Atnaujinta: 2014-04-23

Naujienos
Straipsniai
Straipsnių paieška
Redakcinė kolegija
Rėmėjai
Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta"

 

Lietuvių
Lenkų
Rusų
Anglų
Vokiečių
Mažvydo ir Vydūno takais

   Krentant gelstantiems medžių lapams, kai visa gamta ruošiasi poilsiui, Kraupiškio (Uljanovo) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo moksleiviai važiavo į ekskursiją. Ji skirta pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – 460-osioms metinėms. Pabuvojome Ragainėje (Nemane) ir Tilžėje (Sovetske), aplankėme su lietuvybe susijusias šių miestų vietas.

   Gidė papasakojo mokiniams apie Karaliaučiaus kraštą, kuriame nuo seno gyvena daug lietuvių, sakydama, kad ekskursija teminė ir skalvių žemėje ieškosime istorinės praeities. Kaliningrado sritis išaugo, – kaip rašė savo knygoje A. Juozaitis, – „ne ant savo istorijos pamatų.“ Prisiminėme tuos laikus, kai krašte gyveno pagonys, tikėję į daugelį dievų, kai į šią teritoriją veržėsi kryžiuočiai.

   Mokiniai klausėsi pasakojimo apie prūsus, kuriuos su lietuviais siejo panaši kalba, religija, kultūra. Mirusi prūsų tauta paliko savo žemę, asmenvardžius ir vietovardžius, negausius raštijos paminklus, rodančius, kad jų kalba buvo archaiškesnė už giminaičių lietuvių ir latvių.

   Važiuodami prisiminėme Kraupiškio (Uljanovo (vietovė vokiečių laikais vadinosi Breitenšteinu)) istoriją, tautosakininką Vilių Kalvaitį. Pravažiuojame gyvenvietę vadinamą Dubki, kur stovėjo stipri skalvių pilis prie Skalvės upelio ir to paties pavadinimo piliakalnio.

   Atvykstame į rajono centrą Ragainę (Nemaną), dar vadintą Ragnita. Miesto pavadinimas kildinamas nuo žodžio „ragas“, o gal nuo miškų deivės vardo. Ragainė (Neimanas) – svarbus lietuvių raštijos centras. Gidė pasakojo keletą padavimų apie vietovę, kur žmonės gyveno dar akmens amžiuje. 13 a. kryžiuočiai, užėmę skalvių pilį, pasistatė savo medinę pilį. Čia ėjo kryžiuočių karo kelias į Lietuvą. 1397–1405 m. senosios pilies vietoje buvo pastatyta didelė mūrinė pilis, viena stipriausių ordino pilių po Marienburgo pilies. Sienų aukštis 12 metrų, storis – 3 metrai, aplink pilį iškastas didelis griovys. Ant jo sienų nupiešti didžiojo magistro, maršalo ir komtūro portretai.

   Sustojome prie buvusios pilies, nustebinusios savo didingumu, pavaikščiojome po erdvų vidinį kiemą, apžvelgėme apylinkes. Bėgant metams pilis vis labiau nyko, nukentėjo ne tik nuo išorės puldinėjimų, bet ir nuo gaisrų.

   1525 m. Ragainė tapo Prūsijos kunigaikštystės valsčiaus centru, o 1722 m. gavo miesto teises. Čia veikė spaustuvė, kurioje buvo spausdinami lietuviški raštai.

   Atvykstame prie buvusios bažnyčios, kur pamaldas lietuvių kalba laikė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, kiti lietuvių kunigai. Ragainėje M.Mažvydas gyveno 14 metų. Jo laikais prie bažnyčios buvo įkurta mokykla, vėliau tapusi miesto mokykla.

   Pastovėjome prie namo, primenančio lietuvių raštijos pradininką, suformavusį giesmių, poetikos ir eilėdaros pagrindus, nusifotografavome. Mokiniams papasakojome apie šį taurų lietuvį, mirusį Ragainėje ir ten palaidotą. 1998 m. prie namo prikalta memorialinė lenta M.Mažvydui. Apgailėtinai atrodo pastatas, kurio pirmam aukšte įsikūrusi baldų parduotuvė, cerkvė ir katalikų koplyčia. Kai kurie moksleiviai papasakojo, kad jie pakrikštyti koplyčioje ir lanko ją dabar.

    Apžvalginės ekskursijos metu pamatėme šiuolaikinį Sovetską. Mus labiau domino Tilžė kaip mažosios Lietuvos sostinė, kur gyveno lietuvių raštijos ir kultūros veikėjai, telkėsi lietuviškos draugijos, buvo leidžiamos lietuviškos knygos. Tai miestas du kartus didesnis už Ragainę, buvęs vienas gražiausių Mažosios Lietuvos miestų, jame dabar dešimt vidurinių mokyklų ir kitų profesinio rengimo mokyklų.

   Gidė papasakojo apie miesto istoriją, kai kryžiuočiai, sugriovę skalvių pilį, pasistatė savo. Miesto pavadinimas kilęs nuo Tilžės upelio pavadinimo. 16 a. hercogas Albrechtas perstatė pilį ir įsirengė rūmus, kuriuos suniokojo gaisras. Buvusios pilies liekanų neišliko, todėl galėjome tik klausytis gidės pasakojimo apie jos klestėjimo laikus.

   16 a. Tilžė gavo miesto teises, tada buvo dvi gatvės: Vokiečių gatvė prie Nemuno (dabar Gagarino) ir kita – Lietuvių gatvė, dabar Pergalės (Pobedy). Pavaikščiojome šiomis gatvėmis, krantine, pastovėjome prie Prūsijos karalienės, Prusijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III žmonos vardu pavadinto tilto. Šiemet spalio 18 d. sukanka tilto šimtmetis. Ta proga išleistas atvirukas su karalienės portretu. Mokiniai klausėsi pasakojimo apie malonaus būdo karalienę, kuri užtardavo paprastus žmones. Ji gyveno Klaipėdoje, Piktupėnuose, lankėsi ir kitose Lietuvos vietose, išaugino devynis vaikus ir mirė būdama 34-erių metų. Mokiniai žvelgė į Nemuną, skiriantį Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.

   Atvykome prie Tilžės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. Lietuviškos pamaldos Tilžėje pradėtos laikyti 16 a. Po keleto metų pastatyta Liuteronų bažnyčia, prie kurios veikė parapijinė mokykla.

   Kitas aplankytas objektas – namas dabartinėje Lenino gatvėje, pažymėtas 17-uoju numeriu. Jame gyveno lietuvių rašytojas ir filosofas, mokytojas ir visuomenės veikėjas Vydūnas. Jis Tilžėje apsigyveno baigęs Ragainės mokytojų seminariją ir išgyveno keturiasdešimt metų, iki emigracijos į Vakarus. Savo kūriniais, aktyvia visuomenine veikla Vydūnas ragino saugoti protėvių kalbą , papročius ir tradicijas. Tilžėje jis parašė savo žymiausius kurinius. Prie namo kabo atminimo lenta įžymiam lietuvių visuomenės veikėjui.

   Pabuvojome Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejuje, apžiūrėjome jo eksponatus, veikiančią parodą. Šiemet vasarą paminėtos Tilžės taikos 200-osios metinės, ta proga išleistas atvirukas su Napoleono, Fridricho Vilhelmo III ir caro Aleksandro I-ojo portretais.

   Apgailestavome, kad Tilžės (Sovetsko) muziejuje nėra jokios medžiagos nei apie Vydūną, nei apie M.Mažvydą. Pradžiugino tai, kad po Vydūno draugijos narių apsilankymo ekspoziciją žadama paruošti.

   Ekskursijoje dalyvavo daugiausia pradinių ir žemesnių klasių mokiniai, bet jie įdėmiai klausėsi gidės pasakojimo, pateikė klausimų, pamatė šiuolaikinį Nemaną ir Sovetską, praplėtė žinias apie šių miestų istorinę praeitį, juose gyvenusius įžymius lietuvius.

   Už ekskursiją nuoširdžiai dėkojame Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, finansavusiam projektą.

   

Uljanovo (Kraupiškio) vidurinės m-klos mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė, Tauragė, 2007 m. spalio 25 d.
























kontaktiniai lęšiai
VESTUVIU FOTOGRAFAS
Įdomios naujienos
Paskola
prekių pervežimas iš uk
Renginiai Vilniuje
Studijos Užsienyje
Torrent
Visos dienos akcijos
Mobiliųjų telefonų reitingai
reklama
drobes
foto dovanos
Naujos įmonės
Moteriska avalyne
kreditas
dantu implantai kaune
Paskolos bedarbiams
Paskolos be užstato
Snieglentes
polikarbonatas
fotografas