Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Apie lietuvininkus – moksliškai ir šeimyniškai?

Pagal   /  2014 balandžio 29  /  Komentarų nėra

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas lapkričio 30-ą surengė jau aštuonioliktą mokslinę konferenciją “Lietuvininkai ir lietuviai”, kurios šiemetinė tema- “Lietuvininkų tapatumo problemos šiandien” (ji vyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje).

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas lapkričio 30-ą surengė jau aštuonioliktą mokslinę konferenciją “Lietuvininkai ir lietuviai”, kurios šiemetinė tema- “Lietuvininkų tapatumo problemos šiandien” (ji vyko Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje). Ką gi, “pažadai” nuskambėjo viliojančiai, tik gaila, jie nepilnai tęsėti. Bent jau man, pašalietei, regėjosi, jog ne visiems pasisakymams galima buvo taikyti “pranešimo” (tuo labiau – “mokslinio”) terminą – kai kurie buvo tiesiog “prisiminimai” ar “įspūdžiai”. Mėginu įžvelgti gerąją tokio organizatorių (“personalinę atsakomybę”, sprendžiant iš informacijos programėlėje, prisiėmė doc.dr. Rimantas Balsys, doc. dr. Dalia Pakalniškienė ir Rūta Mačiūnienė) atvirumo pusę: išties prasminga neatstumti nė vienos “plytelės”, išgelbėtos ar atkurtos iš jau praeitin nugrimzdusio rūmo. Tikrai, ar nebūtų puiku, jei į “griežtai metodologinius” mokslininkų išvedžiojimus įsiterptų ir “gyvoji empirika” – senųjų (bet dar gyvų!) lietuvininkų liudijimai apie savo vaikystės pasaulį ar “saviveiklinių” tyrėjų užrašyti, kitaip užfiksuoti lietuvininkiškos būties ir buities faktai… Bet štai mokslinėje konferencijoje nuskambėję Sigitos Bartkutės prisiminimai (“Kai dar “Vorusnės” nebuvo”), regis, įgijo jos pačios nepripažintas “konotacijas”. Jausmingas pasakojimas, kaip 1971-aisiais metais studentės, suburtos doc. A.Jakulienės, ėmėsi dainuoti sutartines, prašyte prašėsi (bent jau šių eilučių autorei) apibendrinimo: Klaipėdos krašto – jo tragiškos, prieštaringos istorijos, gyvensenos savitumo ir pan. – ištrynimas iš istorinės mūsų sąmonės vyko ne vien represinėmis priemonėmis – tai daryta ir “humanišku (liaudišku) veidu”… Kita konferencijos “specifika” taip pat liko mįsle – joje nenuskambėjo nė vienas Vilniaus ar Kauno mokslininkų pranešimas, o regis, “lietuvininkų tapatumo” problemos rūpi ne vien klaipėdiečiams (negi niekas nepageidavo atvykti?). Juk laikyti renginį tik KU mokslininkų “atsiskaitymu visuomenei” neleidžia ir vieno kito autoriaus, nepriklausančio šiai gildijai (bet besidarbuojančių krašte), dalyvavimas.

Tai probleminiai konferecijos aspektai, tačiau įspūdžių paletėj nemaža ir šviesių spalvų: maloniai pasibūta tarp saviškių, išgirsta naujų minčių ar faktų…

O renginio eiga glaustai tokia. Konferenciją pradėjo KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys, pakvietęs sveikinimo žodžiui Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupą Mindaugą Sabutį. Prieš pranešimus dar buvo įterptas Silvos Pocytės (ne tik mokslininkės, bet ir bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės) pasisakymas „Tilžės Akto svarba“ – gi susiburta ne šiaip kurią dieną, o Lapkričio 30-ą!

Rytinių pranešimų „bloką“ pradėjo Arūnas Baublys („Religijos vaidmuo saugant tautinį tapatumą – Klaipėda ir Klaipėdos kraštas), regis, siekęs įveikti neigiamą pietistinio judėjimo, surinkimų vertinimą – anot pranešėjo, būtent aktyvūs surinkimų veikėjai sąmoningiau orientavosi į lietuviškąjį tautiškumą nei oficialiosios bažnyčios šalininkai. S.Pocytė gvildeno „Regioninės istorinės savimonės formavimą laikraštyje „Mažoji Lietuva“ 1988 -1991 m.“, akcentuodama, jog Atgimimo metais prisimintos sąvokos „Mažoji Lietuva“, „Klaipėdos kraštas“, o Klaipėdos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva atsiradęs laikraštis formavo istorijos tęstinumo suvokimą, gvildeno įvairius šio krašto istorijos, paveldo ir pan. klausimus.

KU atstovavęs, bet, matyt, labiau žinomas kaip Šilutės liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, pradėdamas pranešimą „Klaipėdos krašto evangelikų bažnytinių organizacijų vaidmuo ugdant lietuvininkų nacionalinę savimonę“, pažymėjo pateiksiąs daugiau klausimų nei išvadų (pranešėjui rūpėjo „lietuvininkų“ apibrėžimo kriterijai – ar, tarkim, jiems priskirtini vokiškai kalbėję šio krašto gyventojai ir pan.); iš bažnytinių organizacijų aptariamu aspektu pranešėjas labiausiai pabrėžė kunigo V.Gaigalaičio vadovaujamos „Sandoros“ reikšmę.

Dalia Kisieliūnaitė, iliustruodama nuotraukomis, pasidalijo savo įspūdžiais iš susitikimų Švedijoje su kuršininkų palikuonimis. Jurgis Mališauskas, pasišovęs atskleisti „Kas problemiška lietuvių enciklopedijų straipsniuose apie Prūsą“, apsiribojo dviejų personalijų charakteristikų patislinimu: S.Dachas, anot pranešėjo, klaidingai įvardijamas kaip „kilęs iš lietuvių“, o I.Erenburgas nepagrįstai laikomas M.Lietuvos genocido ideologu (jis gi nepalikęs teorinių darbų šia tema).

Lina Petrošienė („Lietuvininkų dainų atlikimo manieros“), remdamasi atlikta melodijų analize, polemizavo su įsigalėjusia nuomone, jog lietuvininkų dainos liūdnos bei lėtos. Antanas Butkus pristatė savo atkurtąsias kankles („Klaipėdos krašto kanklės- arfa“), nurodydamas Bretkūno Bibliją siekiantį šio instrumento „geneologinį medį“ (medžiaga po kruopelytę rinkta iš M.Pretorijaus, L.Rėzos, E.Gizevijaus, K.Barčo ir daugelio kitų M.Lietuvos autorių aprašymų); klausytojai turėjo progos šio instrumento ir paklausyti – nuskambėjo giesmės „Kaip niekingas prapuolingas“ melodija. Muzikinį konferencijos motyvą pratęsė Daiva Kšanienė, aptardama „Martyno Mažvydo giesmes kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės kūryboje“, o (D.Kisieliūnaitės užmegztą) „detektyvinį-kelioninį“ – Arūnė Arbušauskaitė, taip pat nuotraukomis pailiustravusi savo išvyką į Šveicariją, ieškant žymaus surinkimininko Endrikio Kalvaičio bei 200 jo pasekėjų, 1904 m. išvykusių į šią šalį, pėdsakų.

Priešpietinę konferencijos dalį užbaigė R.Balsys („Kai kurios M.Pretorijaus hipotezės ir jų interpretacijos XIX a. pab.-XX a. pr. mitologų darbuose“), klausytojų dėmesį atkreipdamas į rečiausiai dabar aptariamus dievus, kuriuos yra įvardijęs žymiausias M.Lietuvos istorikas ir etnografas, tai (šalia tradicinių Vėjopačio, Bangpūčio ir kt.) – Gota(s) bei Biržulis. Po pranešimo Balsys įteikė savo „dar spaustuvės dažais kvepiančią“ knygą „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ senajai lietuvininkei, prisidėjusiai ir prie šios konferencijos organizavimo Rūtai Mačiūnienei.

Pasistiprinus kūniškai, vėl turtinta dvasia. Konferencijos viešnia (atstovaujanti ne KU, bet Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją) Daiva Masiliauskienė, remdamasi žvejų kolūkių protokolais kalbėjo apie „Autochtonus ir naujakurius kolektyvizacijos metu (1947 – 1960 m.)“; galutinė riba užsibrėžta neatsitiktinai – tuo metu galimybe „repatrijuoti“ pasinaudojo dauguma iš pokary dar užsilikusių vietinių gyventojų.

Po minėtųjų S.Bartkutės prisiminimų apie lietuviškojo folkloro sklaidą krašte kalbą į lietuvininkišką vagą sugrąžino Rimantas Sliužinskas, pranešimą „Tradicinės liuteroniškųjų giesmių melodijos: lietuviškos ir lenkiškos paralelės“ gausiai iliustruodamas įrašais (tiesa, neprofesionaliems klausytojams labiau krito „į ausį“ ne melodijų, bet atlikėjų „savitumai“ – dainingas lenkas aiškiai „nurungė“ seną „falšyvinančią“ lietuvininkę). Teorinę konferencijos dalį užbaigė Raimondas Kančas („Just.Marcinkevičiaus „Mažvydas“ Klaipėdos teatrų istorijos kontekste“), pasidžiaugęs ne tik P.Gaidžio, bet ir vilniškiu H.Vancevičiaus spektakliu bei A.Žigaitytės opera.

Vos užsimęzgus žadėtajai diskusijai (kunigas Liudas Fetingis spėjo padėkoti už nenutrūkstančią konferencijų tradiciją), „sceną“ teko užleisti artistams – lietuvių filologijos ir etnologijos studentės kartu su mažametėmis talkininkėmis, vadovaujamos Rūtos Grumadaitės, parengė tautosakinę-literatūrinę kompoziciją; išgirdome ir lyriškų dainų, ir „pipiringų“ posakių, suprantama, tarmišką kalbėseną merginoms perteikti buvo per sunku, tad vaduotasi gudrybėmis – kūma pabūti krikšto apeigoms pasikviesta žemaitė…

Renginys užbaigtas jau tradicišku sukibimu rankomis, giedant „Taigi imk mano ranką“.

Astrida Petraitytė, Vilnius, 2006 m. gruodžio 11 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 balandžio 29
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: balandžio 29, 2014 @ 2:11 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →