Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Apie Klaipėdos krašto istorijos lopšį

Pagal   /  2015 gegužės 22  /  Komentarų nėra

apie-klaipedos-krasto-istorijos-lopsi

ATGIMIMAS. „Man tenka pasirūpinti archeologine mediena, bet ne mažiau įdomu iš apnašų ištraukti pakelės rūpintojėlį ar kokį šventąjį, pasakojantį nepakartojamą istoriją“, -sakė restauratorė Elena Angelė Mišeikienė.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr

 

Ivona ŽIEMYTĖ, ve.lt

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLM), alsuojantis praėjusių amžių dvasia, mini savo gyvavimo 90-metį. Daugeliui mūsų sukaktis brangi, nes jaučiamės esantys savo miesto tapatybės dalis, nors istorikai kartais ir priekaištauja, kad patys save kolonizuojame, išstumdami prigimtines vertybes ir vietoje jų įkurdindami atsineštines. Su jais ir kalbamės, kiek reikia kantrybės ateinančioms kartoms praskleidžiant apdulkėjusį, bet prabangų epochų šydą.

ATVIRAS. „Neužsidarome tarp sienų: mūsų darbuotojai kasmet sukviečia šimtus klaipėdiečių ir miesto svečių į muziejaus kiemą ir kitas erdves, čia vyksta edukaciniai užsiėmimai“,- sake MLIM direktorius Jonas Genys.

Daug tai ar mažai muziejui tie 90 metų, paklausėme muziejaus direktoriaus, humanitarinių mokslų daktaro, archeologijos istoriko Jono Genio.

„Aš manau, kad tiek metų muziejui daug dėl kelių priežasčių. Apskritai Lietuvoje muziejai kūrėsi gana vėlai, seniausiems – 200 metų, turiu galvoje Vilniaus senienų muziejų ir Bijotuose nuo 1812 m. išlikusį Dionizo Poškos muziejų, garsų ne tiek rinkinio gausumu, kiek simbolika. Šiaip daugiausia muziejų kūrėsi tik po nepriklausomybės atkūrimo po 1918 m., ar tai būtų Šiauliuose, ar Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune. Mūsų muziejus gražiai įsipaišo į Lietuvos muziejų konteksą“, – sakė J. Genys.

Nors nenorėtų gilintis į skaičius, sakė, kad kai kurie dalykai įdomūs, verti rubrikos „Ar jūs žinojote, gal girdėjote?“ Įdomus faktas, kad mūsų muziejus, 1939 m. uždarytas nacių, kaip ir dauguma kultūrinių įstaigų, kai dingo daug eksponatų, 1965-1966 m. turėjo padalinius Šilutėje ir Nidoje, vėliau virtusius atskirais muziejais.

Krašto muziejus įsikūrė 1924 m., praėjus nepilnai pusantrų metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Tai iš esmės buvo centriukas, skleidęs lietuviškos kultūros ir buities kvapą, atsiradęs krikščioniškos evangelikų draugijos „Sandora“, kuriai vadovavo politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos mokslų daktaras Vilius Gaigalaitis. Įdomu, kad prie muziejaus atsiradimo prisidėjo šviesuoliai vokiškais vardais: Fricas Ambrozijus, Hugas Šojus.

„Įdomus ir tas faktas, kad 1931 m. fiksuojami tik 84 eksponatai, tiek, kiek dabar gali surasti per dieną, 1986 – tik 19 tūkst., 1991 – 54 tūkst., o per 30 metų jų skaičius padidėjo dvigubai, iki 110 tūkst. Nelabai žinomo ir integruoto į kultūrinį miesto gyvenimo muziejaus augimas buvo lėtas, dar sukame galvas, kur buvo pirmosios jo patalpos, jau kaip ir sutariame, kad prieškariu jos buvo dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje“, – sakė istorikas.

Jam nuostabą kelia 1974 m. muziejaus knygoje užrašytas lankytojų skaičius – 122 tūkst. 361, kai net 2012 m. jų buvo keturiskart mažiau. Miestas tuomet buvo gana uždaras, įsivaizduoti negalėjai apie kruizinius laivus, kai dabar iš jų pabyra 50-60 tūkst. lankytojų. Mieste kažin ar buvo apie 200 000 gyventojų, tai sunku patikėti, kad du trečdaliai miestiečių aplankydavo muziejų. Tuolab kad Liepų gatvėje buvo kelios patalpos apačioje, o II aukšte – didesnės, tad kaip smalsuoliai galėjo sutilpti. Šiuo metu vien modernaus saugyklų pastato su mansarda ir rūsiais bendras plotas – beveik 600 kv. m, o viso projekto vertė – 1424 tūkst. litų.

Gal, svarsto istorikas, tokia buvo valdžios politika, kad privalu buvo aplankyti. Tik tematika panašus į mūsiškį Pilies muziejų Stokholmo karo muziejus dabar surenka 20 tūkst. žmonių, nepalyginti su pašėlusiai lankomais Gustavo Vazos ar Luvro muziejais.

Bičiulystė

Išaugusią muziejaus vertę liudija platūs bendradarbiavimo ryšiai su kitais Baltijos šalių ir pasaulio muziejais. To nesurašysi į jaučio odą. Vienas artimiausių draugų ir partnerių – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, bendradarbiaujantis nuo pat savo įsikūrimo 1992 m.

ATRADIMAI. „Kai jau atrodo, kad jokių ekspedicijų metu nebeįmanoma atrasti naujų etnografijos eksponatų, ima ir įvyksta stebuklas“, – sakė Etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė.

„Šioje bendrystėje puikiai dera mūsų akademinis potencialas ir muziejaus darbuotojų profesinė kompetencija, vykdant Klaipėdos miesto ir krašto itin įdomios ir turiningos praeities populiarinimo ir įprasminimo visuomenėje misiją. Muziejaus durys ir fondai visada yra atviri ne tik mokslininkams, bet ir studentams, kurie, tyrinėdami čia sukauptas archeologinių radinių kolekcijas, istorijos šaltinius, patiria mokslinių ieškojimų ir atradimų džiaugsmą ir daliai studentų tai tampa pirmuoju laipteliu profesionalios mokslininko karjeros link. Drąsiai teigčiau, jog muziejus seniai tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo ir reiškinių dalimi ir išskirtiniu jos veidu“, – sakė instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, perdavusi kolegų linkėjimus sulaukti gausaus būrio idėjinių bendraminčių ir smalsių lankytojų.

Ji paminėjo tik keletą paskutiniųjų metų bendro darbo

Puslapiai: 1 2 3

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →