji lietuviška spoeto draugija „Šarūnas“ turėjo kelias futbolo

   komandas MLE,1,409

   - įkurta Tilžėje Keramikos dirbinių akcinė bendrovė – pirmoji iš

   daugelio tokių bendrovių krašte MLE,2,77

   - iš JAV į Klaipėdą atvykęs Antanas Ivaškevičius (Aivas) , kaip

   liaudininkas, susitikinėjo su Visuotinio darbininių susivienijimo

   (VDS) ir kitais kairiųjų organizacijų atstovais, ragino kovoti už

   Mažosios Lietuvos prisijungimą prie Didžiosios Lietuvos. A. Ivaškevičius Klaipėdoje įsteigė kairiųjų būstinę, pavadinta Trečiuou uinternacionalu, tačiau su Sovietų Rusijos komunistaias nieko bendro neturėjo MLE,2,267

   

   sausio mėn. - J. Žilius paskirtas Lietuvos konsulu Klaipėdoje. Jis prane-

    šinėjo Lietuvos vyriausybei apie gresiantį pavojų Lietuvai,

    Klaipėdoje įsisteigus “freištatui”.

    Viena iš labiausiai patikimų versijų yra ta, kad Lietuvos kon-

    sulas J. Žilius pirmasis pasiūlė pagreitintai išspręsti Klaipėdos Č,768,

    bylą sukilimu 782

   

   sausio 14 d. – Klaipėdoje Šaulių namuose Mažosios Lietuvos lietuvių jėgomis

   Klaipėdos mišrus choras “Aida” pastatė pirmąją krašte lietuvišką

   operetę – Miko Petrausko “Consilium facultatis” MLE,1,35

   

   sausio 19 d. - Klaipėdos aukščiausiojo komisaro G. Petisnė iniciatyva sukvies-

    tas stambesnių ūkininkų - lietuvių veikėjų, nepriklausiusių

    Prūsų lietuvių susivienijimui, susirinkimas, kuris nutarė įsteigti

    Gaspadorystės (ūkio) autonomijos partiją. Tačiau ši partija,

    priešingai nei manė G. Petisnė, pasisakė už prisijungimą prie

    Lietuvos Č,766

   

   sausio 22 d. - įsteigtas Klaipėdos “Aukuro” draugijos muziejus Sa,23

   

   sausio 24 d. - J. Žilius pasiūlė savo sudarytą projektą prolietuviškai propa-

    gandai plėsti ir ruošti dirvą Klaipėdos kraštui prisijungti Č,768

   

   sausio 28 d. - Kretingalėje (Klaipėdos apskiritis) įsteigta Jaunimo draugija.

   Veikė iki 1939 m. Draugija kasmet rengdavo šventes Kretingalėje

   ir su kitomis draugijomis MLE,1,639

   

   vasario 8 d. - lietuvis E. Simonaitis naujojoje Klaipėdos direktorijoje buvo

    nepageidaujamas (trukdė kurti Freistaat’ą). Jam buvo pareikštas

    nepasitikėjimas, ir jis buvo pašalintas iš direktorijos Val,77

   

   vasario 22 d. - Lietuvos atstovas Berlyne informavo Lietuvos vyriausybę,

    jog Vokietija esanti palankiai nusistačiusi Klaipėdos krašto

    valdymą perduoti Lietuvai, bet viešai tokio nusistatymo ji

    negalinti deklaruoti Č,769

   

   kovo 12 d. – Kaune Julius Jurgėla įkūrė pirmąją Lietuvos jūros skautų

   draugovę “Algimantas”. Iš pradžių ūrų skautaivadinami

   vandens skautai, kadangi jūra jiems atrodė per toli MLE,1,678

   

   balandžio 6 d. - Klaipėdos Krašto direktorijos pirmininkas dr. V. Steputat

    pasirašė prekybos sutartį su Lenkija vieneriems metams Č,764

   

   birželio mėn. - Ambasadorių konferencija svarstė Klaipėdos klausimą

    bei patvirtino Klaipėdos krašto direktorijos prekybos

    sutartį su Lenkija Č,764

    - deryboms tarp Vokietijos ir Klaipėdos krašto užsitęsus,

    Vokietija ėmė taikyti prekių išvežimui į Klaipėdos kraštą

    bendras taisykles. Tarp Vokietijos ir Klaipėdos krašto

    kilo “ekonominio karo” šmėkla Val,81

   

   birželio 30 d. - įvykusiame Ambasadorių konferencijos posėdyje, svarstant

    Lietuvos pripažinimą de jure, Lietuvos delegacija turėjo pasi-

    sakyti dėl Nemuno internacionalizavimo Ž,19

   

   liepos 13 d. - Ambasadorių Konferencija pranešė Lietuvos atstovui Pa-

    ryžiuje O. Milašiui, jog ji esanti pasiryžusi pripažinti Lietuvą

    de jure, tačiau su sąlyga, kad Lietuva pripažintų Versalio su-

    tarties nuostatus dėl Nemuno internacionalizacijos Val,94

   

   rugpjūčio mėn. - M. Jankaus ir kitų vardu nupirktas vokiečių kalba ėjęs

    laikraštis “Memelgau Zeitung” (Klaipėdos Krašto Laik-

    raštis) iki tol propagavęs savarankiško Klaipėdos krašto -

    “freištato” - įsteigimą Č,768

   

   rugpjūčio 4 d. - Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Jurgutis atsakė nota

    Ambasadorių konferencijos pirmininkui R. Poinkarė, padė-

    kodamas visoms valstybėms už pasiryžimą pripažinti Lietuvą

    de jure, tačiau drauge paaiškino, kad Versalio taikos sutarty-

    je numatytoji navigacija Nemunu teliečia tik taikos metą, bet

    ne karo metą. Kadangi tarp Lenkijos ir Lietuvos yra karo sto-

    vis, navigacijos lengvatos Nemunu Lenkijai negali būti

    taikomos. V. Jurgutis toliau nurodė, kad pripažinus Lietuvą de

    jure, pagal Versalio sutarties 99 paragrafą ir pagal Sąjunginin-

    kų bei draugiškų valstybių 1919 m. birželio 16 d. atsakymą Vo-

    kietijai, suverenumo teisės Klaipėdos krašte turėtų būti per-

    duodamos Lietuvai. Č,713

    Dėl to Sąjungininkai Lietuvos pripažinimą atidėjo Z,19

   

   rugpjūčio 18 d. - Klaipėdos valstybės taryba nutarė pripažinti

    lietuvių kalbą oficialia krašto kalba (šalia vokiečių kalbos) Val,91

   

   ruduo - Žvalgybos skyriaus viršininkas M. Lipčius į Klaipėdą nusiuntė

    Kontržvalgų dalies viršininką J. Polovinską,kad jis vietoje ištirtų

    sukilimo galimybes ir gyventojų nuotaikas. Nuvykęs į Klaipėdą, J.

    Polovinskas aptarė sukilimo organizavimą su E. Simonaičiu ir J.

    Žiliu Anu,71

   

   rugsėjo mėn. - dauguma Klaipėdos krašto laikraščių atsidūrė Lietuvos

    šalininkų, propagavusių Klaipėdos krašto susijungimą su

    Lietuva, rankose Č,768

   

   rugsėjo 9 d. - Klaipėdos krašto Valstybės tarybos vicepirmininkas Krausas

    taryboje viešai pareiškė sutinkąs su Nemuno internacionalizacija

    ir, kad Klaipėdos uostas būtų administruojamas Santarvininkų

    atstovui pirmininkaujant Val,81

   

   vėlus ruduo - Lietuvos ministrų kabinetas slaptame posėdyje,

    kuriame dalyvavo ir kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas,

    svarstė Klaipėdos klausimą. Generolas pareiškė, kad Lietu-

    vos kariuomenė per 24 valandas galinti Klaipėdą užimti. Ka-

    dangi buvo didelė rizika karine jėga užimti Klaipėdą, buvo

    nutarta surengti sukilimą, kuris buvo pavestas suorganizuoti

    ministrui pirmininkui E. Galvanauskui, turėjusiam slaptai pa-

    sirūpinti sukilimo planais, parinkti karinį ir politinį sukilimo

    vadą bei sutvarkyti visus kitus sukilimo reikalus Č,769

    - Klaipėdos sukilimo vadu paskirtas E. Simonaitis Č,769

   

   spalio 13 d. - G. Poinkarė pasiuntė dar vieną notą Lietuvos atstovui Pary-

    žiuje O. Milašiui, kad Lietuva be jokių išlygų pripažintų Nemuno

    internacionalizaciją. Tokiomis sąlygomis Lietuva bus pri-

    pažinta de jure, ir bus sprendžiamas Klaipėdos klausimas Č,716

   

   spalio - Ambasadorių konferencija sudarė specialią komisiją, turėjusią pa-

   vidurys ruošti Klaipėdos krašto statuto projektą Žiu,44

   

   lapkričio mėn. - Ambasadorių konferencija svarstė Klaipėdos klausimą.

    Ji sudarė specialią komisiją, vadovaujamą Prancūzijos užsienio

    reikalų ministerijos departamento direktoriaus Julijaus Larošo

    (Laroche). Ši komisija turėjo paruošti Klaipėdos krašto konven-

    ciją ir nuspręsti, kas turėtų valdyti ne tik kraštą, bet ir uostą Č,764

   - Heimatbundas (senųjų vokiečių partijų likučiai, klaipėdiškių

   vadinamas “Vokiškai-lietuiviškas namynės buntas”), rėmė

    Prancūzijos norą Klaipėdos kraštą pavesti laisvąją valstybėle

   (freištatu) ir taip tikėjosi ją grąžinti Vokietijai. Heimatbund

    veikėjai ėmė rinkti parašus po peticija, reikalaujančia, kad

   Klaipėdos krašta s taptų Freištatu; ji buvo pateikta Ambasadorių konferencijai MLE,1,286;401

   :

   lapkričio 3 d. - J. Larošo komisijai atvykus į Klaipėdą, buvo išklausyta Klai-

    pėdos krašto vokiečių ir lietuvių organizacijų atstovų nuomo-

    nė. Lietuvos vyriausybės atstovai pareiškė, kad Klaipėda esan-

    ti sena lietuvių žemė, o Klaipėdos uostas - vienintelis Lietuvos

    išėjimas į jūrą ir jos pretenzijos yra teisėtos.

    J. Larošo delegacijos projekte Klaipėdos uostui buvo numa-

    tytas atskiras režimas. Į uosto administraciją turėjo įeiti ir

    Lenkijos atstovas. Tačiau Lietuvos vyriausybė šį projektą

    atmetė. Ji siūlė uosto tvarkymui įkurti specialų uosto komi-

    tetą, sudarytą iš Lietuvos vyriausybės ir Klaipėdos miesto

    bei krašto atstovų. Lenkijos atstovai J. Larošo komisijai siū-

    lė kitą variantą, t.y. dešimčiai metų palikti Klaipėdą atskiru

    vienetu, kurį valdytų didžiųjų valstybių skirtas vyriausiasis komi-

    saras Ž,19-20

   

   lapkričio 3-4 d. – Lietuvos delegacija (Adomas Brakas, Vilius Gaigalaitis,

   Jonas Labrencas, Martynas Reizgys, Erdmonas Simonaitis,

   Jokūbas Stiklorius) aplankė visus keturius Ambasadorių

   konferencijos narius: D. Britanijos, Italijos, Japonijos

   ambasadorius Paryžiuje ir jai pirmininkavusi Prancūzijos

   atstovą Jules’ą Camboną MLE,1,53

   - Ambasadorių konferencijos posėdžiuose Lenkijos ir

    Klaipėdos vokiečių atstovai pageidavo, kad

    Klaipėdos uostas liktų laisvu uostu (Santarvės protektoriatu

   – MLE,1,53). Prūsų Lietuvių Tautos Tarybos nuomone, kad

   Klaipėdos kraštą reikia sujungti su Lietuva, išdėstė dr.

   V. Gaigalaitis, o lietuvių prekybininkų vardu - J. Stikliorius,

   žemės ūkio rūmų vardu - E. Simonaitis. Visi lietuvių atstovai

   tvirtino, kad, Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuva, šis

   kraštas ekonomiškai galės sėkmingai tvarkytis ir vystytis Č,764

   

   lapkričio 18 d. - Lietuvos ministras pirmininkas, einąs ir užsienio

    reikalų ministro pareigas, E. Galvanauskas išsiuntė Ambasa-

    dorių konferencijos pirmininkui plačią aiškinamąją notą

    (paruoštą buvusio užsienio reikalų ministro J. Purickio),

    kad Lietuva be jokių išlygų pripažįsta Nemuno interna-

    cionalizaciją, bet atkreipia Sąjungininkų dėmesį į nenorma-

    lius Lietuvos santykius su Lenkija. Tad yra sunkiai įmano-

    ma leisti Lenkijai laisvai naudotis Nemunu.

    Notoje pabaigoje prirašyta, kad Santarvininkai galėtų

    tam reikalui pasitarnauti, nustatydami rytinę Lenkijos sieną Č,716

    su Lietuva J,29-30

   

   lapkričio 20 d. - Kaune sužinota, jog Ambasadorių sudaryta speciali

    komisija, remdamasi Lenkijos vyriausybės siūlymais, nutarusi

    paruošti Klaipėdos kraštui laikiną statutą penkiolikai metų. Per

    šį laiką Klaipėdos kraštą valdytų Tautų Sąjunga, o uostą

   tvarkytų komisija, sudaryta iš Lietuvos, Lenkijos ir Klaipėdos

   krašto atstovų Žiu,44

   

   lapkričio mėn. - Paryžiaus derybos dėl Klaipėdos krašto užtruko. Pasklido

   pabaiga gandai, kad Larošo komisija Ambasadorių Konferencijai

    pateiks lenkų pasiūlymą: Klaipėdos kraštas bus paskelbtas

    Freistaat’u, o Prancūzijai turėjo būti pavestas mandatas adminis-

    tracijai prižiūrėti ir krašto užsienių interesams atstovauti Val,83

   

   gruodžio 18 d. - Klaipėdos mieste įsikūrė centrinis arba Vyriausias Ma-

    žosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas (VMLGK), turėjęs

   atstovauti norintiems glaustis prie Lietuvos Č,773

    - Vyriausio Gelbėjimo Komiteto uždaviniai:

    1. Sujungti Klaipėdos krašto gyventojus į vieną organi-

    zuotą jėgą. Protestuoti prieš “Freištatą” ir prisijungti

    prie Didžiosios Lietuvos,

    2. Remti tautinę ir kultūrinę lietuvių veiklą Mažojoje

    Lietuvoje,

    3. Kreiptis į Didžiojoje Lietuvoje bei užsienyje gyvenančius

    lietuvius moralinės ir materialinės paramos Č,773

   

   gruodžio 19 d. - šilutiškiai organizuotai pasisakė prieš freištatą ir už krašto

    prijungimą prie Lietuvos LE,XXIX,507

   

   gruodžio 20 d. - Lietuva tuo metu formaliai turėjo sutikti su nepagrįstu

    reikalavimu be jokių sąlygų priimti Nemuno internacio-

    nalizaciją ir tik tada Sąjungininkų Ambasadorių konferen-

    cija (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos)

    pripažino Lietuvą de jure Č,716

    - Ambasadorių konferencija Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir

    Japonijos vardu pranešė Lietuvos vyriausybei pripažįstanti Lie-

    tuvą de jure Val,95

   - Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas (VMLGK),

   paskelbė atsišaukimą (vokiečių kalba) “Klaipėdos krašto piliečiai”,

   kuris kvietė miestuose ir valsčiuose rinkti 3 arba 5 žmones, ir iš jų

   sudaryti gelbėjimo komitetų skyrius. Tą pačią dieną pirmieji

   gelbėjimo komitetai įsteigti Priekulėje ir Šilutėje. Per 10 dienų

   jų susikūrė 22 MLE,1,441

   

   gruodžio 22 d. - Sovietų Rusijos užsienio reikalų komisaras G. Čičerinas

    pasiuntė Sąjungininkams notą, įspėdamas, kad Sovietų Rusija

    nepripažinsianti Klaipėdos klausimo sprendimo, jeigu nebus

    atsižvelgta į Sovietų Rusijos interesus ir pareiškė priešišką nu-

    sistatymą dėl “freištato”.

    Sovietų Rusija ne tik įteikė notą Sąjungininkams, bet ėmėsi ir

    svaresnių priemonių, pradėdama koncentruoti savo kariuomenę

    Minsko srityje tuo metu, kai Lenkija panoro savo karinėmis prie-

    monėmis spręsti Klaipėdos bylą Č,766

    - padėčiai normalizuoti Prūsijos Lietuvių Tautinės Tarybos ini-

    ciatyva buvo įsteigtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo

    komitetas. Jį rėmė Kaune įsteigtas Klaipėdos lietuviams remti

    komitetas su skyriais visoje Lietuvoje bei Čikagoje sudarytas

    Klaipėdos gelbėjimo komitetas su skyriais lietuvių kolonijose Gl2,47

   

   gruodžio 29 d.- susirinkę VMLGK ir gelbėjimo komiteto skyrių atstovai aptarė

   ar 30 d. Klaipėdos krašto sukilimo klausimą MLE,1.441

   

   1922-1923 m. - Klaipėdos krašte Sąjungininkų valdymo metu kursavo “bė-

    dos valiuta” (popierinis vienos markės banknotas) LE,XVII,376

   - Vokietijos vbankų vietiniai skyriai (pvz. Klaipėdos) buvo

   pertvarkyti į savarankiškus akcinius bankus, kuriuos kontroliavo

   Vokietijos bankai MLE,1,138

   - veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas” (sudarytas

   1922 12 18) MLE,2,808

   

   1922-1939 m. - Klaipėdoje veikė tautos kultūrai kelti draugija „Aukuras“.

   Draugijoje buvoMeno, Stipendijų, Paskaitų, Knygyno (bibliotekos),

   Tautosakos komisijos. „Aukuras“ ant Rambyno kalno įsigijo ūkį,

   

   

Prof. Aleksandras Vitkus, Kaunas, 2006 m. liepos 4 d.
























kontaktiniai lęšiai
VESTUVIU FOTOGRAFAS
Įdomios naujienos
Paskola
prekių pervežimas iš uk
Renginiai Vilniuje
Studijos Užsienyje
Torrent
Visos dienos akcijos
Mobiliųjų telefonų reitingai
reklama
drobes
foto dovanos
Naujos įmonės
Moteriska avalyne
kreditas
dantu implantai kaune
Paskolos bedarbiams
Paskolos be užstato
Snieglentes
polikarbonatas
fotografas