Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Ansas Lymantas: Mažosios Lietuvos metraštininkas išeivijoje

Pagal   /  2016 spalio 10  /  Komentarų nėra

 ansas-lymantas-mazosios-lietuvos-metrastininkas-iseivijojeKRAŠTIEČIAI. Ansas Lymantas su Erdmonu Simonaičiu, kuris 1923 m. buvo Klaipėdos krašto direktorijos vadovas, 1924-1926 m. – Šilutės apskrities viršininkas, 1930-1937 m. – Klaipėdos apskrities viršininkas, 1941-1945 m. kalintas koncentracijos stovyklose, po karo išeivijoje vadovavo Mažosios Lietuvos tarybai.

© Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus nuotr.

„Nors kiti tave skaito laimingu, kad Tu laisvame krašte gali pradėti kurti savo naują gyvenimą, tačiau aš esu įsitikinęs, kad Tu esi vienišas ir tėvynės ilgesys dar daugiau spaudžia Tavo širdį. „Keleivis“ mėgins Tau tą vienatvę kiek palengvinti, aplankydamas Tave tiek Tavo barake giliose Kanados miškuose, tiek Tave Tavo palapinėje (šėtroje) plačiose Australijos tyruose“, – tokiais žodžiais į skaitytojus 1950 m. kreipėsi išeivijoje atkurto lietuvininkų laikraščio „Keleivis“ redaktorius Ansas Lymantas.

Rugsėjo 26 d. sukanka 95 metai nuo klaipėdiškio Anso Lymanto gimimo dienos.

A. Lymantas gimė Dovilų valsčiuje, mokslus ėjo Smeltės mokykloje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Dirbo „Ryto“ leidykloje ir spaustuvėje, 1939 m. parengė paskutinius „Lietuvos keleivio“, leisto Klaipėdoje, numerius. Berlyno poligrafijos institute studijavo grafikos meną, jį baigė 1942 m. Baigiantis karui, gyveno pabėgėlių stovyklose Flensburge, Liubeke, Kelne, Hanoveryje. Kurį laiką Liubeko lietuvių gimnazijoje dėstė meno istoriją ir piešimą. Įsitraukė į Mažosios Lietuvos Tarybos (MLT) veiklą, 1949 m. tapo atkurto „Keleivio“ redaktoriumi. Netrukus su žmona išvyko gyventi į Monrealį (Kanada). Čia telkė Kanados lietuvius į kultūrinę veiklą. 17 metų kūrė laikraštį „Lietuvos pajūris“ (su pertrauka 1960-1971; 1982-1988), kurio redakcija buvo jo namuose, o darbuotojai – šeima ir draugai. Leidinyje buvo spausdinamos žinios apie visame pasaulyje po karo išsibarsčiusius lietuvininkus, apie okupuotą kraštą, pasakojama apie Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą. Būdamas šios srities specialistas, A. Lymantas laikraštį pats ir maketavo.

KLAIPĖDA. Anso Lymanto piešinys (1943 m.).

Gyvendamas ir veikdamas tarp tėvynės netekusių bendraminčių, A. Lymantas sukaupė didžiulį vertingą istorinį archyvą: gimtojo krašto žmonių prisiminimus, laiškus, nuotraukas, įvairius dokumentus etc. Dalis medžiagos buvo sudėta į knygą „Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies“. Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyriuje saugomi paties A.~Lymanto nubraižyti Mažosios Lietuvos scheminiai žemėlapiai, jo sudaryti teminiai aplankai – apie Rambyną, Tilžę, 1709-1711 metų marą, kuršių laivus ir t. t. Ši medžiaga buvo renkama rengiant straipsnius „Lietuvos pajūriui“.

KELEIVIS – Mažosios Lietuvos lietuvių mėnraštis, ėjęs 1950-1968 m. Hanoveryje (Vokietija). Pirmasis numeris, kuriame į skaitytojus širdingai kreipėsi redaktorius A. Lymantas.

Tiek „Keleivis“, tiek „Lietuvos pajūris“ buvo vieninteliai to laikotarpio periodiniai leidiniai viso pasaulio mažlietuviams, todėl jų skaitytojai buvo susibūrę tarsi į laikraščio klubą.

„Visa tai – Mažosios Lietuvos istorijos šaltinis, autentiškas gyvenimo emigracijoje atspindys, parodantis žmonių išgyvenimus atsidūrus toli nuo gimtų namų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Dana Česnulevičiūtė, Mažosios Lietuvos archyvo darbuotoja, tyrinėjusi A. Lymanto fondą.

AUTOPORTRETAS. A. Lymantas gimė netoli Klaipėdos, mokėsi Smeltės pradžios mokykloje bei Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Piešti paskatino jo mokytojas dailininkas Adomas Brakas.

Vienas iš JAV gyvenusių lietuvių Algis Regis 1983~m. A.~Lymantui parašė: „Lietuvos pajūris“ bus tautinis Šventas Raštas už šimtmečio, kuomet laisva Lietuva ieškos mažlietuvių gyvenimo pėdsakų <….> ir jų daug ras LP skiltyse.“

A. Lymanto fonde taip pat saugomi rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, piešiniai, atvirukai bei kita medžiaga lietuvių, vokiečių, anglų kalbomis.

LYMANTO ARCHYVAS. Pirmoje nuotraukoje – Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus Birštone, antrojoje – vokas su jo dukros Elzės Jankutės užrašu „Žemė ir gėlės iš Bitėnų“ su žiupsneliu žemės ir sudžiovintu augalu. Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus nuotr.

Gausus A. Lymanto sukauptas archyvas, susijęs su istorinėmis Klaipėdos krašto asmenybėmis. Tarp jų – Vydūnas, Vilius Gaigalaitis, Adomas ir Martynas Brakai, Jagomastų šeima, Valteris Banaitis, Ieva Simonaitytė, Jonas Stiklorius, Fricas Skėrys… Čia gausu Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus, jo palikuonių nuotraukų, rašytinių dokumentų. Gausu ir Erdmono Simonaičio gyvenimą liudijančios medžiagos: jo asmens dokumentai, rankraščiai, korespondencija ir kt.

A. Lymantas mirė 2002 m. Monrealyje.

Šaltinis: Danutė Česnulevičiūtė, Danutė Steponavičiūtė, „Rankraštinis paveldas Klaipėdos universiteto bibliotekos rinkiniuose“.

Puslapiai: 1 2

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →