Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Antrasis Lietuvos prūsų suvažiavimas

Pagal   /  2014 birželio 8  /  Komentarų nėra

Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, buvo antrasis Lietuvos prūsų suvažiavimas.

Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, buvo antrasis Lietuvos prūsų suvažiavimas. Dalyvavo iš Rygos atvykęs latvių atstovas Oļģerts Talivaldis Auns ir Petras Lukoševičius iš Punsko. Kalbėta apie praėjusių metų darbus, pasitarta dėl Prūsologijos instituto steigimo, perrinkta bendruomenės taryba, kurios prezidentė Inija Trinkūnienė.

Lietuvoje yra apie šimtas asmenų (įskaitant šeimos narius), kurie dėl vienokios ar kitokios priežasties laiko save baltiškaisiais prūsais. 2002 metų pradžioje bendruomenė įregistruota LR Teisingumo ministerijoje, Lietuvos prūsai įtraukti į Lietuvos etninių mažumų sąrašą. Prieš tai penkiolika metų veikė „Prūsos“ klubas, vadovaujamas Leto Palmaičio (Mikelio Kluso). Jau išleista vadovėlių, kuriami tekstai ir muzika. Prūsiškas giesmes ir dainas – senąją prūsų dainavimo tradiciją – bando atgaivinti Inijos Trinkūnienės vadovaujamas etnografinis ansamblis „Kūlgrinda“. Ketinama išleisti prūsų dainuojamosios tautosakos kompaktinį diską.

Lietuva remia prūsų prisikėlimą, nes lietuvių kalba yra gimininga prūsų kalbai, o mūsų šalį sieja su prūsų žeme seniausi dvasiniai ir kultūriniai ryšiai. Lietuvos prūsų bendruomenė vienintelė tokia, nors panašios idėjos ir sąjūdžiai egzistuoja Vokietijoje, Lenkijoje, Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado srityje). Siekiama atkurti savo gyvenvietes istorinėje prūsų tėvynėje, kur būtų galima visiems bendrauti prūsų kalba, mokyti prūsiškai vaikus, kitaip plėtoti etninę prūsų kultūrą ir liudyti pasauliui šios Europos dalies istorijos tęstinumą.

Dabartinė moderni prūsų kalba suformuota XVI a. Sembos tarmių pagrindu. Šios tarmės turi jotvingizacijos žymių.

Įdomūs mūsų bičiulio Petro Lukoševičiaus iš Suvalkų krašto užmojai. Jis verslininkas, Punske turintis krautuvę. Žmogus pirko netoli Ožkininkų kaimo 7,5 ha žemės, kad atkurtų XIII a. jotvingių-prūsų gyvenvietę – su pilimi, šventuoju gojumi ir kitais būdingais požymiais.

Lenkų profesorius Ježy Necio teigia atradęs Herkaus Manto kapą ir ketina ant jo supilti didžiulį pilkapį. Lenkijoje, Warmijos Lidzbarke, susibūrė Herkaus Manto riterių brolija. Šie Herkaus Manto gerbėjai ant Alnos upės kranto surentė dvylikos didelių akmenų ratą, simbolizuojantį 12 prūsų genčių. Vietos vaivados nutarimu Manto Ratas įtrauktas į saugomų paminklų sąrašą. Natangos žemėje išlikę nemažai prūsiškų vietovardžių (jos šiaurinė dalis Karaliaučiaus krašte). Kaminsko Herkaus Manto mokyklos moksleiviai mokosi prūsų kultūros ir istorijos, mokykla išpuošta jų piešiniais, vaizduojančiais prūsų laisvės kovas. Čia gyvenantys žmonės, nors kalba lenkiškai, save vadina natangais.

Lietuvos prūsų bendruomenė siūlo Didžiojo prūsų sukilimo pradžią – 1260 m. rugsėjo 20 d. minėti kaip susitelkimo ir ryžto gyventi laisviems dieną. Toji diena galėtų reikšti vienybę su visais baltais. Kad prūsų etnosas turėtų autentišką tąsą užtikrinančius ir liudijančius palikuonis, kurie dabar išsibarstę po visą pasaulį, reikalingas jų bent mokslinis ryšys su gimtąja žeme. Lietuvos prūsų bendruomenė siekia įsteigti Tarptautinį prūsologijos institutą (TPI), kuris telktų pasaulio prūsistus ir organizuotų jų veiklą, rengtų mokslines konferencijas bei leistų TPI darbus.

Renkami steigėjų ir rėmėjų parašai.

Vytautas Kaltenis, Vilnius, „Voruta“, Nr. 1 (547), 2004 m. sausio 10 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 8
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 8, 2014 @ 10:04 am
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →